- Vieta
- Meteliai, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Metelių regioniniame parke
- Adresas
- Širvinto miškas prie kelio 181 Simnas-Seirijai, Metelių k., Seirijų sen., Lazdijų r. sav.
- Koordinatės
- 54.28278, 23.75043
- Kiek skirti laiko
- 20-35 min. abiem Širvinto ąžuolams; ilgiau, jei pasirenkamas Bijotų-Širvinto miškų pažintinis takas
- Geriausias metas
- gegužė-spalis lajos formai ir miško žalumai, o belapis metas storoms šakoms bei kamieno sandarai pamatyti; vengti audros ir stipraus vėjo
Širvinto didysis ąžuolas
31 metras yra medžio aukštis, o 110 metrų - jo augavietės altitudė
Didysis Širvinto ąžuolas stovi lapuočių miško aikštelėje prie kelio 181 Simnas-Seirijai. Jo kamienas ilgai kyla beveik vientisas, maždaug 6 m aukštyje leidžia pirmąsias stambias šakas, o aukščiau išsiskaido į plačią, netankią lają. Prie medžio įrengta žema medinė tvorelė ir sena vardinė lentelė; aukštą siluetą geriausia vertinti atsitraukus į aikštelės kraštą.
Valstybinės miškų tarnybos inventorizacijoje ąžuolas tikrintas 2017 m. rugsėjo 14 d. Išmatuotas aukštis buvo 31 m, kamieno apimtis 1,3 m matavimo aukštyje - 5,2 m, o lajos plotis - 20 m. Lentelėje taip pat įrašytas 110 m aukštis virš jūros lygio. Pastarasis skaičius apibūdina augavietę, ne ąžuolo dydį, todėl jo negalima painioti su 31 m medžio aukščiu.
Tarnybos WGS 84 koordinatės 54°16'58,2" N, 23°45'01,2" E beveik sutampa su šiuolaikine Google vietos kortele. Matmenys yra datuoti ir nurodytas matavimo aukštis, todėl jie patikimesni už internete kartojamus suapvalintus 31 m aukščio ir 5 m apimties teiginius.
2017 m. apžiūroje kamienas buvo sveikas, o reta laja krypo kelio pusėn
Inventorizacijos pastabose kamienas įvertintas kaip visiškai sveikas. Laja aprašyta kaip netanki, bet labai graži ir sveika, su vos keliomis sausomis apatinėmis šakomis. Ji buvo susiformavusi šiek tiek į vakarų, tai yra kelio, pusę. Tokia asimetrija padeda atpažinti Didįjį ąžuolą iš šono.
Šie žodžiai fiksuoja vienos 2017 m. dienos vizualų vertinimą, o ne pažadą, kad senas medis vėliau nepatirs sausros, audros, ligos ar šakos lūžio. Lankytojui nereikėtų pačiam diagnozuoti būklės pagal vieną nuotrauką arba laikyti po laja esančios erdvės visiškai saugia. Stipraus vėjo metu stotelę geriau atidėti.
Tiesus, vientisas kamienas yra ryškiausias skirtumas nuo gretimo Drevėtojo Širvinto ąžuolo. Didysis 2017 m. buvo 7 m aukštesnis, jo apimtis 0,6 m didesnė, bet 20 m laja 4 m siauresnė. Skaičiai parodo ne geresnį ar blogesnį medį, o dvi skirtingas senėjimo ir lajos formavimosi istorijas.
Abu Širvinto ąžuolai saugomi, tačiau yra du atskiri objektai
VSTT Lazdijų rajono sąraše Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai įrašyti kaip atskiri botaniniai gamtos paveldo objektai. VSTT teisės aktų apžvalga nurodo, kad abu medžiai tarp naujų valstybės saugomų objektų pateko 2002 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 652. Dabartinis direkcijos lankomų objektų sąrašas taip pat vardija juos atskirai.
Medžiai auga Metelių regioninio parko Metelių kraštovaizdžio draustinyje, Širvinto miške tarp Metelio ir Dusios. VLE rytinėje parko dalyje išskiria Bijotų-Širvinto miškų masyvą ir abu ąžuolus vadina šios teritorijos botaniniais gamtos paveldo objektais. Saugoma ne vien kamieno mediena, bet ir šaknų zona bei medžiui gyvuoti reikalinga aplinka.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Drevėtasis auga maždaug už 50 m nuo Didžiojo. Artumas lemia dažną nuotraukų, matmenų ir koordinačių sumaišymą. Didysis yra arčiau oficialiame apraše minimo kelio, aukštesnis ir tiesesnio kamieno; Drevėtasis turi aiškią išpuvusią bei išlūžusią dalį ir platesnę lają.
