- Vieta
- Lakinskai, Marijampolės savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinio reikšmingumo piliakalnio ir senovės gyvenvietės archeologinis kompleksas
- Adresas
- Lakinskų k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav.
- Koordinatės
- 54.42343, 23.31493
- Kiek skirti laiko
- 60-90 min. pylimams, grioviui, aikštelei ir pėdos akmeniui surasti bei apžiūrėti
- Geriausias metas
- sausa ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai lapija retesnė ir miške lengviau perskaityti žemės įtvirtinimus
Lakinskų piliakalnis su gyvenviete
Mišku apaugusį Šešupės kyšulį išduoda ne panorama, o žemės įtvirtinimai
Lakinskų piliakalnis įrengtas Šešupės dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, maždaug 6 km į šiaurės rytus nuo Kalvarijos. Šešupė riboja jį iš šiaurės vakarų, vakaruose ir pietvakariuose plyti užpelkėjusi senvagė, o kitose pusėse kyšulį supa žemutinė upės terasa bei toliau besitęsianti aukštuma. Ši natūrali padėtis kalną atskyrė iš trijų pusių dar iki supilant gynybinius pylimus.
Iš šiaurės matoma lapuočių medžiais apaugusi kalva už pievos, tačiau viršūnėje nėra atviros regyklos ar atkurtos pilies. Vietos charakterį kuria brandūs medžiai, tankus pomiškis, gilūs šešėliai ir tarp jų išryškėjantys žemės pakilimai. Todėl Lakinskai labiausiai tinka lankytojui, norinčiam lėtai skaityti archeologinį reljefą, o ne greitai užlipti dėl plačios panoramos.
Kultūros vertybių registre visas nacionalinio reikšmingumo kompleksas vadinamas Lakinskų piliakalniu su gyvenviete ir žymimas kodu 22979. Jį sudaro pats piliakalnis, kodas 5091, ir senovės gyvenvietė, kodas 22980. Saugoma teritorija apima 53 621 kv. m, todėl archeologinė vertė nesibaigia ties aikštelės kraštu ar matomu pylimu.
70 x 35 m aikštelę saugo 71 m pylimas ir 20-23 m pločio griovys
Dabartinis KVR aprašas aikštelę apibūdina kaip netaisyklingą trikampį, pailgą šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi. Ji maždaug 70 m ilgio ir pietrytiniame gale siekia apie 35 m pločio. Šiaurės vakarinė dalis nežymiai žemesnė, o pietvakarinį aikštelės kraštą nuplovė Šešupė. Senesniame 1954 m. matavime aikštelė vadinta ovalia, tačiau pateikti tie patys 70 x 35 m matmenys.
Ryškiausias įtvirtinimas supiltas aikštelės pietrytiniame krašte. Puslankio formos pylimas yra apie 71 m ilgio, 21-26 m pločio ir nuo aikštelės pusės pakyla iki 4 m. Už jo iškastas 20-23 m pločio bei iki 1,5 m gylio griovys. Miške šį derinį geriausia atpažinti kaip platų žemės gūbrį, prieš kurį reljefas vėl nusileidžia.
Šiaurės vakarų gale yra antras, maždaug 10 m pločio ir iki 1,5 m aukščio pylimas. Jo nuskleista apie 6 m pločio bei iki 0,5 m aukščio dalis tęsiasi beveik visu rytiniu aikštelės pakraščiu. Šlaitas nuo Šešupės pusės siekia iki 16 m, kiti šlaitai yra apie 8-10 m aukščio. KVR fiksuoja maždaug 2 m pločio taką, kylantį šiauriniu ir rytiniu šlaitu, tačiau jis nėra laiptai ar bebarjeris maršrutas.
