- Vieta
- Marcinkonys, Marcinkonių seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Dzūkijos nacionaliniame parke
- Adresas
- Marcinkonių girininkijos 127 kvartalas, 29 sklypas, Marcinkonių sen., Varėnos r.
- Koordinatės
- 54.07241, 24.38842
- Kiek skirti laiko
- 10-25 min. medžiui saugiai apžiūrėti nuo pakelės; ilgiau tik jungiant su Marcinkonių maršrutais
- Geriausias metas
- sausu ir ramiu oru dienos šviesoje; per stiprų vėją prie sauso medžio ir po jo laja nesiartinkite
Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių g-ja (127 kv., 29 skl.), Drevėta pušis, 127 kvartalo drevėta pušis
127 kvartalas ir 29 sklypas atskiria šią pušį nuo kitų vienavardžių medžių
Oficialus Saugoma.lt vardas yra Drevėta pušis - Varėnos MU, Marcinkonių g-ja (127 kv., 29 skl.). Santrumpos MU, g-ja, kv. ir skl. reiškia miškų urėdiją, girininkiją, kvartalą ir sklypą. Tai administracinis objekto identifikatorius, o ne įprastas gatvės adresas. VSTT atnaujintame Varėnos rajono sąraše medis įrašytas tarp botaninių gamtos paveldo objektų tuo pačiu 127 kvartalo ir 29 sklypo vardu.
Tiksli Google Maps kortelė Drevėta pušis, vietos ID ChIJlQhYWmMZ3kYRFQ7ljR-cDzg, žymi 54.072407, 24.388423. Saugoma.lt skelbia suapvalintą 54.072, 24.388 tašką, kuris nuo Google vietos nutolęs tik keliasdešimt metrų. 2026 m. liepos 15 d. Google vidurkis buvo lygiai 4,5 iš 5 pagal 2 atsiliepimus. Riba atitinkama, tačiau dviejų vertinimų imtis labai maža ir gali greitai pasikeisti.
Vien paieškos pagal žodžius Drevėta pušis nepakanka. Marcinkonių apylinkėse Google rodo daugiau taip pat pavadintų vietų, o VSTT sąraše yra daug skirtingų drevėtų pušų, atskiriamų kvartalais ir sklypais. Šio puslapio reitingas, koordinatės ir nuotrauka taikomi tik 127 kvartalo 29 sklypo medžiui; jų negalima perkelti kitai vienavardei pušiai.
Oficiali nuotrauka rodo sausą pakelės medį, o ne žaliuojančią senolę
Saugoma.lt objekto įraše paskelbtoje vertikalioje nuotraukoje pušis stovi žolėtoje asfaltuoto kelio pakelėje. Jos kamienas aukštas, laja plačiai išsišakojusi, tačiau spyglių nėra, o storos kreivos šakos baigiasi gausiomis sausomis šakelėmis. Greta auga gyvos pušys, todėl pilkas saugomo medžio siluetas aiškiai išsiskiria iš žalio miško.
Saugoma.lt priežiūros pranešimas patvirtina ne vien fotografinį įspūdį: drevėta pušis tiesiai pavadinta sausa. Arboristai sumažino sausas šakas, kurios galėjo kristi ant kelio, ir sureguliavo medžio svorio centrą. Oficialioje darbų nuotraukoje matyti keltuve prie plačios negyvos lajos dirbantis arboristas.
Patikrinta tiksli objekto kortelė, jos duomenų įrašas, VSTT sąrašas ir priežiūros pranešimas nepateikia pušies aukščio, kamieno apimties, tikslaus amžiaus ar drevės matmenų. Šių dydžių negalima patikimai apskaičiuoti iš fotografijos, todėl puslapis jų nekuria. Medžio vertė pagrindžiama oficialiu statusu, tikslia tapatybe, išlikusia dreve ir tradicijos kontekstu, o ne nepatikrintu rekordu.
Drevė liudija bitininkystę, bet nepatvirtina, kad šiandien joje gyvena bitės
Drevė yra medžio kamieno ertmė. Drevinėje bitininkystėje žmonės naudodavo natūralias arba dirbtinai išplėstas ertmes bičių šeimoms laikyti. Saugoma.lt šį konkretų medį pristato kaip senų Dzūkijos bitininkystės tradicijų liudytoją ir mini geinį - specialų įrenginį, kuriuo drevininkas kopdavo į medį. Marcinkonių etnografijos muziejuje eksponuojamas geinys padeda suprasti darbą, tačiau nėra šios pušies lankymo įranga.
Saugoma.lt objekto tekstas nesiūlo šioje sausoje pušyje ieškoti gyvos bičių šeimos. Jis nukreipia į Musteikos apylinkių Senovinės bitininkystės taką, kur dravėse galima pamatyti gyvenančias bites. Dzūkijos nacionalinio parko maršrutas Nuog dravės lig dravės taip pat mini senas ir 2023 m. naujai įrengtas dreves, bet patikrintas jo aprašas neįvardija 127 kvartalo pušies kaip vienos iš tų trylikos.
