- Vieta
- Vievio seniūnija, Elektrėnų savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus kraštas
- Tipas
- mitologinis šaltinis miško erozinėje griovoje
- Adresas
- Panerių miškas ties Asiutiškės viensėdija, Vievio sen., Elektrėnų sav.
- Koordinatės
- 54.76798, 24.93930
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. prie versmės; ilgiau, jei lankymas derinamas su Neries regioninio parko trasa
- Geriausias metas
- sausu šviesiu paros metu; po lietaus reikia atsargiai vertinti griovos šlaitus ir laiptelius
Pinyklos šaltinis, Pinyklos versmė
Versmė Velniakampio kilpos pradžioje
Pinyklos mitologinis šaltinis yra Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijoje, Panerių miške ties Asiutiškės viensėdija. LGT jį aprašo kairiajame Neries krante, mišku į vakarus nuo upės, Velniakampio kilpos pradžioje, maždaug už 0,5 km nuo Neries.
Žemėlapio taškas 54.767976, 24.939297 žymi pačią versmės vietą, o ne automobilių stovėjimo aikštelę ar visos pažintinės trasos pradžią. Paskutinę atkarpą reikia eiti miško taku ir leistis į griovą.
Smėlingų terasų ir griovų kraštovaizdis
LGT šaltinio aplinką priskiria kairiajam Neries žemupio paslėniui, kuriame susilieja Vievio limnoglacialinės bei senovinės aluvinės lygumos. Banguotus smėlynus ir pušynus paįvairina pleistoceno terasos, raguvos, įsmukusios termokarstinės daubos ir statesni eroziniai šlaitai.
Versmė atsiveria maždaug 100 m nuo griovos pradžios, 3-5 m žemiau stataus erozinio krantelio. Nuo Neries šlaitu į viršų ji pakilusi apie 34 m, o vanduo smėlėtu ir žvirgždėtu išplovos dugnu teka rytų kryptimi, miškinga griova leisdamasis link upės.
Laipteliai, latakas ir mažo vandeningumo versmė
Šaltinis yra nuolatinės veiklos, tačiau mažo vandeningumo krentanti erozinė versmė. LGT apraše nurodytas 0,24 l/s, arba 20,8 m³ per parą, debitas. Žemiau pagrindinio židinio aprašyti dar keli vangiai šaltiniuojantys požeminio vandens ištekėjimai.
Aplinką LGT apibūdina kaip tvarkingą ir prižiūrimą: nuo turistinės trasos keliuko į daubą leidžiasi takas, į griovą veda mediniai laipteliai, įrengta patogi pakyla, o kaptuoto židinio sienelėje įtaisytas medinis latakas. Po lietaus mediena, smėlis ir statūs šlaitai gali būti slidūs.
Ką rodo vandens tyrimo duomenys
LGT 2014 m. aprašyme vanduo nurodytas kaip skaidrus, bekvapis, be geležies nuosėdų. Tuo metu jo temperatūra buvo 6,5 °C, o 20 °C temperatūroje išmatuotas pH - 7,89. Vanduo kalcio, magnio hidrokarbonatinio ir sulfatinio tipo, jo mineralizacija siekė 270 mg/l.
Šie duomenys apibūdina konkretų tyrimą, o ne šiandieninę garantiją. Natūralios versmės būklę gali paveikti liūtys, paviršinė tarša, gyvūnai ar tvarkymo pokyčiai, todėl šaltinio vandens nevertinkite kaip nuolat kontroliuojamo geriamojo vandens ir neplaukite juo akių.
Mitologinis vardas ir vietos atmintis
Pinyklos šaltinį aplinkinių kaimų žmonės žinojo nuo seno. LGT tautosakos aprašas fiksuoja pasakojimus, kad jo vandeniu būdavo gydomos skaudančios akys, merginos prausdavo veidus dėl jaunystės, o kaimo žiniuoniai semdavo vandenį užkalbėjimams. „Mitologinis“ čia nurodo kultūrinę atmintį ir tikėjimus, ne laboratorijos išvadą apie gydomąsias galias.
Šaltinio aplinkoje minimi ir kiti Neries slėnio ženklai: kiek šiauriau yra Ausiutiškių konglomeratas, o Neryje kyšo Karvutės akmuo. Juos galima suprasti kaip vieno paslėnio pasakojimo dalis, tačiau prie upės ar šlaitų reikia eiti tik esamais maršrutais ir neardyti gamtos paveldo.
Lankymas Neries regioniniame parke
Pinyklos šaltinis yra Neries regioninio parko kraštovaizdyje, kuriame saugomos Neries kilpos, miškai, eroziniai slėniai, šaltiniai ir kultūros paveldas. LGT nurodo, kad versmę jungia turistinės trasos keliukai tarp Panerių miško regyklos ir Bražuolės stovyklavietės, o nuo trasos į Pugainius atsišakoja keliukas.
Važiuoti iki pačios griovos ar kurti naujų privažiavimų nereikia. Automobilį palikite ten, kur leidžiama, laiptelius naudokite atsargiai, nebriskite į versmės židinį, neimkite akmenų ir išsineškite šiukšles. Vietos infrastruktūrą prieš kelionę verta įvertinti pagal naujausią parko informaciją.
