- Vieta
- Vilkaviškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Vilkaviškio rajonas
- Tipas
- didelis riedulys, geologinis ir mitologinis paveldo objektas
- Adresas
- Vištyčio seniūnija, Vištyčio regioninis parkas, Vilkaviškio r. sav.
- Koordinatės
- 54.47000, 22.70500
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- balandis-spalis patogiam sustojimui, visus metus riedulių maršrutui
Didysis akmuo, Pėduotasis akmuo, Stebuklingasis akmuo
Didysis Vištyčio riedulys
Vištyčio akmuo yra Vištyčio seniūnijoje, Vištyčio regioniniame parke, Vilkaviškio rajone. Tai didžiausias ir įspūdingiausias Vištyčio regioninio parko riedulys, laikomas šeštu pagal dydį akmeniu Lietuvoje.
Ši vieta įdomi dėl dviejų sluoksnių. Pirmasis yra geologinis: didelis ledyninės kilmės mikroklininio granito riedulys. Antrasis yra mitologinis ir religinis: ant akmens viršaus esantis dubuo, vadinamas Velnio pėda, ir su juo siejami pasakojimai.
Matmenys ir uoliena
Pateikiami tikslūs matmenys: Vištyčio akmuo yra 7,1 m ilgio, 4,74 m pločio, 4,01 m aukščio, o didžiausia horizontali apimtis siekia 16,86 m. Pagal petrologinę sudėtį tai mikroklininis granitas su biotitu.
Kaip ir kiti dideli Lietuvos rieduliai, Vištyčio akmuo yra ledynmečio palikimas. Jis padeda suprasti, kad Suvalkijos kraštovaizdis nėra vien lygumos: po žeme ir paviršiuje išlikę daug ledyninės kilmės ženklų.
Velnio pėda ir dubuo
Akmens viršuje yra apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio dubuo. Šis įdubimas vadinamas Velnio pėda, o pasakojimuose tokios pėdos laikytos velnio arba Švč. Mergelės Marijos pėdomis.
Įdubimuose susirenka kritulių vanduo. pažymimas tikėjimas, kad šis vanduo turėjo gydomųjų galių. Šį motyvą verta pristatyti kaip tikėjimą ir tradiciją, ne kaip medicininį patarimą.
Mitologinis ir religinis sluoksnis
Vištyčio akmuo yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Mitologinių vietų sąrašą. Taip pat minima, kad senovėje akmuo galėjo būti senosios Lietuvių tikybos aukuras.
Yra ir krikščioniškos tradicijos sluoksnis: 18 a. akmuo vadintas Švenčiausiosios Trejybės akmeniu, o buvusio Vištyčio parapijos klebono Kazio Montvilos liudijimu, apie 1800 m. ir vėliau per Kryžiaus dienas prie jo ateidavo tikinčiųjų procesija.
Akmenį bandyta sunaikinti
Akmens šonai apskaldyti, išlikę iškapotų skylių ir metalinių pleištų. Tai siejama su 20 a. 4-5 dešimtmečiais, kai akmenį bandyta sunaikinti.
Ši detalė svarbi, nes rodo, kad Gamtos paminklas išliko ne savaime. Rieduliai dažnai buvo vertinami kaip statybinė medžiaga, kliūtis ar žaliava, todėl šiandien matomas akmens paviršius yra ir išlikimo istorijos dalis.
Apsaugos statusas
Vištyčio akmuo saugomas nuo 1964 m., o geologiniu Gamtos paveldo objektu ir Gamtos paminklu laikomas nuo 2000 m. Papildomai pabrėžiamas ir jo mitologinis statusas.
Lankant verta žiūrėti į akmenį ne tik kaip į didelį fotografuojamą objektą. Jo dubuo, apskaldyti šonai, mitologiniai pasakojimai ir apsaugos istorija yra tiek pat svarbūs kaip matmenys.
Vištyčio akmuo: kaip lankyti
Vištyčio akmuo tinka trumpam sustojimui keliaujant po Vištyčio regioninį parką. Apžiūrėkite akmenį iš kelių pusių, įvertinkite dubenį viršuje ir pažiūrėkite į apskaldytus šonus, bet nelipkite ant riedulio ir nebandykite semti vandens iš įdubimų.
Geriausias kadras dažniausiai gaunamas atsitraukus tiek, kad matytųsi visa akmens forma ir aplinkos mastelis. Artimas kadras naudingas įdubimui, bet jis neparodo, kodėl Vištyčio akmuo patenka tarp didžiausių Lietuvos riedulių.
