- Vieta
- Ežerėlių kaimas, Šventežerio seniūnija, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- Valstybės saugomas nacionalinės reikšmės pavienis piliakalnis atskiroje kalvoje
- Adresas
- Ežerėliai, Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.
- Koordinatės
- 54.22451, 23.62881
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. kalvos profiliui, aikštelei ir šiaurės vakarų terasai apžvelgti, jei prieš kelionę patvirtintas teisėtas priėjimas
- Geriausias metas
- sausa šviesi ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai trumpesnė žolė ir retesnė lapija geriausiai atskleidžia nuartą kalvos formą
Tiksli kortelė žymi pačią kalvą, bet ne patvirtintą įėjimą
Ežerėlių piliakalnis yra Ežerėlių kaime, Šventežerio seniūnijoje, Lazdijų rajono savivaldybėje. KVR jį lokalizuoja atskiroje gana didelėje kalvoje. 2020 m. registro nuotraukose kalvą supa atviri banguoti laukai ir tolimos sodybos, vakarinėje bei šiaurės vakarinėje dalyje auga pušys, o rytinis galas lieka atviras. Tai kuklus žemės reljefo objektas be mūro griuvėsių ar atkurtos tvirtovės.
Tiksli Google Maps vieta, ID ChIJL8CnQgDB4EYRugrCTdZX51U ir CID 6190012790783216314, nurodo 54.2245102, 23.6288114. Šios koordinatės yra reprezentacinis taškas ant saugomos vietos, ne oficialus tako pradžios, vartų ar automobilių stovėjimo taškas. Žemėlapio kortelę verta naudoti kalvai atpažinti iš toliau, o paskutinę priėjimo atkarpą tikrinti atskirai.
2026 m. liepos 15 d. Google Maps rodė 5,0 balo iš 5 vidurkį iš 1 atsiliepimo. Įvertinimas atitiko 4,5 atrankos ribą, tačiau vienas balsas yra ypač nepastovi imtis: kitas vertinimas gali iškart smarkiai pakeisti vidurkį. Šis skaičius nevertina tako, parkavimo ar pritaikymo būklės ir neturėtų būti suprastas kaip paslaugų kokybės garantija.
2020 m. KVR aprašas fiksuoja 30 x 10 m aikštelę ir natūralią šiaurės vakarų terasą
KVR vertingosiose savybėse aikštelė apibūdinama kaip keturkampė, pailga pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi, maždaug 30 m ilgio bei 10 m pločio. Jos vidurys iškilus, o pietvakarinis galas nežymiai pakilęs. Šie nelygumai nėra pakankamas pagrindas savarankiškai piešti pylimų ar pastatų planą, ypač žinant, kad aikštelė ilgą laiką buvo ariama.
Vidutinio statumo šlaitai siekia 9-13 m. Šiaurės vakarų šlaite registras išskiria savotišką natūralią terasą, nuolaidžią į abi puses. Žodis natūrali čia svarbus: terasos nereikėtų pristatyti kaip ištirto gynybinio griovio, priešpilio ar žmogaus supilto įtvirtinimo. Tas pats šlaitas apaugęs medžiais, o likusi kalvos dalis dirvonuoja ir tik iš dalies medžiais apaugusi.
KVR objektas užima 11 790 kv. m, o jo vizualinės apsaugos pozonis - 153 257 kv. m. Registro kodas yra 31929, kortelės UUID - 32d81b77-5204-4474-b658-cb38d8d45091. Piliakalnis turi nacionalinį reikšmingumo lygmenį, yra valstybės saugomas pavienis objektas, kurio lemiamas vertingųjų savybių pobūdis archeologinis, o papildomas - kraštovaizdžio. Vizualinės apsaugos plotas nėra lankymui skirta teritorija ir nesuteikia teisės eiti per aplinkinius laukus.
1954 m. žvalgyba pateikė kitus matmenis, bet tai nebuvo archeologiniai kasinėjimai
1954 m. birželio 9 d. žvalgomoji medžiaga kalvą apibūdino kaip daugiau kaip 2 km į pietus nuo Šventežerio esančią natūralią aukštumą. Vakarinėje papėdėje tuomet pažymėta nedidelė pelkė, o kitose pusėse - dirbami laukai. Viršūnė matuota kaip pailga ir išgaubta, maždaug 37 x 15 m dydžio bei apie 400 kv. m ploto; kalvos aukštis vertintas 15 m, vakarinis šlaitas laikytas statesniu.
Per šią paviršiaus žvalgą aikštelėje ir artimiausioje aplinkoje nepastebėta kultūrinio sluoksnio, nerasta archeologinių radinių. Tai svarbi neigiama žvalgybos pastaba, tačiau ne išvada po perkasos ar platesnių kasinėjimų. Paviršiuje nematomas sluoksnis gali būti užneštas, suardytas ar išlikęs kitoje vietoje, todėl vien 1954 m. apžiūra negali įrodyti, kad visame piliakalnyje archeologinių liekanų nėra.
