- Vieta
- Šalčininkų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- saugomas paprastasis ąžuolas
- Adresas
- Nemkamedžio miškas, Poškonių sen., Šalčininkų r. sav.
- Koordinatės
- 54.24860, 25.64022
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. medžiui ir aplinkai apžiūrėti
- Geriausias metas
- vėlyvas pavasaris, vasara arba ankstyvas ruduo, kai miško takas sausesnis
Grybiškių senolis
Grybiškių ąžuolas Nemkamedžio miške
Grybiškių ąžuolas stovi Nemkamedžio miške, maždaug už 2 km į pietryčius nuo Poškonių, Dieveniškių istorinio regioninio parko teritorijoje. Iki medžio veda miško takas, o vietoje įrengtas informacinis stendas, todėl tai nėra vien atsitiktinai pakelėje pastebimas senas medis.
Šis paprastasis ąžuolas yra saugomas gamtos paminklas ir vienas ryškiausių parko gamtos objektų. Jo aplinka prašo lėtesnio apsilankymo: verta apeiti kamieną iš visų pusių, įvertinti šakų mastą ir prisiminti, kad miško tyla bei nepažeistos šaknys yra pačios lankytinos vietos dalis.
Tūkstančio metų Grybiškių ąžuolas ir jo matmenys
Visuotinė lietuvių enciklopedija Grybiškių ąžuolą apibūdina kaip paprastąjį ąžuolą, kuriam apie 1 000 metų. VLE nurodo 26 m aukštį, apie 1,6 m kamieno skersmenį ir 4,93 m apimtį 1,3 m aukštyje, o dabartiniame Saugoma.lt įraše apimtis nurodyta 4,98 m. Kadangi nurodomos dvi skirtingos apimties reikšmės, abi pateikiame aiškiai.
Skaičiai vietoje tampa suprantamesni, kai prie kamieno stovite žmogaus masteliu. Platus, giliai suaižėjęs kamienas ir žemai išsiskiriančios šakos išduoda ilgą augimo istoriją, tačiau tikslaus amžiaus nereikėtų suprasti kaip kasmetiniu gręžiniu patvirtintos datos. Amžius nurodomas apytiksliai, todėl jį taip ir verta vertinti.
Grybiškių ąžuolo apsauga ir lankymo pėdsakai
Ąžuolas saugomas nuo 1999 metų. 2016 m. parko direkcija prie šaknų įrengė medinę apsaugos aikštelę ir informacinį stendą, kad lankytojai galėtų prieiti arčiau nesutankindami dirvožemio aplink seną kamieną. Šie įrenginiai yra apsaugos priemonė, o ne scena laipioti ant šaknų ar tvoros.
Atvykus verta likti ant esamo tako ir medinės aikštelės, neliesti žievės, nekabinti daiktų ant šakų ir nevažiuoti automobiliu iki pat medžio, jei kelias tam nepritaikytas. Sausu oru takas paprastesnis, bet po lietaus miško paklotė gali būti slidi, todėl avalynę rinkitės pagal tikrą miško sąlygą.
Gamtos ženklai prie Grybiškių ąžuolo
Maždaug už 60 m į pietus nuo Grybiškių ąžuolo auga Grybiškių pušis. Šis artimas medžių duetas primena, kad verta neapsiriboti vien įspūdingiausiu kamienu: atidžiai pasižiūrėkite į miško rūšinę sudėtį, paklotę ir mažesnius kraštovaizdžio akcentus, kuriuos parko maršrutas palieka tarp pagrindinių objektų.
Grybiškių ąžuolas taip pat patenka į Dieveniškių istorinio regioninio parko gamtinį pasakojimą. Parkas saugo ne tik miškus, bet ir savitą pietryčių Lietuvos gyvenamąjį kraštovaizdį, todėl apsilankymą prasminga jungti su Poškonių kaimu, lankytojų centru ir kitais netoliese esančiais objektais, o ne skubėti iškart atgal į automobilį.
Iš kur kilo Grybiškių vardas
Ąžuolo vardas skamba kaip nuoroda į grybus, ir netoliese iš tiesų užfiksuotas išskirtinis radinys. Enciklopedija nurodo, kad 1971 m. prie Grybiškių buvo rastas 3,05 kg svėręs baravykas, kurio kepurėlės skersmuo siekė 49 cm, o kotas buvo 28 cm ilgio. Tai įdomi vietos istorijos detalė, bet ne priežastis miške ieškoti rekordinių grybų.
Kelionę planuojant kaip gamtos paminklo lankymą svarbu saugoti patį objektą ir jo aplinką. Tikrieji Grybiškių ąžuolo matmenys, apytikris amžius, medinė apsauga ir ryšys su Dieveniškių parko miškais padeda jį pažinti be pramanytų legendų.