2022 m. tyrimas ąžuolui nustatė H4_DE chloroplasto DNR liniją
Aplinkos ministerijos užsakytame ir Vytauto Didžiojo universiteto bei LAMMC mokslininkų atliktame 2022 m. tyrime analizuoti 347 Lietuvos paprastojo ąžuolo medžiai senoliai. Chloroplasto DNR mikrosatelitų žymenys naudoti evoliucinėms haplotipinėms linijoms nustatyti ir jų geografiniam paplitimui palyginti.
Ataskaitos priede Didysis Širvinto ąžuolas įrašytas koordinatėmis 54.28283, 23.75033 ir jam priskirtas H4_DE haplotipas. Tą patį haplotipą tyrimas nustatė ir kaimyniniam Drevėtajam ąžuolui. H4_DE ataskaitoje vadinamas Vokietijos haplotipu, susiformavusiu Balkanų haplogrupės poledyninės migracijos šakoje, ir nurodomas kaip vienas dažniausių Lietuvoje.
Vienodas chloroplasto haplotipas nereiškia, kad abu medžiai yra vienodo amžiaus, vienas kito tiesioginiai palikuonys ar genetiškai tapatūs. Tai motinine linija paveldimo DNR žymens klasė, padedanti tirti daug platesnę poledyninę paprastojo ąžuolo migraciją. Šis rezultatas suteikia vietai mokslinį sluoksnį, bet nepakeičia konkretaus medžio būklės stebėsenos.
Tikslus Google taškas žymi ąžuolą, o ne garantuotą stovėjimo vietą
Tiksli Google Maps kortelė Širvinto didysis ąžuolas, vietos ID ChIJE4ReDuPB4EYRL-lG4SltKXE, žymi 54.2827849, 23.7504314. 2026 m. liepos 15 d. joje buvo 4,7 balo iš 5 vidurkis pagal 3 atsiliepimus. Riba viršyta, tačiau trys vertinimai yra labai maža imtis, todėl vienas naujas balsas gali ryškiai pakeisti vidurkį.
2017 m. inventorizacija nurodo, kad medis auga prie pat kelio 181, pravažiavus Metelių gyvenvietę, yra aptvertas ir pažymėtas sena lentele. Tai geresnis orientyras nei bendras Širvinto miško pavadinimas. Vis dėlto žemėlapio smeigtukas rodo patį medį, ne automobilių aikštelės įvažiavimą.
Automobilį palikite tik ten, kur leidžia ženklai ir kur transporto priemonė netrukdo eismui ar miško darbams. Nevažiuokite ant paklotės, neprispauskite šaknų zonos ratais ir nesustokite važiuojamojoje dalyje fotografuoti. Jei saugios vietos nematyti, važiuokite toliau ir ieškokite teisėto sustojimo taško.
Atskiras bilietas ir darbo laikas neskelbiami, bet miško stotelė nėra neribota
Patikrinti VSTT, direkcijos, VLE ir miškininkų šaltiniai nenurodo atskiros kasos, privalomo bilieto ar nustatytų Didžiojo Širvinto ąžuolo darbo valandų. Tiksli Google kortelė patikros dieną valandų taip pat nerodė. Tai lauko objektas, tačiau prieš išvyką tikrinkite Metelių regioninio parko pranešimus, laikinas miško lankymo sąlygas ir vietos ženklus.
Abiem ąžuolams skirkite 20-35 min. Lapijos metu aiškiausiai matyti sveikos ir retos lajos forma, rudenį medis atsiskiria spalvomis, o žiemą lengviau perskaityti storų šakų architektūrą. Po lietaus aikštelė ir šaknys gali būti slidžios, tamsiu metu prastai matomi kelkraščiai, todėl saugiausia atvykti dienos šviesoje.
Nelipkite per tvorelę, nesiremkite į kamieną, neraižykite žievės ir neimkite gilių ar negyvos medienos kaip suvenyrų. Fotografuokite iš aikštelės krašto, o medžio mastelį parodykite palikdami kadre dalį aplinkinio miško. Per audrą ar stiprų vėją prie senų lajų neužsibūkite.
