- Vieta
- Balkasodis, Miroslavo seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- valstybės saugomas ledyninis rapakivio riedulys
- Adresas
- Norūnų miškas, Balkasodžio pušynas, į pietryčius nuo Balkasodžio kaimo
- Koordinatės
- 54.26941, 23.98857
- Kiek skirti laiko
- 35-60 min., įskaitant oficialiame vietos apraše minimą maždaug 0,5 km paskutinę atkarpą pėsčiomis
- Geriausias metas
- sausa diena šviesiu paros metu, kai lengviau sekti miško žymėjimą ir saugiai apeiti samanotą riedulį
Balkasodžio Raudonasis akmuo
Tikslus Raudonojo akmens taškas yra ne Balkasodžio centre, o miško kalvos šlaite
Raudonasis akmuo yra Alytaus rajono Miroslavo seniūnijoje, Norūnų miške, Balkasodžio pušyno aukštos kalvos šlaito viršutinėje dalyje. Tikslios Google vietos kortelės koordinatės yra 54.2694081, 23.9885711. Jos tik kelių metrų atstumu skiriasi nuo vietos šaltiniuose skelbiamų taškų, todėl navigacijoje rinkitės būtent objekto kortelę su vietos identifikatoriumi, o ne vien Balkasodžio pašto kodą ar kaimo centrą.
Alytaus rajono savivaldybės kultūros centras skelbia tokią priėjimo kryptį: iš kelio Nr. 2512 Seirijai-Balkasodis-Tolkūnai Balkasodyje reikia sukti į pietryčius ir apie 2 km sekti nuorodas Raudonojo akmens link. Paskutinė maždaug 0,5 km atkarpa aprašoma kaip siauras ryškiais dažais pažymėtas pėsčiųjų takas per mišką, krūmokšnius ir kirtavietę. Miško darbai, augmenija ir oro sąlygos žymėjimą gali pakeisti, todėl tašką verta išsisaugoti telefone dar esant ryšiui.
Oficialiame apraše nepatvirtinta įrengta automobilių aikštelė prie pat tako pradžios. Automobilį palikite tik teisėtoje, kelio ir miško technikos eismo neužstojančioje vietoje. Prie paties riedulio VLE nurodo informacinį stendą, tačiau nuorodos ir stendo būklė gali keistis greičiau nei pats saugomas objektas.
10,15 metro apimtis geriau už vieną nuotrauką atskleidžia netaisyklingo riedulio mastelį
Paskelbti skaičiai apibūdina tik virš žemės matomą Raudonojo akmens dalį: ji yra 3,23 m ilgio, 3,11 m pločio ir 2,45 m aukščio. Didžiausia horizontali apimtis siekia 10,15 m. Po žeme likusios dalies tūris ir masė viešuose oficialiuose aprašuose nepateikti, todėl šiam rieduliui nereikėtų priskirti internete iš akies apskaičiuoto svorio.
Akmens viršūnė kyla smailėjančia ketera. Viena pusė yra labiau išgaubta ir suapvalinta, su keliomis skirtingo dydžio įdubomis, o kita įgaubta, kampuota ir dalinai nuskilusi. Dėl šios asimetrijos tas pats akmuo iš vienos pusės atrodo kaip žemas ilgas luitas, o iš kitos - kaip beveik stačia, žmogų pranokstanti rausva siena.
Paviršius šiurkštus, vietomis dūla plonomis plokštelėmis, jį dengia kerpės ir samanos. Tai nėra defektai, kuriuos lankytojas turėtų valyti ar gramdyti. Drėgnu oru samanos slysta, o nuskilusioje pusėje ir ties ketera yra aštresnių briaunų, todėl tiksliausią formos vaizdą gausite ramiai apeidami riedulį nuo žemės.
Tai rausvai rudas amfibolinis biotitinis rapakivio granitas su reta aplito gysla
Petrologinis aprašas Raudonąjį akmenį įvardija kaip amfibolinį biotitinį granitą, vadinamą rapakiviu. Uoliena rausvai ruda, joje matyti pilki ir juodi intarpai. Jos struktūra porfyriškoji ir įvairiagrūdė, o tekstūra masyvi. Iki 3 cm skersmens ovalūs feldšpatų fenokristalai yra vienas aiškiausių požymių, kuriuos galima atpažinti iš arti nieko nuo paviršiaus neatskeliant.
Nuo keteros dviem riedulio pusėmis eina 8-9 cm pločio smulkiagrūdė aplito gysla. Ji nėra dažų žymė ar vėliau užtaisytas plyšys. Tai kitos granitinės medžiagos juosta, susidariusi dar uolienos masyve prieš ledynui išplėšiant luitą ir atgabenant jį į dabartinę vietą. Šviesesnė, smulkesnė juosta ypač gerai parodo, kad riedulys turi geologinę sandarą, o ne vien spalvingą paviršių.
Patikimuose aprašuose nepateikta atskira istorija, kas ir kada objektui suteikė Raudonojo akmens vardą. Pavadinimas akivaizdžiai dera su vyraujančiu rausvai rudu granito tonu, tačiau tai yra aprašomoji išvada, ne dokumentuotas vardo suteikimo pasakojimas. Šešėlyje, po kerpėmis ar drėgną dieną akmuo gali atrodyti pilkesnis, todėl žodis raudonasis nereiškia vienalytės ryškiai raudonos spalvos.
