Suvalkija

Vištyčio akmuo yra vienas didžiausių Lietuvos riedulių ir svarbus Vištyčio regioninio parko mitologinis objektas su viršuje esančiu dubeniu, vadinamu Velnio pėda.

Marijampolės Poezijos parkas yra 4,36 ha miesto centro žalioji erdvė Šešupės ir Jevonio santakoje: prieškariu žemė priklausė marijonams, parko darbai pradėti 1984 m., vardą lėmė 1986 m. „Poezijos pavasaris“, o po 2012 m. rekonstrukcijos atvertas upės vaizdas, įrengti fontanai, apšvietimas ir amfiteatras.

Marijampolės cukraus fabrikas yra seniausias Lietuvos cukraus pramonės simbolis: 1931 m. Kauno akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ pastatytas pirmasis šalies cukraus fabrikas su Čekoslovakijos „Škoda“ įranga, perdirbęs 600 tonų runkelių per parą, ir iki šiol žymintis miesto industrinį sluoksnį.

Vilkaviškio katedra - praradimo ir atstatymo simbolis: 1884 m. pastatyta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta, sovietų valdžios nurodymu sunaikinta, o 1998 m. atstatyta (architektas V. Nasvytis ir kiti) kaip 1926 m. įsteigtos Vilkaviškio vyskupijos katedra.

Gelgaudiškio dvaras (KVR kodas 1013) yra vienas patraukliausių Panemunių regioninio parko dvarų: 1846 m. neoklasicistiniai rūmai su jonėniniu portiku, prancūziškasis parkas ir Nemuno kairiojo kranto šlaitai sukuria dvaro, miestelio ir upės maršrutą Šakių krašte.

Zyplių dvaras (KVR kodas 1616) yra vienas aktyviausių Suvalkijos dvarų: 1845-1855 m. Jono Bartkovskio statyti klasicistiniai rūmai, XIX-XX a. sandūros grafo Tomo Potockio neobarokinė rekonstrukcija, 21 ha parkas ir nuo 2002 m. restauruotas ansamblis su ekspozicijomis, kalve ir keramikos dirbtuvėmis.

Kidulių dvaras Nemuno kairiajame krante priešais Jurbarką jungia 1559 m. minimo karališkojo kaimo istoriją, Kiršenšteinų ir Karpių valdymą, 1837 m. generolui Offenbergui dovanotą dvarą, išlikusią XIX a.-XX a. pradžios sodybą su svirnu ir parku bei šiandienius renginius.

Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejus (Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, 1998 m. pastatas, architektas A. Ambrasas) pasakoja apie Vincą Kudirką (1858-1899) - gydytoją, „Varpo“ redaktorių ir „Tautiškos giesmės“ autorių; muziejus veikia prie miesto aikštės su 1934 m. V. Grybo sukurtu Kudirkos paminklu.

Paežerių dvaras prie Paežerių ežero yra vienas ryškiausių Suvalkijos dvarų ansamblių, siejamas su XVIII a. pabaigos rūmais, Martyno Knakfuso architektūra, parku ir neogotikiniu Belvederio bokštu.

Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose yra atkurta Suvalkijos sodyba ir Lietuvos tautinio atgimimo atminties vieta, kur muziejus, ūkiniai pastatai ir ąžuolynas pasakoja apie Basanavičių, valstybingumą ir kaimo kultūrą.

Ožkų pečius yra Verknės dešiniojo šlaito konglomerato gamtos paminklas Nemuno kilpų regioniniame parke, geriausiai suprantamas kaip trapus erozinio skardžio darinys, o ne laipiojimo objektas.

Varnupių piliakalnis su senovine gyvenviete ir mitologiniu Padkavinio akmeniu tarp Žuvinto ir Amalvos palių yra didžiausias ir reikšmingiausias Žuvinto biosferos rezervato archeologinis paminklas, siejamas su jotvingių kultūra.

Sudargo piliakalnių kompleksą sudaro penki Nemuno kairiojo kranto piliakalniai prie Burgaičių ir Grinaičių kaimų - Vorpilis, Pilaitė, Bevardis, Balnakalnis ir Žydkapiai; datuojami I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia ir siejami su 14 a. žemaičių didžiūnu Sudargu.

Buktos pažintinis takas Žuvinto biosferos rezervate veda apie 2 km per brandų mišrų mišką: skroblynus su ąžuolais, šlapius juodalksnynus, retas buveines, lieptus ir mažus tiltelius Buktos girioje.

