- Vieta
- Kieliško kaimas, Balbieriškio seniūnija, Prienų rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės piliakalnio ir senovės gyvenvietės kompleksas agrariniame Balbieriškio kraštovaizdyje
- Adresas
- Kieliško k., Balbieriškio sen., Prienų r. sav.
- Koordinatės
- 54.47936, 23.88708
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. piliakalnio reljefui apžiūrėti, jei apsilankymo dieną yra aiškus teisėtas priėjimas; nenumatytai paskutinei atkarpai skirkite laiko rezervą
- Geriausias metas
- sausa dienos šviesa ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai lapija neužstoja aikštelės, pylimo ir lauko pakraštyje kylančios kalvos formos
Mišku apaugusi kalva kyla iš Kieliško kaimo laukų prie Peršėkės
Kieliško piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Peršėkės upelio dešiniajame krante. KVR 2021 m. nuotraukose matyti ne monumentali tvirtovės kalva, bet nedidelis suapvalintas lapuočių medžiais apaugęs gūbrys tarp dirbamų plotų ir dirvonuojančios žemės. Viršuje tarp kamienų įskaitomas žemas pylimo kraštas, o papėdėje miško paklotė pereina į agrarinį kraštovaizdį. Tankesnė lapija vasarą žemės formas gali beveik paslėpti.
Tiksli Google Maps vieta, kurios ID yra ChIJ90POGwDL4EYRfvH8B6XiUM0, žymi 54.4793644, 23.8870775. Taškas atitinka piliakalnio kalvą, bet nėra patvirtinta automobilių aikštelė, įėjimas ar tako pradžia. Google CID yra 14794573974343577982.
2026 m. liepos 15 d. kortelė rodė 5,0 balo iš 5 pagal vieną atsiliepimą. Vieta atitiko 4,5 balo atrankos sąlygą, tačiau vienas vertinimas yra ypač maža imtis: naujas atsiliepimas gali iškart pakeisti vidurkį, o pats balas nieko nepasako apie teisėtą priėjimą ar vietos būklę apsilankymo dieną.
Dabartinis KVR aprašas fiksuoja 28 x 17 m aikštelę ir iki 2 m aukščio pylimą
Piliakalnio aikštelė ovali, pailga šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi ir 28 x 17 m dydžio. Pietrytiniame, šiaurės rytiniame bei šiauriniame jos kraštuose supiltas iki 2 m aukščio ir 13 m pločio pylimas. Abu pylimo galai žemėja, o arimų paveiktas paviršius dirvonuoja, todėl žemės įtvirtinimas šiandien atrodo kaip platus žemas gūbrys, ne stačia siena.
Kalvos šlaitai vidutinio statumo ir siekia 9-10 m. Jie, kaip ir aikštelė, apardyti arimų bei bulviarūsių, apaugę medžiais ir krūmais. Peršėkės pusė suteikė natūralią reljefo apsaugą, tačiau oficiali medžiaga nežada atviro upelio vaizdo: šlaitą ir krantą užstoja augmenija.
Senojoje bendroje komplekso aprašo pastraipoje tebėra mažesni 12 x 8 m aikštelės ir 1,7 m pylimo skaičiai. Šiame puslapyje naudojami naujesni, 2021 m. KVR piliakalnio komponento vertingųjų savybių duomenys. Dviejų aprašų skaičių negalima sujungti į tariamai vieną tikslų rekonstrukcijos planą.
KVR 22573 jungia piliakalnį ir jo pietų-pietryčių papėdės gyvenvietę
Kieliško archeologinė vieta registre sudaryta iš trijų susietų įrašų, bet tai nėra trys atskiros lankytinos vietos. Kodas 22573 žymi visą piliakalnio su gyvenviete kompleksą. Į jį įeina pats piliakalnis 5524 ir senovės gyvenvietė 22574, esanti kalvos pietų-pietryčių papėdėje, taip pat Peršėkės dešiniajame krante.
Kompleksas ir abu jo komponentai turi paminklo statusą, nacionalinį reikšmingumo lygmenį. Visas KVR objekto plotas yra 12 509 kv. m, o dar 94 155 kv. m sudaro vizualinės apsaugos pozonis. Šie teisiniai plotai nusako saugomą objektą ir jo aplinką, ne viešą parką, lankytojų maršrutą ar laisvo praėjimo teritoriją.
