- Vieta
- Druskininkų savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- kaptažuota labai sūraus mineralinio vandens versmė ir meninė ištaka Nemuno krantinėje
- Adresas
- Nemuno krantinė prie Gydyklų parko, Druskininkai
- Koordinatės
- 54.02287, 23.97694
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min.; apie 45-75 min. kartu su Gydyklų parku ir netolima biuvete
- Geriausias metas
- dienos šviesa nuo pavasario iki rudens, kai saugiau matyti drėgną grindinį ir Nemuno krantinę; žiemą ištaka taip pat įdomi, bet prie vandens gali būti slidu
Sūrutis, Druskininkų mineralinis šaltinis, Druskininkų Grožio šaltinis
Tikroji ištaka yra Nemuno krantinėje, ne Google smeigtuko centre
Grožio šaltinis įkomponuotas į žemą Nemuno krantinės sieną prie Gydyklų parko. Lietuvos geologijos tarnyba vietą apibūdina kaip esančią maždaug 20 m nuo upės, o viešai skelbiamas objekto taškas yra 54.022874, 23.976937. Prie plataus plytų grindinio iš pilkšvo akmens sienos atsiveria akmenukais išklota vandens ištaka. Nemunas lieka vakarinėje aikštelės pusėje.
2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė „Grožio šaltinis“, vietos ID ChIJ2VWSComb4EYR575evpCxFHo, rodė 54.0210451, 23.9779938. Šis taškas yra maždaug 215 m į pietryčius nuo matomos skulptūrinės ištakos. Kortelė tinka objekto 4,7 įvertinimui patikrinti, bet ne paskutiniams navigacijos metrams. Eikite į Nemuno pusę ir ieškokite laumių arkos pačioje krantinėje.
Tai ne geriamojo vandens biuvetė Gydyklų parko viduryje. Biuvetė yra atskira vieta, kurioje pagal tuo metu galiojančią tvarką siūlomas gerti tam skirtas mineralinis vanduo. Grožio šaltinio labai sūri ištaka yra žemiau, prie upės, ir jos vandens gerti nepatartina.
2015 m. geologinis tyrimas rodo sūrymą, geležį ir lėtą nuolatinę tėkmę
Lietuvos geologijos tarnybos Z. Zanevskio ir K. Kadūno 2015 m. aprašas Grožio šaltinį priskiria kylantiems tektoninių plyšių šaltiniams. Nurodytas nuolatinis režimas, mažas 0,1 l/s debitas ir 9,8 °C vandens temperatūra. Ištakoje pastebėtas nežymus putojimas dėl išsiskiriančių dujų ir geležingos nuosėdos, todėl akmenų spalva bei kvapas nėra vien dekoratyvinės kaskados savybė.
Tyrimo mėginyje nustatyta 43 259 mg/l, arba 43,259 g/l, ištirpusių mineralinių medžiagų. Vanduo apibūdintas kaip natrio, kalcio ir magnio chloridinis: chloridų buvo 23 026 mg/l, natrio 12 570 mg/l, kalcio 3 567,41 mg/l, sulfatų 2 626 mg/l, magnio 1 093,49 mg/l. Bendrosios geležies koncentracija siekė 17,5 mg/l, o pH buvo 6,54.
Šie tikslūs skaičiai yra vieno datuoto geologinio aprašo rezultatas, o ne kasdien prie ištakos atliekamas matavimas. Kurorto informacijoje Grožio šaltinis dažnai siejamas su maždaug 300 m ar gilesniu gręžiniu ir minimi 50-56 g/l dydžiai. Kadangi skiriasi datos, mėginiai ir aprašymo tikslas, lankytojo puslapyje patikimiau nurodyti, kas, kada ir ką išmatavo, o ne žadėti vieną amžiną druskingumo skaičių.
Laumių arka paverčia kaptažą atpažįstama Druskininkų skulptūra
Vanduo leidžiasi per apvalių lauko akmenų kaskadą tarp dviejų vertikalių granito plokštumų. Abipus jos stovi dvi pailgos bronzinės moterų figūros, pasvirusios viena į kitą. Aukštai susipynę jų plaukai sudaro ažūrinę arką, todėl iš toliau kūrinys atrodo ir kaip vartai, ir kaip vandens globėjos. Žalsva bronzos patina aiškiai skiriasi nuo rausvai pilko akmens bei šlapių rudų riedulių.
Tai skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo 2011 m. kūrinys „Laumės“, maždaug 240 cm aukščio, sukurtas iš bronzos. Oficialiuose kurorto aprašuose autorius kartais trumpinamas iki K. Pūdymo, todėl vardas lengvai supainiojamas. Meninis įrėminimas yra XXI a. parko sutvarkymo dalis, o ne archeologinė senosios versmės rekonstrukcija.
