- Vieta
- Ulbinai, Vydenių seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- nacionalinio reikšmingumo paminklo statusą turintis Ulbinų, Čepelūnų ir Barčių vardais žinomas archeologinis piliakalnis prie Uosupio
- Adresas
- Ulbinų k., Vydenių sen., 65227 Varėnos r. sav.
- Koordinatės
- 54.16865, 24.69280
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. pušynu apaugusiai kalvai, aikštelei, terasomis virtusiems įtvirtinimams ir Juozui Ulbinui skirtam kryžiui apžiūrėti
- Geriausias metas
- sausa diena pavasarį arba rudenį, kai miško pomiškis retesnis ir reljefo lūžiai matomi geriau; vasarą aikštelėje daugiau šešėlio
Ulbinų piliakalnis, Čepelūnų piliakalnis, Ulbinų, Čepelūnų, Barčių piliakalnis
Trys vardai žymi tą patį Uosupio dešiniojo kranto piliakalnį
Kultūros vertybių registre oficiali pavadinimo tvarka yra Ulbinų, Čepelūnų, Barčių piliakalnis. VLE pradeda Barčių vardu ir kaip kitus pateikia Čepelūnų bei Ulbinų pavadinimus. Tai tas pats archeologinis objektas Vydenių seniūnijos Ulbinų kaime, o ne trys atskiros kalvos. KVR jam suteiktas unikalus kodas 3694, paminklo statusas ir nacionalinis reikšmingumo lygmuo.
Kalva stovi Uosupio dešiniajame krante. Atnaujintas KVR aprašas ją vadina masyvia, šiaurės rytų ir pietvakarių kryptimi pailga kalva, kurią iš pietryčių, pietų ir pietvakarių juosia Uosupio pelkėtas slėnis. VLE slėnio daubas įvardija iš šiaurės, rytų ir pietų. Skirtumas greičiausiai atsirado dėl skirtingo reljefo aprašymo mastelio, todėl šiame puslapyje pirmenybė teikiama 2021 m. KVR vertingųjų savybių redakcijai.
Tiksli Google Maps kortelė Barčių piliakalnis žymi tašką 54.168649, 24.692802. 2026 m. liepos 15 d. joje buvo 5,0 balo iš 5 vidurkis pagal 2 atsiliepimus. Reikalaujamą 4,5 ribą vieta viršija, tačiau dviejų vertinimų imtis labai maža, todėl vidurkis gali pasikeisti jau po vieno naujo atsiliepimo. Elektrėnų savivaldybėje yra kitas Barčių piliakalnis, tad maršrute tikrinkite Ulbinų kaimą ir Varėnos rajoną.
Aikštelę juosia dvi griovių ir pylimų linijos
2021 m. KVR aprašyta aikštelė yra netaisyklingo daugiakampio, maždaug 45 m ilgio šiaurės šiaurės rytų ir pietų pietvakarių kryptimi bei iki 30 m pločio. Šiaurės rytinė ir pietvakarinė jos dalys kiek aukštesnės. Senesnė VLE santrauka pateikia maždaug 50 m ilgio ir 25-35 m pločio keturkampę aikštelę. Tai nėra dvi skirtingos aikštelės, o skirtingų matavimo ir formos apibūdinimo redakcijų duomenys.
Vakarų ir pietų šlaituose, maždaug 1-1,5 m žemiau aikštelės, iškastas pirmasis iki 4 m pločio ir 1 m gylio griovys. Už jo supiltas maždaug 8 m pločio ir apie 1,5 m aukščio pylimas. Toliau eina antrasis iki 8 m pločio ir 0,5 m gylio griovys bei apie 8 m pločio, 0,5 m aukščio antrasis pylimas. Šiaurės ir rytų pusėse dalis šių įtvirtinimų nuslinko ar virto terasomis.
KVR išskiria maždaug 30 x 20 m terasą šiaurės šiaurės vakarų šlaite ir apie 4 m pločio terasą šiaurės rytų, rytų bei pietryčių pusėse. Statūs arba vidutinio statumo šlaitai siekia iki 16 m. Arimas, įvairios duobės ir žemės judinimo darbai pakeitė reljefą, todėl miške ne kiekvienas iškilimas yra atskiras pylimas. Aiškiausia pirmiausia apeiti kalvos papėdę, o tik tada vertinti aikštelę iš viršaus.
1890 m. tyrimų radiniai neišliko, bet kultūrinis sluoksnis dokumentuotas kelis kartus
Vandalinas Šukevičius 1890 m. aikštelėje ištyrė maždaug 64 m2 plotą. Fiksuotas 0,3-0,8 m storio kultūrinis sluoksnis, rasta lipdytinės keramikos, gyvulių kaulų ir titnaginis kirvis. VLE radinius sieja su I tūkst. pr. Kr. ir I tūkst. po Kr. pradžia, o KVR visą objektą datuoja plačiau - I tūkst. pr. Kr. ir I tūkst. po Kr. KVR taip pat aiškiai nurodo, kad 1890 m. radinių dabartinis likimas nežinomas.
