- Vieta
- Straigiškės kaimas, Seirijų seniūnija, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Trako miške
- Adresas
- Trako miškas prie Straigiškės ir Žagarių, Seirijų sen., Lazdijų r. sav.
- Koordinatės
- 54.23763, 23.76739
- Kiek skirti laiko
- 20-30 min. prie medžio; ilgiau, jei paskutinę miško kelio atkarpą tenka eiti pėsčiomis
- Geriausias metas
- šviesus sausas pavasario arba rudens metas; vengti audros, stipraus vėjo ir pažliugusių miško kelių
Trako miško pušis
25,5 m aukštį papildo trys patikimi atpažinimo ženklai
VSTT parengtoje motyvacinėje medžiagoje Trako pušiai nurodytas 25,5 m aukštis, 2,92 m kamieno apimtis ir 10 m lajos skersmuo. Dokumente nėra matavimo datos ir nepasakyta, kokiame aukštyje matuota apimtis, todėl šiuos skaičius tikslu vadinti oficialiame siūlymo dokumente užfiksuotais matmenimis, o ne naujausiu arboristiniu matavimu.
Oficialiame Saugoma.lt puslapyje ir 2025 m. direkcijos fotografijoje medis atpažįstamas iš labai storo, tiesaus, rausvai pilkos plokštelinės žievės kamieno. Visai šalia kyla pilkas lapuočio liemuo, o žemiau ant pušies pritvirtinta maža koplytėlė žaliu stogeliu. Aukštai prasidedanti netaisyklinga laja susipina su aplinkinių medžių šakomis, todėl iš arti ne visada aišku, kur baigiasi pušies vainikas.
Patikrinti oficialūs šaltiniai nepateikia dendrochronologinio tyrimo ar tikslaus Trako pušies amžiaus. Kamieno storis ir žodis senolė gali apibūdinti įspūdį, bet iš apimties vienos patikimos gimimo datos apskaičiuoti negalima.
2025 m. siūlymas virto galiojančia valstybės apsauga
Matmenis ir vertę aprašantis VSTT failas yra motyvacinė, tai yra siūlymo, medžiaga. Jame pušis vertinta kaip kiekybinius retumo kriterijus atitinkantis medis visiškai natūralioje aplinkoje, svarbus gamtiniu, pažintiniu, estetiniu, ekologiniu ir istoriniu požiūriais. Šis dokumentas paaiškina atranką, tačiau pats savaime nėra galutinis apsaugos sprendimas.
Galutinį statusą nustatė 2025 m. rugsėjo 10 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-131. VSTT galiojančių teisės aktų puslapyje Trako pušis yra tarp 80 tuo įsakymu valstybės saugomais paskelbtų gamtos paveldo objektų, kuriems patvirtintos teritorijų schemos. Dabartinis Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos sąrašas pušį jau vardija tarp lankomų Metelių regioninio parko gamtos paveldo objektų.
Direkcija aiškina, kad naujų botaninių objektų buferinės apsaugos zonos siejamos su lajos pločiu ir negali būti mažesnės kaip 5 m. Jose ribojami žemės darbai, važiavimas ne keliais, automobilių statymas ne tam skirtose vietose, palapinės ir laužai. Lankytojui tai reiškia, kad saugomas ne vien matomas kamienas, bet ir jo šaknų zona bei aplinka.
Koplytėlė liudija kultūrinę atmintį, bet jos istorijos nereikia išgalvoti
Maža koplytėlė ant kamieno yra tikras dabartinės vietos atpažinimo ženklas. Ji aiškiai matoma Saugoma.lt skelbiamose žiemos nuotraukose ir 2025 m. direkcijos fotografijoje. Vis dėlto šie oficialūs puslapiai nenurodo, kada koplytėlė pritvirtinta, kas ją padarė, kam skyrė ar kas pavaizduota viduje.
Vykinto Vaitkevičiaus tyrime apie šventas pušis Trako miško pušis pateikiama kaip Dzūkijoje užfiksuotas šventas medis. Nuorodoje minimas Juozo Petrausko 1993 m. leidinys „Seirijų praeities takais“ ir 2011 m. atlikta žvalgyba. Tai rodo, kad kultūrinė medžio reikšmė dokumentuota gerokai prieš 2025 m. teisinę apsaugą.