Balbieriškio atodanga - apie 40 m aukščio ir net 1,7 km ilgio geologinis gamtos paminklas Nemuno kairiajame krante, Nemuno kilpų regioniniame parke. Joje matyti ledynmečio molių ir moreninio priemolio sluoksniai, o virš atodangos įrengta apžvalgos aikštelė atveria plačią Nemuno kilpos panoramą.

Ilguvos dvaras stovi ant Nemuno kranto Šakių rajone, Panemunių regioniniame parke. Tai vienas geriausiai išlikusių medinių liaudiško klasicizmo dvarų Suvalkijoje, garsus ne tik architektūra, bet ir XX a. pradžios muzikine istorija - su juo susiję dirigentas Emilis Mlynarskis ir dainininkė Beatričė Grincevičiūtė.

Vilkaviškio dvaras Suvalkijoje žinomas pirmiausia dėl 1812 m. birželio įvykių: čia, žygiuojant Didžiajai armijai prie Nemuno, trumpai apsistojo Napoleonas, o jo atsišaukimas, faktiškai skelbiantis karą Rusijai, buvo perskaitytas kariuomenei. Tai senas Oginskių dvaras, kurį svarbu skirti nuo gretimo Paežerių dvaro.

Kalvarijos sinagogų kompleksas Suvalkijoje yra reta išlikusi trijų pastatų sinagogų grupė vienoje sodyboje prie Šešupės: barokinė vasarinė sinagoga, eklektinė žieminė sinagoga ir plytų Talmudo mokykla. Kompleksas liudija turtingą litvakų miestelio istoriją ir laikomas vieninteliu tokio pobūdžio sinagogų ansambliu Lietuvoje.

Pajevonio piliakalnis Vilkaviškio rajone - vienas didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Sūduvių piliakalnių, datuojamas II-XIII a. Prie jo rasta Romos imperijos monetų, liudijančių tolimą prekybą, o vietos tradicija jį laiko vienu Sūduvos krašto centrų. Oficialus jo vardas - Kunigiškių piliakalnis.

Lepelionių piliakalnis prie Stakliškių garsėja taisyklinga, nupjautos keturkampės piramidės forma, dėl kurios pramintas Napoleono kepure. Statūs šlaitai, ovali aikštelė su pylimu ir naujais laiptais daro jį vienu vaizdingiausių Prienų krašto piliakalnių; papėdėje rasta I tūkstantmečio gyvenvietė.

Pavištyčio piliakalnis - aukščiausiai iškilęs Vilkaviškio rajono piliakalnis, esantis Vištyčio regioniniame parke, netoli Vištyčio ežero ir Lietuvos pietvakarių kampo. Trikampė kalno aikštelė juosiama gilių daubų, o nuo viršūnės atsiveria platūs vaizdai į ežerą ir Romintos girią. Su vieta siejamas pasakojimas apie nugrimzdusią bažnyčią.

Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika - pagrindinė miesto šventovė, susijusi su marijonais, kurie čia įsikūrę davė miestui ir vardą. 1824 m. pastatyta ir 1992 m. bazilikos titulą gavusi šventovė saugo palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio relikvijas ir yra Jono Pauliaus II piligrimų kelio stotelė.

Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus Marijampolėje pasakoja Suvalkijos partizaninio karo 1945-1952 m. ir sovietinių tremčių istoriją. 1993 m. įkurtame muziejuje rodomi partizanų ginklai, dokumentai ir nuotraukos, atkurtas NKVD bei KGB tardytojo kabinetas ir kalėjimo kamera.

Vištyčio regioninis parkas Suvalkijos pietvakariuose saugo aukščiausią Sūduvos aukštumos dalį ir vaizdingą Vištyčio ežerą; čia, prie Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos trišalio pasienio, susitinka giliausi ežerai, moreninės kalvos ir senos girios.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus - vienas seniausių Suvalkijos muziejų, įkurtas 1933 m.; jame saugoma turtinga krašto archeologijos, etnografijos ir istorijos kolekcija, garsusis kelių tūkstantmečių senumo Turlojiškės žmogus bei prezidento Kazio Griniaus atminimas.

Bartninkų bažnyčios griuvėsiai Suvalkijoje - konservuotos 1790 m. mūrinės bažnyčios, kurioje pakrikštytas Jonas Basanavičius, liekanos; per Antrąjį pasaulinį karą sugriauti, bestogiai mūrai šiandien tapo savita renginių ir koncertų erdve po atviru dangumi.

Šilavoto davatkynas - retas išlikęs davatkynas, kuriame XIX a. pabaigoje apsigyveno pamaldžios kaimo moterys, davatkėlės. Jos prižiūrėjo bažnyčią, slaugė ligonius ir slapta mokė vaikus, o jų name įsteigtų namelių ir šventųjų skulptūrų takelis šiandien yra unikalus etnografinis muziejus po atviru dangumi, Prienų krašto muziejaus padalinys.

Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija - Marijampolės menų galerija, įsikūrusi atkurtoje XIX a. pabaigos žydų sinagogoje. Joje saugoma per 470 išeivijos (diasporos) lietuvių dailės kūrinių, kuriuos visą gyvenimą užsienyje rinko ir Lietuvai padovanojo dailėtyrininkė bei mecenatė Beatričė Kleizaitė-Vasaris. Tai reta vieta, kur diasporos dailė nuolat rodoma regiono mieste, o pati erdvė saugo ir žydų paveldo atminimą.

Marijampolės geležinkelio stotis - puošnūs raudonų plytų stoties rūmai, 1923-1924 m. pastatyti pagal inžinieriaus architekto Edmundo Fryko projektą. Tai vieni puošniausių tokio tipo geležinkelio rūmų Lietuvoje ir vieni pirmųjų, pastatytų jau nepriklausomoje valstybėje, ankstyvojo moderno stiliumi su istorizmo detalėmis. Stotis tebeveikia, o greta stovi tremtinių vagono ir laisvės kovų paminklai.

Vištyčio vėjo malūnas - 1925 m. Vištyčio gyventojo Jono Kanapkio ant Ilgojo kalno pastatytas kepurinis medinis vėjo malūnas, vienintelis Lietuvoje išsaugojęs visą autentišką technologinę įrangą. 2019-2020 m. malūnas restauruotas, atkurti jo sparnai, ir dabar Vištyčio regioninis parkas jį pritaikė kaip nedidelį muziejų bei apžvalgos bokštą prie Vištyčio ežero, pasienio su Karaliaučiaus sritimi ir Lenkija zonoje.

Novaraisčio ornitologinis draustinis - didžiausias ornitologinis draustinis Lietuvoje, apie 827 ha aukštapelkė ir vandenys buvusioje durpyno vietoje prie Lekėčių. Įsteigtas 1988 m., jis saugo paukščių perėjimo ir poilsio migracijos metu vietą; garsiausias rudeniniais gervių sambūriais, kai čia susitelkia iki 2000 gervių. Stebėti patogu nuo įrengto paukščių stebėjimo bokšto rytiniame pelkės pakraštyje.

Zanavykų muziejus - zanavykų, vienos Suvalkijos subetninių grupių, krašto etnografijos ir istorijos muziejus, įsikūręs Zyplių dvaro sodyboje Lukšiuose. Daugiau nei 50 000 eksponatų pasakoja Zanavykijos istoriją, kaimo amatus ir buitį; muziejus užima du dvaro ūkinius pastatus - buvusią vežiminę ir 2022 m. atvertą Amatininkų namą. Tai pagrindinis Šakių krašto muziejus, kurį verta derinti su pačiu Zyplių dvaru.

Bulvės muziejus - pirmasis ir vienintelis Lietuvoje muziejus, skirtas bulvei. Jį 2019 m. Kudirkos Naumiestyje, buvusioje miesto siurblinėje, įkūrė agronomas Jonas Valaitis. Trijuose aukštuose pasakojama bulvės istorija ir auginimas, rodoma senų ūkio padargų, apie 300 pasagų ir kolorado vabalų kolekcija, veikia apžvalgos aikštelė, o rūsyje ragaujamos bulvių veislės. Kieme stovi medinis paminklas bulvei.

Orijos ežeras (Orija) - didžiausias Kalvarijos savivaldybės ežeras, rininės kilmės vandens telkinys aukštais statūs krantais maždaug 3 km į pietus nuo Kalvarijos. Pagal enciklopediją jo plotas - apie 86 ha, ilgis 1,9 km, didžiausias gylis 7,7 m. Prie ežero įrengta poilsiavietė su paplūdimiu, estrada ir vandens dviračių nuoma; vasarą čia rengiamos Joninės. Tai mėgstama apylinkių maudynių, žvejybos ir poilsio vieta.

Plokščių apžvalgos aikštelė - prie Plokščių bažnyčios įrengtas Nemuno slėnio reginio taškas Panemunių regioniniame parke, ant aukščiausio parko paviršiaus šlaito. Nuo jo atsiveria plati Nemuno vingių ir Panemunės pievų panorama. Aikštelė yra Plokščių pažintinio tako stotelė, jungianti dar kelias retas vietas - Lietuvoje vienintelę upę-gatvę, piliakalnį ir Šventaduobės šaltinį. Tai nemokama, atvira reginio vieta kairiajame Nemuno krante.