1955 m. įvairiose piliakalnio vietose gręžti žvalgomieji gręžiniai. Aikštelėje jie parodė 0,3-0,4 m storio kultūrinį sluoksnį. 1983 m. Elena Grigalavičienė ištyrė bendrą 5,5 m2 plotą: smulkių radinių nerasta, tačiau aptiktas iki 0,8 m storio sluoksnis ir akmenų grindinėliai, kuriuos KVR atsargiai sieja su galimais buvusių įtvirtinimų fragmentais.
Dabartinis registras sluoksnį apibūdina kaip tamsią, degėsingą iki 80 cm storio žemę su degusiais akmenimis, molio tinku, gyvulių kaulais, akmenų grindinėliais ir archeologiniais radiniais. VLE mini senovinės gyvenvietės liekanas pietinėje papėdėje, o senesnis piliakalnių atlaso aprašas maždaug 1 ha gyvenvietės plotą su grublėtąja keramika ir trinamąja girna lokalizuoja vakaruose. KVR jos neregistruoja kaip atskiro komplekso komponento, todėl papėdės vieta ir apimtis neturėtų būti pateikiama kaip tiksliai pažymėtas atskiras objektas.
Tyrimų duobė, akmenų aukuras ir partizano kryžius priklauso skirtingiems vietos sluoksniams
Aikštelės pietvakariniame krašte likusi maždaug 7 x 5 m duobė siejama su 1890 m. kasinėjimų vieta. Ją iš visų pusių juosia iš išmestų žemių susiformavęs pylimėlis. Tai archeologinių tyrimų pėdsakas, o ne senovinis šulinys ar gynybinė duobė. KVR pažymi, kad pati aikštelė anksčiau buvo ariama ir iškasinėta.
Aikštelės centre KVR 2021 m. užfiksavo iš akmenų sukrautą aukurą, o šiauriniame pakraštyje - medinius suoliukus. Registras aukuro nepriskiria archeologiniams radiniams ir nepateikia jo senumo, todėl jo negalima vadinti išlikusia priešistorine šventviete. Tai dabartinio vietos naudojimo elementas greta saugomo senojo reljefo.
Šiaurinėje kalvos pašlaitėje stovi medinis kryžius partizanui Juozui Ulbinui atminti. Kryžius suteikia vietai XX a. atminties sluoksnį, bet nėra piliakalnio datavimo įrodymas. Varėnos rajono savivaldybė skelbė, kad 2023 m. birželį teritorijoje šienauta ir grėbta žolė, kirsti krūmai, o vieta rengta Valstybės dienos minėjimui. Tai patvirtina bendruomeninį naudojimą, tačiau negarantuoja vienodos priežiūros būklės kiekvieną sezoną.
Iki kalvos veda vietiniai keliai, o aiškiausias orientyras yra tikslus žemėlapio taškas
Barčių piliakalnis yra ne Barčių kaimo centre, bet Ulbinų kaimo teritorijoje į vakarus nuo gyvenvietės. Važiuojant Varėnos ir Dubičių keliu senesni maršrutų aprašai siūlo prieš Uosupio užtvanką sukti į pietvakarius, apie 1,5 km važiuoti žvyrkeliu, už miškelio sukti į pietus ir dar maždaug 200 m tęsti lauko keliu. Kelio būklė ir pravažiavimas gali keistis, todėl naudokite tikslią kortelę ir nepasikliaukite vien senu tekstiniu maršrutu.
Autoritetingi šaltiniai nepatvirtina įrengtos automobilių aikštelės, jos dangos ar talpos. Automobilį palikite tik ten, kur tai teisėta ir netrukdo vietos keliui ar žemės naudotojams. Paskutinė atkarpa ir pati kalva yra miško bei nelygaus reljefo aplinka; po lietaus žemė, spygliai ir šlaitai gali būti slidūs. Bekliūtė prieiga į aikštelę nepatvirtinta.
KVR lauke VisitingHours nepateikia lankymo valandų, o paveldo ir savivaldybės puslapiuose nėra bilietų, vartų ar kasos informacijos. Google kortelėje rodomas režimas nėra oficiali savivaldybės garantija. Saugiausia lankytis dienos šviesoje, prieš kelionę tikrinti savivaldybės pranešimus ir nesuplanuoti atvykimo per teritorijos tvarkymą ar renginį.
Apsilankymui skirkite 45-75 min. Nuo papėdės ieškokite terasų ir dvigubos vakarų bei pietų gynybinės linijos, viršuje atpažinkite seną tyrimų duobę, suoliukus ir naujesnį akmenų aukurą. Nekaskite, nejudinkite akmenų, nenaudokite metalo ieškiklio ir nekurkite naujų takų šlaituose: saugomas ne vien kalvos siluetas, bet ir po paviršiumi išlikęs kultūrinis sluoksnis.
