Lankytinos vietos Lietuvoje

Dirmiškių piliakalnis: miško kalva su neįprastai maža aikštele, kurią iš visų pusių apjuosia platus akmenimis tvirtintas pylimas

Dirmiškių piliakalnis, oficialiai vadinamas ir Strumpakalniu, yra kompaktiška miško kalva su neįprastu planu: dabartiniame KVR ovali šiaurės-pietų krypties aikštelė tesiekia 7 x 5 m, o ją iš visų pusių juosia 2-5 m aukščio, 10-24 m pločio akmenimis sutvirtintas pylimas. Jo išorinis šlaitas ir natūralūs piliakalnio šlaitai siekia iki 7 m. VLE pateikia senesnį 10 x 6 m aikštelės matmenį, todėl šių skaičių nereikia sulieti ar aiškinti kaip įrodytą kalvos susitraukimą. Piliakalnio aikštelėje registruotas iki 0,6 m tamsios smėlingos žemės kultūrinis sluoksnis. Į vakarus už pelkės esanti gyvenvietė turi 60-75 cm tamsios žemės sluoksnį su angliukais ir radiniais; 2001 m. trijuose šurfuose ištirtas bendras 12 kv. m plotas, rasta lipdytos brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramikos bei titnago skelčių. VLE papildomai mini grublėtą keramiką ir maždaug 0,85 m sluoksnį, todėl puslapyje šie skirtingi šaltinių duomenys atskirti. Visas kompleksas 31920 yra valstybės saugomas, nacionalinės reikšmės ir datuojamas I tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga-I tūkstantmečiu po Kr.; piliakalnio dalis 1851 turi paminklo statusą, o gyvenvietė 31921 yra valstybės saugoma. Į šiaurės vakarus esantis Dirmiškių pilkapynas, vadinamas Švedkapiais, yra atskiras objektas 1852, ne komplekso dalis: dabartinis KVR nurodo apie 100 m, VLE senesniame apraše - apie 300 m atstumą. KVR saugo padavimus apie krivį ir vaidilutę, krivio kapą, sunaikintą miestą, švedų karus ir duris kalno šiaurės rytų pusėje, tačiau tai tautosaka, ne dokumentuota istorija. 2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė turėjo 5,0 balo iš 5 pagal dvi apžvalgas. Smeigtukas žymi patį objektą, o patikrinti šaltiniai nepatvirtina automobilių aikštelės, galutinio viešo maršruto, darbo valandų, bilieto ar pritaikytos prieigos.

Belapiame miške iškilęs atviras apvalus Dirmiškių piliakalnio pylimas su dviem mažais ženklais papėdėje

Vieta: Balkasodis, Miroslavo seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė
Regionas: Dzūkija
Tipas: paminklo statusą turinti nacionalinės reikšmės piliakalnio dalis valstybės saugomame archeologiniame komplekse su gyvenviete
Adresas: Dabartiniame KVR - Balkasodžio k., Miroslavo sen.; Alytaus rajono lankytinų vietų sąraše - Dirmiškių k., Miroslavo sen.
Koordinatės: 54.27695, 23.93267
Kiek skirti laiko: 30-60 min. piliakalnio reljefui ir papėdei apžiūrėti, neskaičiuojant nepatvirtinto priėjimo
Geriausias metas: sausa belapė ankstyvo pavasario ar vėlyvo rudens diena, kai miške aiškiausiai matyti žiedinio pylimo forma, o samanoti šlaitai nėra šlapi

Vardai ir variantai

Strumpakalnis, Dzirmiškių piliakalnis, Dirmiškių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Strumpakalniu

Strumpakalnio vardas jungia KVR Balkasodį ir savivaldybės Dirmiškius

Kultūros vertybių registre kompleksas 31920 vadinamas Dirmiškių piliakalniu su gyvenviete, o jo piliakalnio dalis 1851 - Dirmiškių piliakalniu, vadinamu Strumpakalniu. Dabartinis KVR abiem nurodo Balkasodžio kaimą Miroslavo seniūnijoje. Galiojantis Alytaus rajono lankytinų vietų sąrašas tą patį kompleksą 31920 priskiria Dirmiškių kaimui. Tai oficialių adreso laukų skirtumas, ne du vienodai pavadinti piliakalniai.

