- Vieta
- Vangelonys, Nemunaičio seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- didžiausias Dzūkijos ir devintas pagal dydį Lietuvos ledyninis riedulys, turintis geologinio gamtos paminklo bei valstybės saugomos mitologinės vietos statusą
- Adresas
- Vangelonių k., Nemunaičio sen., Alytaus r.; Noškūnų miško šiaurinis pakraštys
- Koordinatės
- 54.27252, 24.02030
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. rieduliui, informaciniam stendui ir trumpai miško tako atkarpai; daugiau laiko palikite, jei paskutinę kelio dalį tenka eiti pėsčiomis
- Geriausias metas
- sausa diena nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens arba neapledėjęs žiemos metas; po lietaus privažiavimas minkštėja, o samanotas akmens paviršius tampa labai slidus
Dzūkijos didysis akmuo, Vangelonių akmuo, Didysis akmuo, Dzūkijos Puntukas
Tikslus taškas yra miške į pietus nuo Vangelonių, o paskutinio kelio kokybė priklauso nuo oro
Riedulio vietos koordinatės yra 54.2725221, 24.0202989. Google taškas sutampa su oficialiuose turizmo ir saugomų teritorijų šaltiniuose nurodoma miško aikštele kelių metrų tikslumu. Iš Nemunaičio pusės kelio ženklai veda Vangelonių ir Didžiojo Dzūkijos akmens kryptimi; vienoje oficialioje nuotraukoje matoma 2,5 km nuoroda. Navigacijoje rinkitės tikslų objekto vardą ir vietos identifikatorių, nes vien Vangelonių kaimo centras nėra galutinis kelionės taškas.
Kelias nuo asfalto pereina į žvyrą ir siauresnę miško ar lauko atkarpą. Senesni maršrutų aprašai paskutinius maždaug 200 m siūlė eiti pėsčiomis, o naujesni lankytojų įrašai mini nedidelę automobilių aikštelę bei informacinį stendą prie objekto. Tai rodo, kad privažiavimas buvo tvarkomas, bet nepažada vienodos dangos kiekvieną sezoną. Po liūties ar polaidžio žemą automobilį palikite teisėtoje platesnėje vietoje ir neužblokuokite vietos kelio.
Oficialiuose šaltiniuose nenurodyta kasa, bilietas, vartai ar pastovios darbo valandos. Google kortelė žymi prieigą visą parą, tačiau saugiausia vykti dieną, kai matyti duobės, kelio ženklai ir samanotas paviršius. Alytaus turizmo informacija objektą žymi kaip pritaikytą žmonėms su negalia, bet nepaaiškina tako dangos, pločio ar nuolydžio; vežimėliu keliaujančiam žmogui verta iš anksto patikrinti dabartinę privažiavimo būklę ir vykti su palydovu.
7,10 x 4,58 x 3,82 metro yra matomos dalies matmenys, nes didelė riedulio dalis tebėra žemėje
VLE pateikia virš žemės matomos dalies ilgį 7,10 m, plotį 4,58 m ir aukštį 3,82 m. Didžiausia horizontali apimtis yra 18,03 m. Alytaus krašto šaltiniuose nurodomas apskaičiuotas 65,04 kub. m tūris ir apie 176 t masė. Akmuo nebuvo pasvertas svarstyklėmis: masė gaunama tūrį siejant su tankios gneiso uolienos tankiu, todėl 176 t yra pagrįstas įvertis, o ne absoliučiai tikslus skaičius.
KVR saugomos vertės apraše ilgis suapvalintas kitaip - iki 7,6 m, o plotis pateiktas kaip kintantis nuo 4,5 iki 6 m. Tai ne kitas Vangelonių akmuo ir ne matavimo klaida, kurią galima išspręsti vienu skaičiumi. Riedulys netaisyklingas, vienas šonas status, kitas nuolaidus, todėl rezultatas priklauso nuo pasirinkto aukščio, krypties ir to, ar matuojama plačiausia iškyša. Lankytojo masteliui patikimiausias bendras orientyras yra beveik 18 m apimtis.
Apatinė dalis likusi žemėje, tad vieši skaičiai apibūdina tai, ką galima išmatuoti neatkasant saugomo objekto. Alytaus rajono savivaldybė riedulį vadina devintu pagal dydį Lietuvoje ir didžiausiu Dzūkijoje. Pravardė Dzūkijos Puntukas išreiškia regioninį mastą, bet nereiškia, kad akmuo yra Puntuko kopija ar didesnis už šalies rekordininką Barstyčių akmenį.
Biotitinis plagiogneisas su granatu yra metamorfinė uoliena, o ne meteoritas ar vietinis lauko akmuo
Petrologinis aprašas akmenį įvardija kaip rusvai ir juosvai pilką biotitinį plagiogneisą su granatu. Gneisas yra aukšto slėgio ir temperatūros pakeista kristalinė uoliena, plagioklazas sudaro svarbią jos šviesesnių mineralų dalį, o biotitas yra tamsi žėručio grupės mineralų atmaina. Granatas čia reiškia smulkius uolienos mineralų grūdelius, ne lengvai išimamus juvelyrinius akmenis.
VLE nurodo smulkiagrūdę struktūrą ir masyvią tekstūrą. Iš arti paviršiuje matyti pilki, rusvi ir beveik juodi plotai, bet ne ryškus granito taškelių raštas. Kerpės, samanos ir dūlėjimo plokštelės dalį tikrosios spalvos uždengia, todėl uolieną geriausia stebėti negramdant jos paviršiaus. Mėginio nuskelti negalima, o viešame apraše nenurodyta viena tiksli Skandinavijos atodanga, iš kurios riedulys atkeliavo.