Geriausiai visą kompoziciją perskaitysite atsitraukę į krantinės aikštelę: tuomet viename vaizde telpa arka, akmenų ištaka, siena, vijokliai ir Nemuno vanduo. Nelipkite ant šlapių kaskados akmenų ir nesiremkite į skulptūras. Vandens prisisunkęs grindinys prie pat ištakos gali būti slidesnis nei sausa aikštelės dalis.
Kurorto istorija prasidėjo nuo mineralinių versmių, bet dabartinis fontanas nėra XVIII a. statinys
VLE nurodo, kad Druskininkų mineralinių versmių gydomosios savybės pastebėtos XVIII amžiuje. Vilniaus farmacininkas Rumelis ir universiteto chemikas Ignacas Fonbergas mineralinį vandenį tyrė XIX a. pirmoje pusėje ir pažymėjo jo vertę. 1837 m. patvirtintas kurorto steigimo planas, o 1838 m. įkurta valdinė gydykla su 12 vonių. Vanduo tapo miesto ekonomikos, medicinos ir tapatybės pagrindu.
Šis kontekstas paaiškina, kodėl mažas krantinės objektas yra daugiau nei paprastas fontanėlis. Vis dėlto senųjų versmių tradicijos nereikėtų automatiškai perkelti dabartinei sienai, vamzdynui ar skulptūroms. Matoma laumių kompozicija sukurta 2011 m., o mineralinio vandens paėmimo ir paskirstymo technika kurorte ne kartą keitėsi.
VLE Druskininkų gręžinių vandenyje apskritai mini natrio, kalcio ir chlorido jonus, sulfatus bei mikroelementus, o mineralizacijos intervalą pateikia nuo 3,8 iki 53,4 g/l. Tai parodo, kodėl skirtingų kurorto gręžinių ir biuvečių negalima laikyti vienodu vandeniu. Grožio šaltinio ištaka yra itin sūri stotelė, ne visų Druskininkų vandenų etalonas.
Kunigaikštienės ašaros yra užrašyta legenda, ne šaltinio geologinė kilmė
Lietuvos geologijos tarnybos apraše pateikiamas vietos pasakojimas apie Liškiavos pilies valdovą. Esą po sėkmingos medžioklės pašautas sakalas nukrito į Nemuną, o kunigaikštis nėrė jo ištraukti. Krante likusi kunigaikštienė pamanė vyrą nuskendus ir verkdama bėgo pakrante, kol šis išniro gyvas su paukščiu rankose.
Pasakojama, kad ten, kur krito sūrios kunigaikštienės ašaros, ištryško sūrieji šaltiniai. Tai vaizdingas vandens skonio ir kurorto pradžios paaiškinimas, tačiau ne dokumentuotas istorinis įvykis. Geologinis aprašas kalba apie tektoninių plyšių šaltinį ir konkrečią cheminę sudėtį; legenda kalba apie žmonių bandymą suteikti versmei prasmę.
Bronzinės laumės nėra pačios kunigaikštienės portretai. Jos simboliškai susieja vandenį su platesniu lietuvių pasakojimų pasauliu. Fotografuojant verta atskirti tris sluoksnius: realią mineralinio vandens ištaką, 2011 m. meno kūrinį ir daug senesniu laikomu, bet datos neturinčiu pasakojimu perduodamą legendą.
Vandeniu nesigydykite savarankiškai ir apsilankymui rinkitės saugią krantinės būklę
Lietuvos geologijos tarnyba tiesiai nurodo, kad itin sūraus Grožio šaltinio vandens gerti nepatartina. Tradiciškai lankytojai juo nusiprausia rankas ar veidą, o pasakojimuose vandeniui priskiriamas jauninantis poveikis. Tokius teiginius supraskite kaip kurorto tradiciją, ne medicininę garantiją. Vandens nenurykite, saugokite akis, o dėl odos ligų ar kitų sveikatos klausimų vadovaukitės gydytojo, ne turistinio aprašo patarimu.
Oficialiuose patikrintuose šaltiniuose atskiras bilietas ar užrakinamų vartų darbo laikas prie krantinės ištakos neskelbiamas. Google kortelė taip pat nerodė patikimo savaitės grafiko. Tai lauko objektas, tačiau vandens tekėjimas, krantinės priežiūra ir priėjimas gali laikinai keistis. Prieš specialią kelionę tikrinkite Druskininkų savivaldybės informaciją ir vietos ženklus.
Prie pat šaltinio yra plati grįsta aikštelė, tačiau patikrinti oficialūs šaltiniai nepatvirtina ištisinio bebarjerio maršruto nuo kiekvienos miesto krypties. Leidžiantis iš viršutinės Gydyklų parko dalies gali tekti rinktis tarp laiptų ir ilgesnio tako. Dieną lengviau rasti tinkamą nusileidimą, pastebėti drėgnas plytas ir įvertinti Nemuno pakrantės būklę.