Paskutinis ledynas atgabeno luitą iš Fenoskandijos, o apsauga prasidėjo 1964 metais
VLE Raudonojo akmens kelionę sieja su paskutiniu ledynu, atvilkusiu uolienos luitą iš Fenoskandijos. Lietuvos geologijos tarnyba aiškina, kad ledynai iš Skandinavijos Lietuvos teritoriją pasiekė ne kartą ir paliko didžiąją kvartero nuogulų dalį. Taigi rapakivio granitas susidarė kristaliniame Fenoskandijos pamate daug anksčiau, o ledynmetis paaiškina tik jo transportą ir palikimą Dzūkijos kalvoje.
Raudonasis akmuo nėra meteoritas ir nesusiformavo Balkasodžio smėlyje. Ovalūs feldšpatų kristalai, biotitas, amfibolas ir aplito gysla priklauso senai magminei uolienai. Ledas luitą ne pagamino, o išplėšė iš pirminio masyvo, nešė į pietus ir tirpdamas paliko kartu su kitomis nuogulomis. Tiksli Fenoskandijos atodanga, iš kurios atkeliavo būtent šis fragmentas, viešame apraše nenurodyta.
Riedulys saugomas nuo 1964 m., o VLE jo geologinio gamtos paveldo objekto ir gamtos paminklo statusą dabartine forma sieja su 2000 metais. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Raudonąjį akmenį tebenurodo oficialiame Alytaus rajono geologinių objektų sąraše. Geologas Algirdas Linčius riedulį aprašė 1989 m. Apsauga reiškia, kad negalima skelti mėginių, gilinti įdubų, valyti kerpių cheminėmis priemonėmis ar kitaip keisti akmens ir jo artimiausios aplinkos.
Pasakojimas apie bunkerį yra užrašytas vietos liudijimas, bet bunkeris nebuvo po akmeniu
Alytaus krašto gamtos objektų leidinyje pateiktas Balkasodžio gyventojo Antano Barščio, gimusio 1930 m., pasakojimas apie pokario kovų epizodą Norūnų miške. Jis teigė, kad sovietų represinių struktūrų pagalbininkai, ieškodami Lietuvos partizanų, išgirdo gandą apie bunkerį po Raudonuoju akmeniu ir privertė vietos žmogų parodyti riedulį. Aplink akmenį buvo kasamos duobės ir badoma žemė, tačiau slėptuvės čia nerasta.
Pagal tą patį liudijimą, paiešką pratęsus bunkeris aptiktas ne po rieduliu, o piečiau esančios gilios griovos šlaite. Jis buvo susprogdintas tuščias, viduje radus drabužių, kelis šautuvus ir šovinių. Šis skirtumas svarbus: akmuo tapo klaidingos paieškos orientyru ir vietos atminties dalimi, bet nėra pagrindo jo vadinti išlikusiu partizanų bunkeriu ar slėptuvės stogu.
Leidinyje nepateikiama tiksli įvykio data, dalinio pavadinimas, bunkerio naudotojų pavardės ar archeologinio tyrimo išvada. Todėl pasakojimą tikslu pristatyti kaip vardu įvardyto vietos gyventojo užrašytą liudijimą, o ne papildyti nepatikrintomis detalėmis. Gamtos paminklo statusą riedulys gavo dėl geologinės vertės, ne dėl šio pokario epizodo.
Lankymui nereikia kasos, bet reikia dienos šviesos, sauso tako ir atsargos planuojant laiką
Raudonasis akmuo yra neaptvertas miško objektas, o oficialūs šaltiniai neskelbia bilieto, kasos, vartų ar pastovių darbo valandų. Tai nereiškia, kad saugu eiti bet kuriuo paros metu. Take nėra dokumentuoto apšvietimo, o ženklinimas, šakos ir išdūlėjęs akmens paviršius tamsoje sunkiau matomi. Prieš kelionę tikrinkite oficialią vietos informaciją, miškų lankymo apribojimus ir gaisringumą, ypač sausringą vasarą.
Siauras maždaug 0,5 km miško takas per krūmokšnius ir kirtavietę oficialiame apraše nepateikiamas kaip bebarjeris. Nėra paskelbta tako pločio, nuolydžio, kietos dangos, turėklų ar pritaikyto tualeto, todėl vežimėlio ar vaikiško vežimėlio naudotojui nereikėtų planuoti savarankiško priėjimo nepasitikrinus dabartinių sąlygų. Patogi neperšlampama avalynė ir pilnai įkrautas telefonas čia svarbesni už miesto parko įrangą.
VLE nurodo du artimus gamtos objektus: Druskelės šaltinį maždaug už 700 m į šiaurės rytus ir Balkasodžio draustinį su Norūnų miško egle maždaug už 1 km į šiaurę. Šie atstumai nėra pažadas apie vieną ištisinį pažymėtą taką, todėl kiekvieno taško prieigą planuokite atskirai. 2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė turėjo 5,0 balo iš 5 iš 8 atsiliepimų. Įvertinimas viršija 4,5 ribą, tačiau tokia maža imtis gali pasikeisti po vos kelių naujų vertinimų.