KVR kompleksą datuoja I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. Tai platus archeologinis intervalas, taikomas ir piliakalniui, ir gyvenvietei; jis neįrodo, kad viena pilis čia nepertraukiamai stovėjo visą laikotarpį. Piliakalnis registre nuo 1992 m., o bendras kompleksas ir gyvenvietė įrašyti 1996 m.
1954 ir 1988 m. žvalgymai pastebėjo sluoksnį, bet kasinėjimų neatlikta
KVR nurodo, kad piliakalnio aikštelėje ir pylime kultūrinio sluoksnio pėdsakai pastebėti per 1954 m. žvalgomąją archeologinę ekspediciją. Papėdės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis atpažintas per kitą žvalgomąją ekspediciją 1988 m. Abiejų komponentų sluoksniai apibūdinti kaip netyrinėti, todėl šių apsilankymų nereikia vadinti archeologiniais kasinėjimais.
Dabartinis registras neskelbia konkretaus Kieliško radinių sąrašo. Be kasinėjimų ir datuojamų radinių nėra pagrindo priskirti vietai konkrečią pilį, gentį, mūšį, sudeginimą ar gyvenvietės planą. Išlikęs reljefas ir pastebėtas kultūrinis sluoksnis patvirtina archeologinę vertę, bet ne išsamų vietos gyvenimo pasakojimą.
Arimai ir bulviarūsiai paveikė ne vien papėdę: KVR žalą fiksuoja aikštelėje, pylime, šlaituose bei gyvenvietės teritorijoje. Nelipkite į senas įdubas, jų neplėskite, nekaskite ir nenaudokite metalo ieškiklio. Atsitiktinai pamatyto daikto nejudinkite, o tikslią vietą praneškite kultūros paveldo specialistams.
Oficialus vardas ir pasakojimas apie prasmegusią bažnyčią kalba apie skirtingus dalykus
Dabartinis KVR, Prienų rajono savivaldybės nekilnojamųjų kultūros vertybių priedas ir oficialus lankytinų vietų sąrašas vartoja vardą Kieliško piliakalnis. 2004 m. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu šis vietovardis įrašytas tikslinant tuometinius registro duomenis. Todėl navigacijoje ir paieškoje verta laikytis oficialios formos, susietos su Kieliško kaimu ir KVR 22573.
KVR taip pat saugo padavimą, kad ant kalno kadaise buvusi bažnyčia visa įpuolė į žemę. Tai vietos tautosakos faktas: galima sakyti, kad taip pasakojama, tačiau negalima teigti, jog archeologai čia nustatė bažnyčios pamatus ar dokumentavo jos prasmegimą. Registre nėra tokio radinio ar statinio patvirtinimo.
Padavimas praturtina tylų lauko pakraščio reljefą, tačiau jo nereikia paversti tariama komplekso statybos istorija. Lankant prasmingiau atskirai skaityti du sluoksnius: dokumentuotą pylimą, aikštelę ir papėdės gyvenvietę bei žmonių atmintyje išlikusį pasakojimą apie kalną.
Paskutinė priėjimo atkarpa ir lankymo sąlygos oficialiai nepatvirtintos
Patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nerasta dabartinės automobilių aikštelės, pažymėto tako, laiptų, turėklų, informacinio stendo, tualeto ar patvirtinto viešo praėjimo iki aikštelės. KVR lankymo valandų ir lankytojų informacijos laukai tušti. Piliakalnis yra žemės ūkio laukų bei sodybų aplinkoje, todėl žemėlapio matoma lauko vėžė ar artimiausias kiemas savaime nėra viešas privažiavimas.
Prieš kelionę tikrinkite naujausias savivaldybės ir paveldo nuorodas. Jei vietoje nėra aiškaus teisėto kelio ar ženklinimo, piliakalnį stebėkite iš viešai prieinamos vietos arba iš anksto gaukite žemės valdytojo leidimą. Nevažiuokite lauko keliuku, nestatykite automobilio prie vartų, neikite per pasėlius, tvorą ar sodybos kiemą vien todėl, kad telefono rodyklė veda tiesiai į smeigtuką.
Atskiro bilieto ar oficialaus grafiko šaltiniai neskelbia, tačiau tai nėra patvirtinimas, kad objektas nemokamai pasiekiamas visą parą. Vykite dienos šviesoje ir sausu oru. Lapų paklotė, šaknys, 9-10 m šlaitai bei senų bulviarūsių pažeidimai nepritaikyti vežimėliams ar vaikiškiems vežimėliams; vaikus laikykite arti ir venkite įdubų. Jei teisėtas priėjimas aiškus, pačiam reljefui paprastai pakanka 30-45 min.