Tikslios Google Maps kortelės koordinatės yra 54.2769471, 23.9326736, vietos ID - ChIJ5d5lycS74EYRiMzev8ykcm8, o CID - 8030662284854348936. Kortelė rodo tik pašto kodą 64238 ir Alytaus rajono savivaldybę. Smeigtukas yra ant archeologinio objekto, todėl jo negalima laikyti įėjimu, automobilių aikštele ar patvirtinta tako pradžia.

2026 m. liepos 15 d. Google Maps vidurkis buvo 5,0 balo iš 5 pagal dvi apžvalgas. Tai viršija 4,5 balo ribą, tačiau dviejų vertinimų imtis tebėra labai maža ir nepastovi. Vidurkis gali smarkiai pasikeisti po vienos naujos apžvalgos ir nieko nepatvirtina apie teisėtą priėjimą.

Dabartinė 7 x 5 m aikštelė slepiasi plataus žiedinio pylimo viduje

Piliakalnis įrengtas nedidelės pakilumos iškyšulyje į bevardžio upelio slėnį ir pelkę. VLE upelį nurodo pietuose, o pelkę vakaruose. Dabartinis KVR aikštelę apibūdina kaip ovalią, pailgą šiaurės-pietų kryptimi ir tik 7 x 5 m dydžio. Dėl tokio mažo vidaus ploto iš papėdės pirmiausia matomas pylimo kūnas, ne plati viršūnė.

VLE straipsnyje pateiktas ankstesnis maždaug 10 x 6 m aikštelės matmuo. Dabartinio KVR 7 x 5 m ir enciklopedinio 10 x 6 m skaičių nereikia vidurkinti. Šaltiniai taip pat nepaaiškina, ar skirtumą nulėmė matavimo metodas, aikštelės ribos samprata ar reljefo kaita, todėl negalima teigti, kad tarp aprašymų aikštelė įrodytai susitraukė.

Aikštelę iš visų pusių juosia 2-5 m aukščio ir 10-24 m pločio pylimas, sutvirtintas akmenimis. Jo išorinis šlaitas siekia iki 7 m, tiek pat gali siekti ir statūs natūralūs piliakalnio šlaitai. Šiauriniame šlaite iškastos dvi duobės. Akmenys yra pylimo konstrukcijos dalis, bet vietoje nėra atidengtos akmeninės sienos ar mūrinės pilies.

Piliakalnio ir gyvenvietės kultūriniai sluoksniai registruoti atskirai

Piliakalnio aikštelėje KVR registruoja iki 0,6 m storio tamsios smėlingos žemės kultūrinį sluoksnį, pastebėtą 1954 m. žvalgant. Jį apardė čia augusių medžių šaknys. Į vakarus nuo piliakalnio, už pelkės, ant gretimos pamažu kylančios pakilumos krašto yra atskirai registruota komplekso gyvenvietė 31921.

Dabartiniame gyvenvietės įraše nurodytas 60-75 cm tamsios žemės sluoksnis su angliukais ir archeologiniais radiniais, pažeistas šaknų bei ankstesnio arimo. 2001 m. Arūnas Puškorius maždaug 70 m į vakarus-pietvakarius nuo piliakalnio iškasė tris šurfus, kurių bendras plotas buvo 12 kv. m. Ryškus kultūrinis sluoksnis aptiktas tik viename šurfe, todėl pats tyrėjas siūlė platesnius žvalgomuosius kasinėjimus gyvenvietės riboms patikslinti.

Pirminėje 2001 m. ATL publikacijoje aiškiai įvardyta lipdyta brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramika bei kelios titnago skeltys. Apatiniame tirto sluoksnio horizonte buvo tik brūkšniuotosios keramikos, viršutiniame - lygiu paviršiumi. VLE vėlesnėje santraukoje papildomai mini grublėto paviršiaus keramiką ir apie 0,85 m sluoksnį. Dabartinio KVR 60-75 cm ir VLE 0,85 m duomenys gali būti susiję su skirtingomis matavimo vietomis ar apibendrinimu, bet šaltiniai skirtumo nepaaiškina, todėl skaičiai paliekami atskiri.

Kompleksas siekia I tūkstantmečio pr. Kr. pabaigą, o Švedkapiai yra atskiras objektas

KVR visą kompleksą, piliakalnį ir gyvenvietę datuoja I tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga-I tūkstantmečiu po Kr. Pirminė 2001 m. radinių publikacija gyvenvietę datavo plačiau, I tūkstantmečiu pr. Kr.-I tūkstantmečiu po Kr. Kompleksas 31920 yra valstybės saugomas ir nacionalinės reikšmės, piliakalnio dalis 1851 turi paminklo statusą, o gyvenvietė 31921 yra valstybės saugoma. Registruota komplekso teritorija apima 29 615 kv. m, arba apie 2,96 ha, o vizualinės apsaugos pozonis - 135 766 kv. m.

