- Vieta
- Kampiniai, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės piliakalnio ir papėdės gyvenvietės archeologinio komplekso dalis
- Adresas
- Kampinių k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav.
- Koordinatės
- 54.44737, 23.19824
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. piliakalnio reljefui stebėti iš teisėtos viešos vietos, neskaičiuojant priėjimo
- Geriausias metas
- sausa pavasario arba ankstyvo rudens diena, kai žema augmenija neužstoja suplokštėjusios aikštelės ir nereikia bristi per pasėlius
Apšutkalnis, Kampinių piliakalnis su gyvenviete
Tikslus taškas žymi archeologinę vietą, bet ne įėjimą
Kampinių piliakalnis yra Kampinių kaime, Kalvarijos seniūnijoje ir Kalvarijos savivaldybėje. KVR nurodo būtent šią administracinę vietą, nors Google Maps kortelėje gali būti rodoma netiksli Marijampolės savivaldybė. Navigacijai tinkamos tikslios vietos koordinatės yra 54.4473681, 23.1982411, tačiau žyma patenka ant archeologinio objekto ir neparodo automobilių aikštelės, įėjimo ar teisėto tako pradžios.
2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė vadinosi Kampiniu piliakalnis, jos vietos ID buvo ChIJp9WWdQAn4UYRWaf9TaIrbks, o vidurkis siekė 5,0 iš 5. Jį sudarė tik vienas atsiliepimas. Toks rezultatas atitinka 4,5 balo atrankos ribą, bet nėra patikimas ilgalaikis lankytojų nuomonės matas: vienas naujas vertinimas gali jį smarkiai pakeisti.
Dabartinėse nuotraukose matyti ne aukštas miškingas kalnas ir ne atkurta pilis, o žemas, iš tolo vos virš laukų pakylantis žolėtas gūbrys su plačiu suplokštėjusiu viršumi. Aplink plyti lygūs dirbami laukai, o tolumoje matyti medžių juostos. Takų, laiptų, stendo, suolų ar kitų lankytojų įrenginių šios nuotraukos nepatvirtina.
50 x 20 m aikštelę ir iki 11 m šlaitus pakeitė žemės darbai
KVR piliakalnį apibūdina kaip atskirą kalvą tarp anksčiau šlapių, vėliau nusausintų laukų. Jos ovali aikštelė pailga rytų-vakarų kryptimi, apie 50 m ilgio ir 20 m pločio. Pietinė ir pietrytinė aikštelės dalys yra aukštesnės, o šlaitai statūs ir siekia iki 11 m; šiaurinis šlaitas lėkštesnis. Vakarų pusėje reljefą papildo sausinimo kanalas.
Kalvos pavidalas nėra nepaliestas. Registras fiksuoja ilgalaikio arimo ir laukų sausinimo žalą, viršuje iškastas duobes, taip pat nustumdytą šiaurinę aikštelės dalį ir šlaitą. Dėl to lankytojas neturėtų tikėtis taisyklingo pylimo, griovio ar aiškiai pakeltos gynybinės terasos. Šiandien vertingiausia skaityti visą žemą kalvos siluetą ir jo padėtį buvusių drėgnų laukų apsuptyje.
Didžioji piliakalnio dalis dabar dirvonuoja ir yra apaugusi žole, tačiau pietinė papėdė tebėra susijusi su dirbamais laukais. Žolėta išvaizda nereiškia, kad kalvą galima laisvai kirsti bet kuria kryptimi: archeologinį reljefą reikia saugoti, o greta esantys pasėliai ir privatūs privažiavimai nėra lankytojų takai.
Kompleksą 21066 sudaro piliakalnis 17321 ir gyvenvietė 17322
Visa saugoma vieta KVR vadinama Kampinių piliakalniu su gyvenviete ir turi kodą 21066. Kompleksą sudaro pats piliakalnis, vadinamas Apšutkalniu, kodu 17321 ir papėdės gyvenvietė kodu 17322. Tai valstybės saugomas nacionalinės reikšmės archeologinis ir kraštovaizdžio kompleksas, datuojamas I tūkstantmečio po Kr. antrąja puse.
Dabartiniame registre viso komplekso teritorija yra 35 258 kv. m, arba maždaug 3,53 ha, o vizualinės apsaugos pozonis apima 296 226 kv. m. Šių skaičių nereikia priskirti vien gyvenvietei. Ankstesniuose leidiniuose pasitaikantys kitokie plotai priklauso senesniam apskaitos etapui, todėl šiam puslapiui naudojamas dabartinis viso komplekso registro plotas.
Gyvenvietės požymiai dokumentuoti nedidelėse pakilumose prie piliakalnio šiaurės rytų ir pietryčių papėdžių. KVR nurodo iki 0,4 m storio tamsų, drėgną kultūrinį sluoksnį su molio tinku, degusiais akmenimis ir archeologiniais radiniais. Ši dalis nėra atskirai pažymėta kaip matomas kaimas ar ekspozicija, o jos paviršių taip pat apardė arimas ir sausinimas.