Lietuvos geologijos tarnyba aiškina, kad ledynai iš Skandinavijos į Lietuvos teritoriją buvo atslinkę mažiausiai šešis kartus, o didžiąją dabartinio paviršiaus dalį suformavo paskutinis Nemuno apledėjimas. VLE Didįjį Dzūkijos akmenį tiesiogiai sieja su paskutinio apledėjimo ledynu. Jis uolienos luitą įšaldė, transportavo ir tirpdamas paliko Dzūkijoje, todėl terminas ledyninis riedulys nusako kelionę, o ne pačios uolienos susidarymo amžių.
Stačiojo galo plyšiai, nuožulnus šonas ir samanos geriausiai matomi apeinant akmenį nuo žemės
Riedulys pailgas ir asimetriškas: vienas galas kyla stačia, beveik vertikalia siena, o kitas leidžiasi ilgu nuožulniu paviršiumi. Viršuje ir stačiajame gale yra gilios natūralios bei išplatėjusios įskilos, paviršiuje - įvairaus gylio įdubimų. Vietomis uoliena dūla plonomis plokštelėmis, o drėgnesnes siūles pabrėžia žalios samanos ir pilkšvos kerpės.
VLE ir KVR perduoda vietinių pasakojimą, kad į akmenį ne kartą trenkė žaibas. Tai gali paaiškinti dalį žmonių dėmesio plyšiams, bet nėra pateikta kaip geologinis tyrimas, įrodantis kiekvienos įskilos kilmę. Šalčio ir atodrėkio ciklai, vanduo, mineralų dūlėjimas bei senesnis žmogaus poveikis taip pat gali plėsti esamus plyšius. Todėl sakinį apie žaibus tiksliau skaityti kaip vietos atmintį, ne vienintelę mokslinę diagnozę.
Miško aikštelė nėra visiškai natūrali: VLE pažymi, kad ji suformuota nukasus dalį pušynu apaugusios kalvos, kai bandyta riedulį atkasti. Dėl to akmuo šiandien matomas ryškiau, nors jo apačia liko žemėje. Saugiausia ir informatyviausia jį apeiti ratu, palyginti stačią bei nuožulnią puses ir perskaityti stendą. Lipant ant samanoto viršaus galima paslysti, pažeisti kerpes ir dar labiau plėsti dūlančius kraštus.
Vienas akmuo turi dvi apsaugos istorijas - geologinę nuo 1964 metų ir mitologinę KVR nuo 2002 metų
Riedulys saugomas nuo 1964 m., kai jam suteikta respublikinės reikšmės geologinio paminklo apsauga. VLE dabartinį geologinio gamtos paveldo objekto ir gamtos paminklo statusą datuoja 2000 m., o 2025 m. atnaujintame Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Alytaus rajono sąraše Didysis Dzūkijos akmuo tebėra tarp geologinių objektų. Ši apsauga skirta pačiam rieduliui, jo mokslinei vertei ir artimiausiai aplinkai.
Atskiras Kultūros vertybių registro įrašas atsirado 2002 m. kovo 29 d. Valstybės saugomas regioninės reikšmės objektas turi unikalų kodą 26431 ir senąjį kodą M222; KVR pažymi archeologinį, kraštovaizdžio ir ypač mitologinį reikšmingumą. Registro objekto plotas yra 324 kv. m. Ta pati fizinė uola todėl yra ir gamtos paminklas, ir vietos pasakojimų saugoma kultūrinio kraštovaizdžio dalis.
Internete kartais natūrali didesnė įduba pavadinama pagonišku aukuru, tačiau viešame KVR vertingųjų savybių apraše nenurodyta, kad ji būtų žmogaus iškalta, ir nepateikta datuotų aukojimo radinių. Registro archeologinė bei mitologinė klasifikacija svarbi, bet ji nesuteikia leidimo kiekvieną duobutę paversti įrodytu ritualo pėdsaku. Patikima tai, kad čia išliko didelis riedulys, legendos, kraštovaizdžio ryšys ir už maždaug 150 m KVR minimas Akmenų kalno vietovardis.
Milžinų ir Nemunaičio varpų legendos paaiškina vardą, o Google 4,8 rodo mažos atokios vietos lankytojų įspūdį
Viena legenda pasakoja, kad akmenį nešė du milžinai. Vienas užkliuvo už kalvos, sunkybė išslydo iš rankų ir giliai susmigo į žemę. Pasakojimas vaizdingai paaiškina ir nepaprastą dydį, ir po žeme likusią dalį, tačiau geologinis atsakymas yra ledyno transportas iš Skandinavijos.
Kita sakmė akmenį susieja su Nemunaičio bažnyčia. Pasakojama, kad jos varpai trukdė pelkėje gyvenusiam velniui, todėl šis nešė riedulį bažnyčiai sugriauti. Ties Vangelonimis užgiedojo rytinis gaidys, velnias akmenį metė ir pasitraukė ten, kur varpų nebesigirdėjo. Bažnyčia ir riedulys realūs, o velnio kelionė yra folkloro siužetas, ne istorinio puolimo aprašymas.
2026 m. liepos 15 d. naujausias viešai indeksuotas tikslios Google Maps vietos kortelės rodmuo buvo 4,8 balo iš 5 iš 33 atsiliepimų. Tai reikalaujamą 4,5 ribą viršijantis, bet dėl nedidelės imties kintantis įvertinimas. Atsiliepimuose dažniausiai vertinamas pats mastas ir sutvarkyta aikštelė, o kritika tenka privažiavimui; todėl Didįjį Dzūkijos akmenį geriausia planuoti kaip 30-60 min. geologinį sustojimą pakeliui per Nemunaičio kraštą, ne kaip visos dienos infrastruktūrinį parką.