Dirmiškių pilkapynas, vadinamas Švedkapiais, registre turi atskirą kodą 1852 ir nepriklauso piliakalnio su gyvenviete kompleksui 31920. Dabartinis KVR komplekso aprašas jį nurodo maždaug 0,1 km į šiaurės vakarus. VLE senesniame apraše ir ankstesniame oficialiame paminklų sąraše pateiktas maždaug 0,30 km atstumas. Šaltiniai nenurodo tų pačių matavimo atskaitos taškų, todėl nė vienas skaičius nėra tiksli priėjimo instrukcija.

VLE pilkapynui, ne piliakalniui, priskiria du 1988-1989 m. ištirtus nedegintų mirusiųjų kapus, du geležinius ietigalius, įtveriamąjį peilį, dvi poras pentinų ir molinį puodelį; pilkapiai datuoti III-IV a. Šių įkapių negalima vadinti Dirmiškių piliakalnio ar jo papėdės gyvenvietės radiniais. Savivaldybės sąraše kompleksas 31920 ir pilkapynas 1852 taip pat pateikti dviem atskiromis eilutėmis.

Krivis, vaidilutė, sunaikintas miestas ir švedų durys priklauso skirtingiems padavimams

KVR registruoja pasakojimą apie krivio ir vaidilutės meilę, jų vedybas bei dievų bausmę, kai įsimylėjėliai buvę nugramzdinti į kalną. Atskirai pasakojama, kad piliakalnis esą supiltas ant mirusio krivio kapo. Tai du giminingi, bet nevienodi tautosakos siužetai, o ne dokumentuota konkretaus žmogaus biografija ar archeologiškai nustatytas kapas.

Dar pasakojama, kad kalne palaidota daug žmonių iš čia buvusio miesto, kurį sugriovę iš pietų atėję žmonės. Kitas siužetas piliakalnį sieja su karais prieš švedus ir teigia, jog šiaurės rytų pusėje seniau buvusios durys. Dabartiniai oficialūs archeologiniai duomenys nepateikia sunaikinto miesto pavadinimo, švedų laikų įtvirtinimo ar rastų durų.

Registro vertinime mitologinis pobūdis yra svarbi komplekso reikšmingumo dalis. Tai reiškia, kad saugoma ir su vieta susijusi pasakojimų tradicija, bet ne tai, kad kiekvienas padavimo įvykis pripažintas istoriniu faktu. Lankant verta atskirai matyti tikrą akmenimis tvirtintą pylimą ir klausytis pasakojimų apie krivį, nekeičiant vieno kitu.

Iškirsti medžiai atvėrė pylimą, tačiau planuoti darbai dar nėra lankymo garantija

2006-2007 m. KVR nuotraukose piliakalnio šlaitus ir aikštelę stipriai dengė medžiai bei krūmai. 2019-2020 m. vaizduose po kirtimo matomas gerokai atviresnis, žole ir samanomis apaugęs apvalus pylimo gūbrys, keli pavieniai medžiai, miško takas ir du maži ženklai papėdėje. Laiptų nuotraukose nėra. Šie kadrai patvirtina būklę jų fotografavimo metu, ne garantiją, kad ženklai ar takas 2026 m. liko nepakitę.

2025 m. kovo 5 d. Alytaus rajono savivaldybė paskelbė planą Dirmiškių piliakalnyje ir pilkapiuose vykdyti kraštovaizdžio formavimo kirtimus bei šienavimą, įtraukiant vietas į tarptautinį jotvingių maršrutą. Pranešime darbai aprašyti būsimuoju laiku, o atskiro patikrinto užbaigimo pranešimo rasti nepavyko. Todėl negalima teigti, kad projektas jau įgyvendintas ar kad suplanuotas maršrutas dabar veikia.

KVR lankymo informacijos ir darbo valandų laukai tušti, o savivaldybės lankytinų vietų sąrašas nepatvirtina automobilių aikštelės, galutinio viešo priėjimo, bilieto, nemokamo lankymo tvarkos, tualeto ar bekliūtės trasos. Prieš vykdami tikrinkite naujausią savivaldybės informaciją, automobilį palikite tik teisėtoje vietoje ir nevažiuokite miško taku vien todėl, kad žemėlapyje matomas smeigtukas. Jei teisėtas priėjimas vietoje aiškus, eikite šviesiu ir sausu metu, saugokitės šiaurinio šlaito duobių, pelkėtos papėdės ir slidžių samanų, nelipkite tiesiai per pylimą ir nejudinkite jo paviršiuje matomų akmenų.