1994 m. tyrimai atskyrė tuščią aikštelę nuo radinių papėdėje
1994 m. Povilas Tebelškis Kampinių piliakalnyje ir papėdėje ištyrė šešiolika 1 x 1 m šurfų, iš viso 16 kv. m. Pirmieji šeši šurfai buvo iškasti pietinėje piliakalnio aikštelės dalyje. Publikuotoje tyrimų santraukoje nurodyta, kad juose kultūrinio sluoksnio ir archeologinių radinių neaptikta. Todėl negalima papėdės radinių automatiškai perkelti į viršūnę ar teigti, kad tyrimai ten atidengė pastatų pėdsakus.
Papėdėje rezultatai buvo kitokie. Pietryčių papėdės 7 ir 8 šurfuose bei šiaurės rytų papėdės 11 šurfe, 25-45 cm gylyje nuo paviršiaus, prasidėjo 25-40 cm storio tamsios drėgnos žemės sluoksnis. Jame rasta akmenų, perdegusio molio tinko ir lipdytos keramikos. Dalis šukių buvo su gausiomis grūsto granito priemaišomis bei nelygiu paviršiumi, kita dalis - lygesnės molio masės ir gludinto paviršiaus.
Ši medžiaga leido papėdės gyvenvietę datuoti I tūkstantmečio po Kr. antrąja puse, tačiau tyrimų plotas buvo mažas. Jis parodo konkrečiose vietose išlikusį sluoksnį, o ne visos kalvos užstatymo planą. Kasti, rinkti šukes, naudoti metalo ieškiklį ar kitaip judinti žemę čia negalima.
Apšutkalnio vardas, akmeninis sviedinys ir Joninių pasakojimas
Apšutkalnis yra oficialiame piliakalnio dalies pavadinime įrašytas tradicinis vardas, todėl juo žymima ta pati vieta, o ne antras piliakalnis. Archyvinėje medžiagoje objektas minėtas bent 1935 m., archeologai jį apžiūrėjo 1989 m., o 1994 m. laikinoji apsauga ir tyrimai buvo susiję su numatomu žemės grąžinimu. Šie dokumentuoti žingsniai rodo paveldo apskaitos istoriją, ne piliakalnio naudojimo pradžią.
1991 m. rudenį į pietus nuo kalvos kasant tvenkinį J. Čiuplys iš išjudinto grunto rado maždaug 9,5 cm skersmens akmeninį sviedinį. Publikacijoje radinys įvardytas sviediniu, tačiau jo radimo aplinkybės nėra toks pat tikslus nepažeisto sluoksnio liudijimas kaip 1994 m. šurfai. Išjudintas gruntas neleidžia patikimai nustatyti, kada ir kaip šis akmuo buvo naudotas ar su kuria vietos dalimi jis susijęs.
1994 m. tyrėjai taip pat užrašė vietos žmonių pasakojimą, kad kalvos viršus buvo lygintas ir kad ant jo nuo seno kūrenti Joninių laužai. Tai vertingas vietos atminties liudijimas, tačiau ne įrodymas apie priešistorines apeigas ar nenutrūkusią senovinę tradiciją. Piliakalnio suplokštėjimą pirmiausia reikia aiškinti registre dokumentuotu arimu ir žemės stumdymu.
Lankymą planuokite nuo vietinių kelių, o ne nuo A5 magistralės
Patikrinti oficialūs šaltiniai neskelbia patvirtinto galutinio priėjimo, automobilių aikštelės, tako, laiptų, stendo, tualeto ar kitų lankytojų įrenginių. Google Maps rodomas paros grafikas nėra oficialus darbo laikas, o bilieto ar nemokamo lankymo tvarkos šaltiniai taip pat nepatvirtina. Žyma žemėlapyje rodo patį piliakalnį, todėl jos negalima suprasti kaip nurodymo važiuoti iki viršūnės.
Prie vietos artėkite tik vietiniais jungiamaisiais keliais ir vadovaukitės dabartiniais kelio bei nuosavybės ženklais. Nestokite A5 važiuojamojoje dalyje ar kelkraštyje, neikite per magistralę ir nebandykite nuo jos tiesiai pasiekti kalvos. Automobilį palikite tik teisėtoje vietoje neužblokuodami ūkio technikos ar gyventojų privažiavimo. Lauko keliukas savaime nėra viešas kelias ar leidimas įvažiuoti.
Jei vietoje yra pažymėtas ir leidžiamas pėsčiųjų priėjimas, eikite tik juo. Jei tokio maršruto nėra arba ženklai riboja patekimą, piliakalnį stebėkite nuo teisėto viešo kelio taško. Nekirskite pasėlių, nelipkite per tvoras ir neikite privačiu įvažiavimu be savininko leidimo. Sausas oras, šviesus paros metas ir žiūronai padės perskaityti žemą kalvos siluetą net nepriėjus prie aikštelės.
