Vilniaus rajono savivaldybė
Vilniaus rajonas
Moreninė kalva Medininkų aukštumoje, ilgai laikyta aukščiausia Lietuvos vieta
54.53100, 25.62730
30-60 min., daugiau derinant su Aukštoju ir Medininkais
giedra diena arba ankstyvas vakaras, kai geriausiai matomas aukštumos reljefas
Juozapinė
Juozapinės kalnas: ilgai laikytas aukščiausia Lietuvos vieta
Juozapinės kalnas, dažnai vadinamas tiesiog Juozapine, yra Medininkų aukštumoje, Vilniaus rajone, netoli Medininkų ir Baltarusijos sienos. VLE nurodo, kad jo aukštis siekia 292,83 m virš jūros lygio, todėl tai viena aukščiausių Lietuvos kalvų. Iki 2004 m. Juozapinė buvo laikoma pačia aukščiausia šalies vieta.
Tai pirmiausia kraštovaizdžio ir atminties vieta, o ne apžvalgos taškas su bokštu. Aplink plyti miškinga moreninė aukštuma, todėl Juozapinė įdomi kaip Lietuvos reljefo viršūnė ir kaip simbolinė vieta, kurioje sutelpa tiek geografija, tiek istorinė atmintis.
Juozapinė ir Aukštojas: kaip pasikeitė aukščiausios vietos titulas
VLE nurodo, kad 2004 m., tiksliau išmatavus netoliese esančią kalvą, paaiškėjo, jog aukščiausia Lietuvos vieta yra Aukštojas (293,84 m), esantis maždaug už 0,5 km į pietus. Matavimą atliko Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai, o 2005 m. Vilniaus rajono taryba viršūnei suteikė Aukštojo vardą.
Todėl Juozapinę ir Aukštoją geriausia suvokti kaip porą: Juozapinė yra ilgai gerbtas aukščiausios vietos simbolis, o Aukštojas - tiksliais matavimais nustatyta tikroji aukščiausia viršūnė. Abi kalvas patogu aplankyti per vieną apsilankymą, nes jas skiria vos pusė kilometro.
Moreninė kalva Medininkų aukštumoje
VLE nurodo, kad Juozapinės kalnas sudarytas iš moreninio priemolio ir priesmėlio, o jo reljefą suformavo priešpaskutinis, Medininkų apledėjimas. Kalvos šlaitai nuolaidūs, vietomis prariekti raguvų, o šiaurinis šlaitas apaugęs mišku. Tai būdinga Medininkų aukštumos forma - banguotas moreninis kalvynas.
Suprasti šią geologiją verta jau vietoje: Juozapinė nėra staigi vienišai stūksanti kalva, o aukščiausias taškas plačioje aukštumoje, kur kraštovaizdis pamažu kyla. Būtent todėl aukščiausią vietą tiksliai nustatyti pavyko tik šiuolaikiniais matavimais, o ne iš pirmo žvilgsnio.
Paminklai: karaliui Mindaugui ir Antanui Juozapavičiui
Pietinėje kalvos dalyje stovi paminklinis akmuo karaliui Mindaugui. VLE nurodo, kad tai 1,8 m aukščio ir 2,5 m pločio riedulys, 1990 m. papuoštas iškalta karūna, Mindaugo ženklu ir data 1253; akmens autorius - skulptorius Pranas Murauskas. Greta pastatyta ir medinė skulptūra, vaizduojanti karalių.
Rytinėje kalno papėdėje, prie tako, stovi antras paminklinis akmuo - karininkui Antanui Juozapavičiui, su metaline lenta ir jo žodžiais „Aš esu lietuvis. Tai yra mano garbė.“ Šalia auga ąžuolynas ir stovi medinis kryžius. Šie ženklai paaiškina, kodėl Juozapinė yra ne tik geografinis, bet ir tautinės atminties taškas.
Lankymas: takas, draustinis ir derinimas su Aukštoju
Juozapinės kalnas yra atvira gamtos vieta be bilieto. VLE nurodo, kad čia įrengtas žiedinis takas, automobilių stovėjimo aikštelė, dviračių stovai ir suoliukai, todėl apsilankymas patogus. Vien kalvai apžiūrėti pakanka 30-60 minučių, o derinant su Aukštoju ir Medininkų pilimi verta planuoti ilgesnę kelionę.
Kalva priklauso Juozapinės geomorfologiniam draustiniui, kuris, Saugoma.lt duomenimis, įsteigtas Ašmenos aukštumai būdingam senojo reljefo moreninio masyvo fragmentui su Juozapinės kalnu išsaugoti. Lankant draustinį verta laikytis takų ir tausoti šlaitus, nes vertė čia yra ne įspūdinga panorama, o pats reljefas ir atminties ženklai.