Todėl saugiausia šį objektą suprasti kaip išsaugotą materialų tradicijos ženklą, ne kaip veikiantį bityną ar demonstracinę drevę. Nekiškite rankų ir daiktų į ertmę, nebandykite nuimti dangčio, jei toks matomas, nebraižykite kamieno ir jokiu būdu nelipkite į medį. Net sausoje medienoje gali būti vabzdžių ar kitų gyvūnų buveinių.
Drevinė bitininkystė klestėjo XVI-XVII a., o Dzūkijoje išliko ilgiausiai
VLE Lietuvos bitininkystės raidą skiria į drevinį ir avilinį etapus. Natūralias bei dirbtines medžių dreves prižiūrėję drevininkai ypač svarbūs buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu. Drevinė bitininkystė klestėjo XVI a. ir XVII a. pradžioje, o spartėjant miškų kirtimui ėmė nykti. 1804 m. Rusijos imperijos įstatymai uždraudė medžiuose kirsti naujas dreves.
XIX a. antroje pusėje senoji praktika dar gyvavo miškingoje Lietuvos pietrytinėje dalyje. VLE nurodo, kad nuo XX a. vidurio ji kaip įprasta ūkinė sistema visai išnyko. Dzūkijos nacionalinio parko maršruto aprašas parodo kitą, dabartinį sluoksnį: išlikusios senos drevės, naujai skobiamos demonstracinės drevės ir meistrų perduodami gebėjimai leidžia tradiciją pažinti bei gaivinti, nors tai nebėra ankstesnio masto girios verslas.
Parko direkcija skelbia, kad Drevinės bitininkystės tradicija Varėnos krašte 2019 m. įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šis pripažinimas taikomas gyvai žinių ir įgūdžių tradicijai. 127 kvartalo pušis yra materialus tos istorijos liudytojas ir kartu botaninis gamtos paveldo objektas - du susiję, bet ne tapatūs apsaugos sluoksniai.
Botaninio gamtos paveldo statusas nėra pažadas, kad negyva laja nebekels pavojaus
VSTT Varėnos rajono puslapis šią drevėtą pušį įrašo į botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą, o Saugoma.lt duomenų įrašas ją taip pat klasifikuoja kaip botaninį gamtos paveldo objektą. Patikrinti šaltiniai šiam konkrečiam medžiui netaiko atskiro gamtos paminklo vardo, todėl šių dviejų teisinių sąvokų nereikia vartoti kaip sinonimų.
Sausas medis gali būti saugomas dėl formos, istorijos ir biologinės vertės, net jei jis nebeauga. Priežiūros darbų tikslas buvo mažinti lūžimo riziką ir išlaikyti objektą, o ne grąžinti gyvybingą lają. Arboristų nupjautos pavojingiausios šakos nereiškia, kad po kiekvienos vėlesnės audros visos likusios šakos bus stabilios.
Per stiprų vėją, audrą, šlapdribą ar iškart po jų apsilankymą atidėkite. Nestovėkite po laja ilgiau, negu būtina, nelieskite atramų ar kitų priežiūros elementų, jei jie įrengti, ir paisykite naujų aptvėrimų bei ženklų. Apie nulūžusią šaką ar pasikeitusią būklę praneškite saugomos teritorijos valdytojui, o ne tvarkykite medį patys.
Pakelės taškas skirtas trumpam sustojimui, bet oficiali aikštelė nepatvirtinta
Google taškas ir oficiali Saugoma.lt nuotrauka padeda atpažinti medį prie asfaltuoto kelio, tačiau nė vienas patikrintas oficialus šaltinis šioje vietoje nenurodo atskiros automobilių aikštelės, pažymėto pėsčiųjų tako ar bekliūtės apžvalgos platformos. Smeigtukas žymi patį medį, ne saugią sustojimo kišenę. Nestabdykite važiuojamojoje dalyje ir nepalikite automobilio ant siauro kelkraščio, jei tai trukdo eismui ar riboja matomumą.
Vieši šaltiniai neskelbia šio vieno medžio kasos, bilieto ar nustatytų darbo valandų. Google kortelė tikrinimo dieną rodė prieinamumą visą parą, tačiau tai nėra parko patvirtintas naktinis lankymo režimas. Pakelė neapšviesta kaip lankytojų centras, sauso medžio šakos tamsoje sunkiau įvertinamos, todėl atvykite tik dienos šviesoje ir prieš specialią kelionę patikrinkite naujausius parko pranešimus.
Jei randate teisėtą ir saugią vietą sustoti, medžiui pakanka 10-25 min. Žiūrėkite iš tokio atstumo, kad nereikėtų eiti važiuojamąja dalimi ar stovėti tiesiai po negyva laja. Ilgesniam pažinimui rinkitės oficialų 14,5 km maršrutą Nuog dravės lig dravės, kuriam parko direkcija skiria 4-5 val., tačiau nevadinkite šio trumpo pakelės sustojimo automatiška viso maršruto dalimi.