Tyrimas bendrame Lietuvos kontekste aptaria pušų ženklinimą koplytėlėmis ir kryželiais, tačiau vien iš jo negalima Trako pušiai priskirti konkretaus stebuklo, apžado ar legendos. Vietoje verta pamatyti žmogaus ir medžio ryšio ženklą, bet nežinomą koplytėlės kilmę palikti nežinomą.
Trako miškas yra 700 ha mozaika, kurioje pušynai sudaro tik 17 procentų
VLE nurodo, kad Trako miškas plyti maždaug 2 km į vakarus nuo Seirijų, užima 700 ha, o mišku apaugę 625 ha. Reljefas kalvotas, įlomėse yra mažų pelkių. Medynuose daugiausia eglynų, jų 30 procentų, beržynų 19 procentų, pušynų 17 procentų, juodalksnynų 13 procentų ir ąžuolynų 12 procentų. Todėl Trako pušį supantis lapuočių ir spygliuočių mišinys nėra atsitiktinis.
Dalis masyvo patenka į Trako gamtinį rezervatą ir botaninį-zoologinį draustinį. Čia saugoma Lietuvoje unikali bekočių ąžuolų bendrija, retų augalų augavietės ir retųjų paukščių perimvietės. Pavienė saugoma pušis yra aiškus kelionės tikslas, tačiau jos aplinka priklauso kur kas didesnei ir jautresnei ekosistemai.
VLE mini Trako miško pažintinį taką ir 1944-1953 m. masyve veikusius Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanus. Tai viso miško gamtos ir istorijos kontekstas, o ne įrodymas, kad takas eina pro pat pušį ar kad konkretus partizanų įvykis vyko prie jos kamieno.
Tikslus Google taškas žymi medį, o ne automobilių aikštelę
Tiksli Google Maps kortelė „Trako pušis“, vietos ID ChIJ60sQPwC_4EYRyNbUz69v0d8, rodo 54.237634, 23.7673914. Saugoma.lt krypties mygtukas veda į beveik tą patį tašką 54.237584, 23.767443. Kelių metrų skirtumas miške normalus ir abi žymos nurodo patį medį, ne garantuotą stovėjimo ar apsisukimo vietą.
VSTT siūlymo dokumente rašoma, kad pušis auga prie pat miško keliuko, maždaug 1,5 km nuo valstybinės reikšmės kelio Nr. 132 ir apie 1 km nuo Žagarių kaimo. Tame pačiame faile teigiama, kad objektą tikslinga pritaikyti lankymui. Tai pasiūlymas dėl ateities, ne patvirtinimas, kad dabar įrengtas parkingas, kieta tako danga, ženklai ar kliūčių neturintis privažiavimas.
2026 m. liepos 15 d. Google kortelėje buvo 5,0 balo iš 5 vidurkis, tačiau jį sudarė tik vienas atsiliepimas. Vienas vertinimas tenkina nustatytą 4,5 ribą, bet statistiškai beveik nieko nepasako apie lankytojų patirtį ir gali pasikeisti po vieno naujo balso. Maršrutą planuokite pagal koordinates bei oficialius nurodymus, ne pagal vieną žvaigždučių įrašą.
Visą parą rodoma kortelė nepanaikina miško režimo ir oro rizikos
Google kortelė patikros dieną rodė, kad vieta atvira visą parą. VSTT, Saugoma.lt, VLE ir direkcijos puslapiuose nerasta atskiros Trako pušies kasos, privalomo bilieto ar nustatytų darbo valandų. Tai lauko objektas, tačiau prieš išvyką tikrinkite naujausius direkcijos pranešimus, miško lankymo apribojimus, kelių būklę ir vietos ženklus.
Automobiliu važiuokite tik ten, kur leidžiama, ir nestatykite jo šaknų zonoje ar siaurame keliuke. Po lietaus ir atlydžio negrįstas miško kelias gali pažliugti. Kadangi smeigtukas žymi medį, o ne oficialų įėjimą, prieš kelionę išsisaugokite žemėlapį; jei saugaus teisėto privažiavimo nematyti, paskutinę atkarpą geriau įveikti pėsčiomis.
Nelieskite ir netaisykite koplytėlės, neraižykite žievės, nelipkite į medį ir neardykite paklotės. Per stiprų vėją ar audrą po stambia laja neužsibūkite, nes vien graži nuotrauka nepatvirtina šakų saugumo. Ramiam apžiūrėjimui dažniausiai pakaks 20-30 min., neskaičiuojant ėjimo miško keliu.
