Parkai, sodai ir girios

Dauniškio parkas Utenoje yra miesto poilsio vieta prie natūralaus Dauniškio ežero, labiausiai atpažįstama dėl 2011 m. miesto 750 metų jubiliejui įrengto šviečiančio ir muzikinio fontano su vandens ekranu.

Kulautuvos pušynai - Nemuno dešiniajame krante esantis 1933 m. įsteigto klimatinio kurorto kraštovaizdis: smėlingos kalvotos pušyno sveikatingumo trasos (2,6-6 km), gydomasis pušų oras, mineralinio vandens biuvetė ir tarpukario vasarvietės atmintis Pakaunėje.

Labanoro giria yra vienas didžiausių ežeringų Lietuvos miškų kraštovaizdžių, saugomas Labanoro regioniniame parke, kur susitinka pušynai, ežerai, pelkės, retieji paukščiai ir medinių kaimų kultūra.

Labanoro senieji drevėti medžiai nėra vienas registruotas medis, o brandžios girios tema: seni kamienai, drevės ir buveinės didžiausiame Lietuvos ežeringame miškų masyve, kurį saugo 55 317 ha Labanoro regioninis parkas su saugomomis pušimis kaip gamtos paveldo objektais.

Likėnų parkas ir Smardonės šaltinis Biržų krašte leidžia pamatyti Šiaurės Lietuvos karstinį kraštovaizdį iš arti: sieros kvapo šaltinį, smegduobinį duburį, parką ir gydomosios vietos istoriją.

Šimonių giria yra 13 500 ha Aukštaitijos miškų masyvas Anykščių ir Kupiškio rajonuose, kuriame susitinka pušynai (55 proc.), 15 ežerų, pelkės, trys draustiniai, kurtinių tuokvietės ir 1944-1953 m. Algimanto bei Vytauto apygardų partizanų istorija.

Tervydžių dendrologinis parkas Rokiškio rajone - maždaug 5 ha privatus medžių rinkinys, kuriame auga apie 300 sumedėjusių augalų rūšių ir veislių, daugelis jų Lietuvoje retos. Kolekciją per dešimtmečius sukūrė partizanas ir bitininkas Kazys Jakubonis; šiandien tai valstybės saugomas gamtos paveldo objektas, lankytojams nemokamai rodomas jo sūnaus Lino.

VDU Botanikos sodas Kaune yra seniausias ir didžiausias Lietuvos universiteto botanikos sodas: 1923 m. įkurtas 62,5 ha sodas buvusio Aukštosios Fredos dvaro parke saugo apie 14 700 augalų rūšių, veislių ir formų, oranžeriją, rožynus, jurginus, vaistinių augalų ekspozicijas ir istorinius tvenkinius.

Baltų mitologijos parkas Sausdravų kaime, Darbėnų seniūnijoje, Kretingos rajone - VšĮ Baltų lieptas kuriamas edukacinis miško takas, kuriame skulptūros, garsai ir pasakojimai pristato baltų (aisčių) pasaulėžiūrą, dievus ir žmogaus ryšį su gamta. Tai ne archeologinis objektas, o šiuolaikinė interpretacija - gera įžanga į baltų mitologijos temas.

Gardų ozo pažintinis takas netoli Žemaičių Kalvarijos (senasis vardas - Gardai) veda didžiausiu ir raiškiausiu Žemaitijos ozu: prieš 12-13 tūkst. metų ledyno tirpsmo vandenų suformuotu apie 3,5 km ilgio ir 10-15 m aukščio kalvagūbriu su keiminiu kraštovaizdžiu.

Gargždų dvaro parkas prie Minijos upės - tai išlikęs buvusio baronų Rönne dvaro angliško stiliaus parkas, šiandien tapęs centriniu Gargždų miesto parku. Nors dvaro rūmų nebeliko, parkas su senomis alėjomis, daugiau nei 200 metų ąžuolais ir atkurtu Baronų Renių skveru tebėra viena gražiausių Žemaitijos dvaro parkų vietų.

Japoniškas sodas Mažučių kaime Kretingos rajone - didžiausiu Europoje laikomas (apie 16 ha) japoniškos tradicijos kraštovaizdžio sodas, pradėtas kurti 2007 m. spalio 10 d. kartu su japonų meistru Hajime Watanabe.

Jauryklos parkas - apie 10 ha Kretingos miesto gamtos parkas palei Jauryklos upelį, atvertas lankytojams 2021 m. Čia įrengta daugiau kaip 3 km takų, tilteliai, lentiniai praėjimai, penkios apžvalgos aikštelės, amfiteatras, vaikų žaidimų erdvės ir judėjimo negalią turintiems pritaikyti sveikatingumo bei edukaciniai maršrutai.

Lakštingalų slėnis - erdvi miško poilsiavietė Akmenos upės kilpoje, Pagramančio regioniniame parke, Alijošiškių kaime maždaug 12 km į šiaurės vakarus nuo Tauragės. Tai vadinamoji parko vizitinė kortelė: čia įrengtas tvenkinukas su salele, žaidimų aikštelė, pavėsinės ir nedidelė estrada, o nuo slėnio prasideda žiedinis Akmenos pažintinis takas su dviem kabančiais tiltais ir laiptais į atodangą virš upės.