Dirmiškių piliakalnis: ką pamatyti netoliese

Dirmiškių piliakalnio šaltiniai

Dirmiškių piliakalnis: dažniausi klausimai

Kur tiksliai yra Dirmiškių piliakalnis ir kodėl oficialūs adresai skiriasi?

Naudokite tikslaus objekto koordinates 54.2769471, 23.9326736. Dabartinis KVR nurodo Balkasodžio kaimą, o Alytaus rajono lankytinų vietų sąrašas - Dirmiškių kaimą Miroslavo seniūnijoje. Tai to paties komplekso 31920 adreso laukų skirtumas; smeigtukas žymi objektą, ne įėjimą.

Koks Dirmiškių piliakalnio Google įvertinimas?

2026 m. liepos 15 d. tiksli kortelė su vietos ID ChIJ5d5lycS74EYRiMzev8ykcm8 turėjo 5,0 balo iš 5 pagal dvi apžvalgas. Tai labai maža ir nepastovi imtis, kuri gali smarkiai pasikeisti po naujo vertinimo.

Kodėl Dirmiškių piliakalnis vadinamas Strumpakalniu?

Strumpakalnis yra dabartiniame KVR oficialiame piliakalnio dalies 1851 pavadinime įrašytas vietovardis. Dzirmiškių rašyba sutinkama ankstesnėje archeologinėje literatūroje ir 2001 m. pirminės tyrimų publikacijos antraštėje.

Kokio dydžio yra Dirmiškių piliakalnio aikštelė ir pylimas?

Dabartinis KVR nurodo 7 x 5 m ovalią aikštelę, o VLE pateikia ankstesnį 10 x 6 m matmenį. Aikštelę žiedu juosia 2-5 m aukščio, 10-24 m pločio akmenimis tvirtintas pylimas, kurio išorinis šlaitas siekia iki 7 m.

Ką 2001 m. archeologai rado Dirmiškių gyvenvietėje?

Trijuose šurfuose ištirtas bendras 12 kv. m plotas. Pirminė ATL publikacija įvardija lipdytą brūkšniuotu ir lygiu paviršiumi keramiką bei kelias titnago skeltis; VLE papildomai mini grublėto paviršiaus keramiką. Ryškus kultūrinis sluoksnis buvo tik viename šurfe.

Kada datuojamas ir kaip saugomas Dirmiškių piliakalnis su gyvenviete?

KVR kompleksą datuoja I tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga-I tūkstantmečiu po Kr. Kompleksas 31920 yra valstybės saugomas ir nacionalinės reikšmės, piliakalnio dalis 1851 turi paminklo statusą, o gyvenvietė 31921 yra valstybės saugoma.

Ar Dirmiškių pilkapynas, vadinamas Švedkapiais, yra piliakalnio komplekso dalis?

Ne. Pilkapynas turi atskirą KVR kodą 1852. Dabartinis KVR jį nurodo apie 100 m į šiaurės vakarus, o VLE senesniame apraše - apie 300 m; šaltiniai nenurodo vienodų matavimo atskaitos taškų. Pilkapyno III-IV a. kapai ir įkapės nėra piliakalnio gyvenvietės radiniai.

Ar krivis, vaidilutė, sunaikintas miestas ir švedų durys yra istoriniai faktai?

Ne. Tai KVR užregistruoti su vieta susiję padavimai. Archeologiniai įrašai nepatvirtina konkretaus krivio kapo, į kalną nugramzdintų žmonių, įvardyto sunaikinto miesto, švedų įtvirtinimo ar rastų durų.

Ar prie Dirmiškių piliakalnio yra aikštelė, laiptai, darbo valandos ar bilietas?

Patikrinti oficialūs šaltiniai nepatvirtina automobilių aikštelės, laiptų, galutinio viešo maršruto, darbo valandų, bilieto, nemokamo lankymo tvarkos, tualeto ar pritaikytos prieigos. 2025 m. paskelbti kraštovaizdžio darbai buvo planas, ne užbaigimo ataskaita. Prieš kelionę tikrinkite savivaldybės informaciją ir naudokite tik aiškiai teisėtą priėjimą.