- Vieta
- Paberžės seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus kraštas
- Tipas
- valstybės saugomas paprastasis ąžuolas ir botaninis gamtos paminklas
- Adresas
- Glitiškių dvaro parkas prie Liepų al. 1, Glitiškės, Paberžės sen., Vilniaus r.
- Koordinatės
- 54.98497, 25.22192
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; ilgiau, jei lankote dvaro renginį ar apžiūrite Širvio pakrantę
- Geriausias metas
- dienos šviesoje nuo gegužės iki spalio lajai pamatyti arba belapiu metu kamieno sandarai; vengti audros ir stipraus vėjo
Glitiškių dvaro ąžuolas, Glitiškių senasis ąžuolas
Tai Vilniaus rajono, o ne Panevėžio objektas
Glitiškių ąžuolas auga Glitiškių kaime, Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Kai kurie interneto sąrašai jį klaidingai grupuoja prie Panevėžio, tačiau VSTT, VLE, Vilniaus rajono savivaldybė ir miškininkų inventorizacija vienareikšmiškai nurodo Glitiškes prie Širvio ežero. Navigacijoje rinkitės konkretų ąžuolo tašką, o ne bendrą panašiai pavadintos vietovės paiešką.
Valstybinės miškų tarnybos WGS 84 taškas 54°59'05,9" N, 25°13'18,9" E dešimtainiu formatu yra 54.9849722, 25.2219167. Jis žymi patį kamieną dvaro parko pakraštyje. Tiksli Google vietos kortelė, kurios ID ChIJpRbkGvqB3UYR_gxRK6fiCGU, pateikia vos keliais metrais besiskiriantį tašką 54.9849314, 25.2220196.
Ąžuolas stovi šalia restauruotų Glitiškių dvaro rūmų ir medžiais apaugusios Širvio ežero pakrantės. Liepų al. 1 yra patogus dvaro orientyras, tačiau gatvės numeris nėra tiksli medžio pozicija. Prieš vykstant verta išsisaugoti koordinates, nes rūmai, parkas ir ežero krantas žemėlapyje gali būti pažymėti atskirai.
2016 m. inventorizacija užfiksavo 28 m aukštį ir 7,65 m apimtį
Valstybinė miškų tarnyba ąžuolą tikrino 2016 m. birželio 2 d. Lentelėje įrašytas 28 m medžio aukštis, 7,65 m kamieno apimtis standartiniame 1,3 m aukštyje ir 21,5 m lajos plotis. Pirmosios stambios šakos prasidėjo maždaug 4 m aukštyje, o augavietė buvo 134 m virš jūros lygio. Pastarasis skaičius apibūdina vietą, ne medžio dydį.
VLE ir VSTT pažintiniame leidinyje pateikiami senesni suapvalinti 24 m aukščio bei 7,4 m apimties skaičiai. Skirtumas nebūtinai reiškia staigų augimą: medžių aukštis, lajos ribos ir nelygaus kamieno apimtis gali skirtis dėl matavimo datos, vietos ir metodo. Puslapyje pirmenybė teikiama datuotai 2016 m. inventorizacijai, bet senesni skaičiai paaiškinami, kad lankytojas jų nepalaikytų kitu ąžuolu.
Senuose aprašuose Glitiškių ąžuolas vadinamas trečiu pagal storį ir pirmu pagal aukštį Lietuvoje. Naujesnėje Valstybinės miškų tarnybos storiausių ąžuolų lentelėje 7,7 m apimties Glitiškių medis yra po Stelmužės, Sandariškių ir Mingėlos ąžuolų, taigi ketvirtas toje duomenų imtyje. 28 m aukštis išlieka įspūdingas, bet toje pačioje inventorizacijoje yra 36 ir 38 m siekiančių ąžuolų, todėl absoliutaus aukščiausiojo titulo kartoti nereikėtų.
Tikslus amžius nežinomas, o apsauga turi aiškią datų seką
VSTT leidinyje ir VLE kartojamas vietos žmonių spėjimas, kad ąžuolui gali būti daugiau kaip 1500 metų. Dabartiniame Vilniaus rajono savivaldybės pristatyme jis vadinamas maždaug 600 metų medžiu. Patikrintuose šaltiniuose nerasta dendrochronologinio ar kito individualaus datavimo, kuris patvirtintų vieną iš šių skaičių, todėl sąžiningiausia rašyti apie šimtmečius skaičiuojantį medį senolį, o abu skaičius laikyti vertinimais.
Medis saugomas nuo 1960 m., o 1987 m. įtrauktas į tuometį respublikinės reikšmės valstybinių gamtos paminklų sąrašą. VLE nurodo, kad nuo 2000 m. jis turi gamtos paminklo statusą, o nuo 2003 m. yra botaninis gamtos paveldo objektas. Dabartiniame VSTT Vilniaus rajono sąraše Glitiškių ąžuolas tebėra tarp valstybės saugomų botaninių objektų.
