- Vieta
- Stakliškių seniūnija, Prienų rajono savivaldybė
- Regionas
- Prienų rajonas
- Tipas
- valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas - ąžuolas
- Adresas
- Ąžuolų g., Pakrovai, Stakliškių sen., Prienų r.
- Koordinatės
- 54.56963, 24.28142
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. ąžuolui, skulptūroms ir trumpam poilsiui
- Geriausias metas
- sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens; belapis metas išryškina dvikamienę struktūrą
Gojaus miško ąžuolas, Gojaus ąžuolas
Didysis Gojaus ąžuolas auga prie Stakliškių, Verknės girininkijoje
Didysis Gojaus ąžuolas yra Pakrovų kaimo apylinkėse, Stakliškių seniūnijoje, Prienų rajone. Oficialiuose šaltiniuose greta ilgesnio pavadinimo vartojamas ir Gojaus miško ąžuolo vardas, todėl abu variantai naudingi ieškant vietos ir planuojant maršrutą.
Tiksli objekto vieta žemėlapyje yra maždaug 54.569629, 24.281417. Savivaldybės aprašas nurodo, kad nuo kelio A16 Vilnius-Prienai-Marijampolė reikia pavažiuoti apie 3,4 km į rytus nuo Stakliškių Jiezno kryptimi ir pasukti į pietus pagal nuorodą į Gojaus mišką.
Tai konkretus medis su savo lankymo infrastruktūra, o ne visos Verknės girininkijos ar Gojaus gyvenvietės sinonimas. Prieš kelionę išsisaugokite medžio tašką, nes kelio posūkis, aikštelė ir pats ąžuolas žemėlapyje gali būti rodomi kaip atskiri orientyrai.
Apie 33 m aukščio kamienas išsiskiria į du stiebus
Gojaus ąžuolas siekia apie 33 m aukštį, o jo kamieno apimtis krūtinės aukštyje yra maždaug 6,7 m. Aukštis ir apimtis leidžia suprasti medžio mastelį, tačiau vietoje dar svarbesnis jo siluetas: maždaug 14 m aukštyje vienas kamienas pereina į du didelius stiebus.
Medžio amžius dažniausiai vertinamas maždaug 400 metų. Tai apytikris skaičius, o ne individualaus datavimo rezultatas, todėl įspūdingą ąžuolą verta vadinti šimtmečius skaičiuojančiu senoliu, nebandant jo amžiaus paversti tiksliu gimimo faktu.
Ąžuolas tebėra gyvybingas, nors aprašuose minima puvinio pažaida ir kadaise atlaikytas perkūnijos smūgis. Tokie faktai nėra kvietimas liesti kamieną ar lįsti po sunkiomis šakomis: senų medžių būklė kinta, o atvira laja per vėją gali būti nesaugi.
Gamtos paminklas su tautodailininkų sukurta aplinka
Didysis Gojaus ąžuolas paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu. Jo vertę sudaro ne vien išmatuojamas dydis, bet ir išskirtinė išvaizda, ilgaamžiškumas bei miško kraštovaizdis, kuriame medis išliko.
Prie stovėjimo aikštelės ir tako įrengti suoleliai, informacinės rodyklės bei tautodailininkų sukurtos medinės skulptūros. Jos padeda atpažinti sustojimo vietą ir suteikia aplinkai kultūrinį sluoksnį, tačiau pagrindinis objektas lieka gyvas medis, o ne dekoratyviniai kūriniai.
Automobilį palikite aikštelėje, ne miško pakraštyje ant šaknų ir ne prie pat kamieno. Nelipkite į medį, nekabinkite daiktų ant šakų, nekurkite ugnies neįrengtoje vietoje ir palikite skulptūras bei stendus kitiems lankytojams.
Privažiavimas trumpas, bet paskutinė kelio atkarpa yra miškinga
Atvykimo maršrutas nuo A16 aiškus, tačiau paskutinis kelias į Gojaus mišką yra vietinis ir gali būti nelygus, dulkėtas ar pažliugęs po lietaus. Pravažumą įvertinkite pagal tos dienos orą, ne pagal vasaros nuotraukas, o automobilį statykite tik taip, kad neužblokuotumėte kelio.
Aikštelė leidžia nuo automobilio iki medžio nueiti trumpai, todėl vieta tinkama ir tiems, kurie neplanuoja ilgo žygio. Vis dėlto miško danga nėra garantuotas lygus takas: gali pasitaikyti žvyro, šaknų, purvo ir nelygaus reljefo.
Atskiro medžio bilieto ar kasos oficialiame apraše nenurodyta. Lankykite šviesiu metu, laikykitės vietos ženklų ir paisykite laikinų privažiavimo ar gamtosaugos ribojimų, jei jų atsirastų.
Ką pastebėti skirtingais metų laikais
Vasarą plačiai išsišakojusi laja susilieja su aplinkiniu mišku, o nuo aikštelės galima geriausiai suprasti medžio aukštį ir plotį. Rudenį spalvos išryškina du stambius stiebus, o belapis metas leidžia atidžiau skaityti šakų konstrukciją ir senos žievės raštą.
Fotografuodami atsitraukite iki aikštelės krašto, kad kadre tilptų visas medis ir jo aplinka. Nereikia eiti už skulptūrų ar į tankmę vien dėl neįprasto kampo: šaknų zona ir miško paklotė yra objekto dalis, kurią reikia saugoti.
Vienam medžiui, aplinkai ir trumpam poilsiui skirkite 45-90 min. Ilgesnę Stakliškių dieną galima tęsti prie Lepelionių piliakalnio, Jiezno ar kitų Prienų krašto vietų, tačiau Gojaus ąžuolui verta palikti atskirą lėtą sustojimą.