Palangos botanikos parkas - vienas gražiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų parkų, įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus XIX a. pabaigoje pagal garsaus prancūzų peizažisto Eduardo Andre projektą; 100 ha parke telpa neorenesansiniai rūmai su Gintaro muziejumi, rožynas ir Birutės kalnas.

Paplatelės pažintinis takas - apie 2,3 km miško maršrutas rytinėje Platelių ežero pusėje, Žemaitijos nacionaliniame parke (įsteigtas 1991, 21 754 ha), vedantis per maždaug 13 tūkst. metų senumo ledyninį kalvotą reljefą, pro Sultekio tvenkinį ir medines skulptūras.

Platelių dvaro parkas Žemaitijos nacionaliniame parke yra XIX a. pradėtas formuoti 6,2 ha mišraus peizažinio plano parkas su vingiuotomis alėjomis, dviem tvenkiniais ir trimis gamtos paminklais: Platelių liepa, Platelių vinkšna bei storiausiu Lietuvos uosiu - Raganos uosiu.

Raudonės pilies parkas - 25 ha mišraus planavimo parkas, įveistas 16-18 a. apie raudonų plytų pilį Nemuno šlaite; jungia tvenkinius, alėjas, malūną, saugomus medžius, pažintinį taką ir 33,5 m bokšto panoramą.

Šauklių riedulynas Salantų regioniniame parke - vienas didžiausių Lietuvos riedulynų (apie 79 ha, per 300 000 m³ ledyno atneštų akmenų) su didžiausiu šalies kadagynu; 2,2 km pažintinis takas (850 m pakeltas metalinis ir 1,2 km gruntinis) veda per tundrą primenantį kraštovaizdį.

Aukštadvario regioninis parkas saugo vieną kalvotiausių Dzūkijos kraštovaizdžių prie Verknės ir Strėvos aukštupių. Čia telkiasi šimtai kalvų, apie 90 ežerų, piliakalniai ir garsioji Velnio duobė, o lankytojų laukia pažintiniai takai bei baidarių maršrutai.

Belmonto malūnas - senas vandens malūnas ir poilsio zona Vilnios slėnyje, Pavilnių regioniniame parke. Nuo jo prasideda Pūčkorių pažintinis takas, vedantis prie didžiausios Lietuvos atodangos, piliakalnio ir senosios patrankų liejyklos vietos.

Drevėtoji pušis Musteikoje yra puslapio vardas drevinės bitininkystės paveldui Gudų girioje: senoms pušims su išskobtomis drevėmis, kelminių avilių bitynui ir pažintiniam takui prie Musteikos etnografinio kaimo Dzūkijos nacionaliniame parke.

Punios šilo senieji medžiai - tai ne vienas medis, o sengirės patirtis: penki saugomi ąžuolai iki 31,5 m aukščio, brandūs medynai, botaninis zoologinis draustinis ir rezervatas Nemuno kilpoje.

Sapiegų parkas Antakalnyje yra vienas seniausių ir ryškiausių taisyklingo, barokinio plano parkų Lietuvoje. Jis sukurtas prie XVII a. pabaigos Sapiegų rezidencijos kartu su rūmais ir vienuolynu, o pastaraisiais metais atvertas ir prižiūrimas kaip viešasis Vilniaus miesto parkas. Parką svarbu skirti nuo gretimų Sapiegų rūmų.

Vijūnėlės parkas - populiariausias Druskininkų rekreacinis parkas, juosiantis Druskonio ežerą ir greta iškastą Vijūnėlės tvenkinį. Garsiausias jis pavasarį, kai sužydi šimtai tūkstančių narcizų ir Bronislovo Lubio atminimui pasodinta japoniškų vyšnių (sakurų) alėja. Apie 4,5 km dviračių ir pėsčiųjų takas, smėlio paplūdimys, fontanas ir vaikų erdvės daro parką mėgstama kurorto poilsio vieta.

Vingio parkas - didžiausias Vilniaus parkas, įsikūręs Neries kilpoje. Jame stovi Dainų švenčių estrada, vyksta didieji renginiai, o pats parkas slepia ilgą istoriją nuo Zakreto dvaro iki Sąjūdžio mitingų. Šiandien tai mėgstama vilniečių pasivaikščiojimų, sporto ir poilsio vieta.

VU Botanikos sodas Kairėnuose - didžiausias Lietuvos botanikos sodas, įsikūręs apie 191 ha plote prie buvusio Kairėnų dvaro Vilniaus rytuose; jame auginama per 10 tūkst. augalų rūšių ir veislių, o ištakos siekia 1781 m. įkurtą Vilniaus universiteto botanikos sodą - seniausią šalyje.

Marijampolės Poezijos parkas yra 4,36 ha miesto centro žalioji erdvė Šešupės ir Jevonio santakoje: prieškariu žemė priklausė marijonams, parko darbai pradėti 1984 m., vardą lėmė 1986 m. „Poezijos pavasaris“, o po 2012 m. rekonstrukcijos atvertas upės vaizdas, įrengti fontanai, apšvietimas ir amfiteatras.

Klaipėdos universiteto botanikos sodas šiaurinėje Klaipėdoje, Danės/Dangės upės slėnyje, jungia 1993 m. įkurtą mokslo ir edukacijos erdvę, 9,3 ha augalų kolekcijų, dendrologinio parko statusą ir senosios Tauralaukio dvaro aplinkos pėdsakus.