2025 m. Vilniaus rajono savivaldybė pateikė ąžuolą Lietuvos metų medžio konkursui, kuriame jis užėmė trečią vietą. Konkursinis įvertinimas sustiprino viešą matomumą, tačiau nekeičia teisinio statuso ir nėra medžio amžiaus matavimas. Saugoma ne vien monumentali kamieno forma, bet ir šaknų zona bei gyvybei būtina aplinka.
Kamieno randai padeda atpažinti medį, bet jo būklė yra datuota
Žvelgiant nuo dvaro pusės pirmiausia matomas ne idealus simetriškas parko ąžuolas, o masyvus, giliai rievėtas kamienas, aukščiau išsiskiriantis į kelias sunkias vertikalias ir šonines dalis. Laja aukšta, nelygi ir vietomis atvira. Kamieno apačioje matyti pilkšvų kerpių, gelsvas plotas bei senų genėjimų randai, todėl tikslus medis atpažįstamas ir be vardinės lentelės.
2016 m. inventorizacijoje nurodyta, kad vakarinėje pusėje stora nupjautos šakos vieta buvo apaugusi ir sveika, o rytinėje pusėje puvinys formavo maždaug 1,0 x 0,5 m drevę. Tai konkrečią 2016 m. datą atspindintis vizualinis būklės aprašas, o ne 2026 m. ar būsimo sezono būklės garantija. Senų medžių šakos gali lūžti, todėl per audrą ir stiprų vėją po laja nestovėkite.
Vietos žmonės gelsvo rando formoje įžvelgia širdį. 2025 m. konkurso pristatyme aiškinta, kad ženklas atsirado nupjovus ligotą šaką, o ne kamiene išraižius meilės simbolį. Tai svarbus skirtumas: žievėje nieko neraižykite, prie kamieno nekalkite ženklų, nelipkite ant šaknų ir nebandykite drevės pasiekti rankomis.
1831 m. sukilėliai ir gandrai priklauso vietos pasakojimams
Glitiškių dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1483 m., o išlikęs parkas ir rūmai ąžuolui suteikia istorinį kraštovaizdį. Vis dėlto dvaro paminėjimo data nėra medžio pasodinimo data. Net jei ąžuolas augo tuo pat metu, šaltiniai nepateikia dokumento, kuris susietų konkretų sodinimą su dvaro savininkais.
VSTT ir VLE rašo, kad pasakojama apie 1831 m. prie ąžuolo besirinkusį dvaro jaunimą, vėliau žygiavusį į Vilnių ir prisidėjusį prie sukilimo prieš carinę valdžią. Šią istoriją reikia perteikti žodžiais pasakojama ar manoma. Patikrinti šaltiniai nepateikia susirinkimo dalyvių sąrašo, dienoraščio ar kito pirminio dokumento, kuris leistų ją vadinti tiksliai įrodyta scena.
Kitas VSTT užrašytas pasakojimas teigia, kad ąžuole daug metų perėjo baltieji gandrai. 1975 m. grįžę paukščiai esą į lizdą nenutūpė, o po kelių dienų lizdą laikiusi šaka nulūžo. Pasakojimo pranašiška nuotaika priklauso folkloriniam vietos atminties sluoksniui; patikimas faktas yra tai, kad senas medis turi stambių šakų netekimo ir genėjimo žymių.
Medis neturi atskiros kasos, tačiau dvaro teritorija nėra bekraštė aikštelė
Patikrinti VSTT, VLE, Valstybinės miškų tarnybos ir savivaldybės šaltiniai neskelbia atskiro Glitiškių ąžuolo bilieto ar nustatytų darbo valandų. Medį galima apžiūrėti lauke neįeinant į dvaro pastatą, tačiau rūmų renginiai, teritorijos priežiūra ar laikini ribojimai gali keisti patogiausią priėjimą. Lankykite dienos šviesoje ir vadovaukitės vietos ženklais.
Tiksli Google kortelė žymi patį kamieną, o ne garantuotą automobilių stovėjimo vietą. Viešoje kortelės kopijoje pažymėta pritaikyta stovėjimo vieta ir įėjimas, bet oficialus ištisinio bepakopio maršruto iki pat medžio aprašas nepaskelbtas, o paskutinė atkarpa yra parko veja ar natūrali danga. Judėjimo sąlygas, vartus ir paviršių po lietaus verta patikrinti prieš kelionę.
2026-07-29 viešai matoma tikslios Google kortelės kopija rodė 4,9 iš 5 balų vidurkį pagal 54 atsiliepimus. Tai aukštas, bet kintantis lankytojų vertinimas, ne gamtosauginė ekspertizė. Sustojimui skirkite 20-40 min., nestatykite automobilio ant vejos ar šaknų zonos, nelipkite į medį ir palikite pakankamą atstumą, kad fotografijoje tilptų aukšta laja.