1954 m. nurodyta 37 x 15 m viršūnė ir 15 m kalvos aukštis skiriasi nuo 2020 m. KVR 30 x 10 m aikštelės bei 9-13 m šlaitų. Skirtingi autoriai galėjo nevienodai brėžti išgaubtos viršūnės ir papėdės ribas, o ilgas arimas papildomai keitė reljefą. Todėl šių skaičių nereikėtų paversti paprastu teiginiu, kad aikštelė per 66 metus susitraukė septyniais metrais.
I tūkstantmečio pradžios data yra registro vertinimas, o ne radiniais atkurta pilies istorija
KVR Ežerėlių piliakalnį datuoja I tūkstantmečio pradžia. Tą pačią formuluotę išskleidžia prie registro pridėtas 2005 m. Lietuvos piliakalnių atlaso išrašas. Ji nepateikia tikslių statybos ar sunaikinimo metų; tai plati registro chronologija, kurią reikia kartoti būtent tokia apimtimi.
Dabartinis registras Ežerėlius įvardija pavieniu objektu. Jame nėra atskiros sudėtinės senovės gyvenvietės, todėl turizmo tekstuose pasitaikantis priedas su gyvenviete neatitinka dabartinės KVR struktūros. Aplinkos vizualinės apsaugos pozonis taip pat nėra papėdės gyvenvietės įrodymas.
Patikrintuose viešuose šaltiniuose nerasta Ežerėlių kalvai priskirtų keramikos šukių, metalo dirbinių, įtvirtinimų pjūvio, konkrečios pilies pavadinimo ar dokumentuoto mūšio. Taip pat nerasta patikimai užrašytos būtent šio piliakalnio legendos. Todėl lankytojo vaizduotę čia dera skirti nuo fakto: galima svarstyti, kodėl kalva buvo įtraukta į archeologinę apskaitą, bet negalima išgalvoti jos gyventojų, valdovo ar sunaikinimo istorijos.
Apsaugos istorija rodo nuoseklų apskaitos tikslinimą, o ne naujai atrastą gyvenvietę
Registro šaltinių sąraše minimas 1954 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos pranešimas, 1962 m. archeologinio paminklo pasas, 1975 m. archeologijos atlasas ir 2005 m. Lietuvos piliakalnių atlasas. Ežerėlių piliakalnis į KVR įregistruotas 2008 m. gegužės 28 d., o teisinės apsaugos suteikimo aktas priimtas diena anksčiau. Tai dokumentavimo seka, ne keli skirtingi piliakalniai.
2016 m. vasario 29 d. pradėta skelbimo valstybės saugomu procedūra, o balandžio 26 d. objektas paskelbtas valstybės saugomu. 2020 m. rugsėjo 16 d. vertinimo tarybos aktu patikslinti registro duomenys ir vertingosios savybės. Lazdijų rajono bendrojo plano aplinkos vertinimo medžiaga taip pat išvardija Ežerėlių piliakalnį, kodą 31929, Šventežerio seniūniją ir valstybės saugomo objekto statusą.
Ši apskaitos istorija padeda suprasti, kodėl šiandienos aprašas yra tikslesnis už seną trumpą turistinę anotaciją. Patikimiausia remtis dabartine objekto klase, saugomu reljefu ir aiškiai įvardytu įrodymų trūkumu, o senus matmenis naudoti kaip atskirą 1954 m. stebėjimų sluoksnį.
Senas atlaso maršrutas šiandien tėra orientyras, todėl priėjimą reikia patikrinti iš naujo
2005 m. piliakalnių atlasas aprašė tuometį kelią: Ežerėlių pradžioje nuo Šventežerio-Gegutės kelio sukti į vakarus, lauko keliuku važiuoti apie 700 m ir ties antra sodyba dar maždaug 250 m eiti per laukus į pietus. Tai istorinis, o ne dabartines eismo sąlygas, kelio savininką ar teisę kirsti lauką patvirtinantis nurodymas. Pagal jį aklai važiuoti ar eiti per pasėlius nereikėtų.
Patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nepavyko patvirtinti dabartinio pažymėto pėsčiųjų tako, viešos automobilių aikštelės ar teisėtos paskutinės priėjimo atkarpos. Prieš vykdami pasitikslinkite sąlygas Šventežerio seniūnijoje arba su žemės valdytoju. Automobilį palikite tik teisėtoje ir saugioje vietoje, neužstatykite lauko kelių ar sodybų įvažiavimų, nevažiuokite per laukus ir saugokite pasėlius.
KVR neskelbia Ežerėlių piliakalnio lankymo valandų, bilieto, laiptų, apžvalgos įrangos, tualeto ar bepakopio tako. Mokesčio ir tvarkaraščio nebuvimas registro kortelėje nėra pažadas, kad galima patekti bet kuriuo metu. Jei priėjimas suderintas, rinkitės dienos šviesą ir sausą orą; nelygi žolė, provėžos bei šlaitas nėra patikimai pritaikyti vežimėliui.