Gyvenvietės sluoksnis rodo daugiau nei vien viršūnėje stovėjusius įtvirtinimus
Senovės gyvenvietė driekėsi į šiaurę, rytus ir pietryčius nuo piliakalnio, Šešupės slėnio terasoje bei nuolaidžiame aukštumos šlaite. Per 1954 ir 1989 m. archeologinius žvalgymus čia pastebėtas tamsios žemės kultūrinis sluoksnis ir surinkta archeologinių dirbinių. Senesniame apraše minėta lipdyta grublėtoji bei žiesta lygiojo paviršiaus keramika, o dalis Lakinskų radinių saugoma Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
2010-2015 m. žvalgant įgilinto keliuko vietą šiauriau piliakalnio papėdės fiksuotas iki 1,2 m storio kultūrinis sluoksnis. Šis skaičius nereiškia, kad toks pat sluoksnis išlikęs visoje gyvenvietėje: plotą ardė ilgametis arimas, dvaro sodo įrengimas, duobės ir kiti žemės judinimo darbai. Jis parodo, kad archeologiniai pėdsakai yra ir už matomo kalno ribų.
Dabartinis registras kompleksą datuoja nuo I tūkstantmečio pr. Kr. pabaigos iki II tūkstantmečio po Kr. pradžios. Populiariuose aprašuose dažnai pateikiama siauresnė I tūkstantmečio-XIII a. data, tačiau šiame puslapyje vadovaujamasi naujesne KVR chronologija. Ji apima ilgą laikotarpį ir savaime neįrodo nenutrūkstamo gyvenimo ar vienos pilies veikimo visus tuos amžius. Viešuose tyrimų šaltiniuose nerasta didelio masto Lakinskų piliakalnio kasinėjimų, istorinio pilies vardo, valdovo ar konkretaus čia vykusio mūšio.
Pėdos akmens faktai ir pasakojimai apie prasmegusią bažnyčią yra du skirtingi sluoksniai
Aikštelės viduryje guli netaisyklingo ovalo rausvo smulkiagrūdžio granito riedulys. KVR nurodo, kad jis yra apie 1,85 m ilgio, 1,26 m pločio ir iki 0,25 m iškilęs virš dabartinio paviršiaus. Gana lygioje viršutinėje plokštumoje matyti keli įdubimai; žmogaus pėda vadinamas 30 x 10 cm dydžio ir iki 1 cm gylio natūralus įdubimas. Ankstyvesnis spėjimas, kad riedulys galėjo būti aukuras, lieka interpretacija, o ne archeologiškai įrodytas faktas.
Lakinskų piliakalnį minėjo Jonas Basanavičius ir kiti XIX-XX a. pradžios autoriai, todėl vieta anksti pateko į platesnį Lietuvos piliakalnių pažinimo lauką. Vis dėlto ši raštijos istorija neturėtų būti suplakta su datuotais archeologiniais radiniais. Pėdą primenanti duobutė yra natūrali akmens forma, nors jos kelti pasakojimai yra saugoma mitologinė komplekso vertė.
2019 m. KVR akto tautosakos priede suregistruoti keli pasakojimų variantai. Pasakota apie kalno viršuje buvusią gilią skylę, į kurią įmestas akmuo ilgai skambėdamas krisdavęs, apie piliakalnyje prasmegusią bažnyčią ir vidurnaktį girdimą varpą. Kituose pasakojimuose nuo kalno nuristas pėdos akmuo per naktį vėl atsirasdavęs viršuje. Tai užrašyta vietos tradicija, ne požeminės ertmės, bažnyčios ar judančio riedulio įrodymas.
Dvaro sodas, 1964 m. šokių aikštelė ir upės erozija pakeitė senąją formą
XVIII-XX a. kyšulyje ir jo aplinkoje veikė Lakinskų dvaras. Dvaro sodo sodinimas, arimas, keliukai ir kiti ūkiniai darbai sužalojo dalį piliakalnio bei gyvenvietės reljefo. Šiandien teritorijoje tebėra vaismedžių, kitų medžių ir krūmų, todėl kai kurios sodo ir senovės gyvenvietės žymės vizualiai persidengia.
Apie 1964 m. prie pietrytinio pylimo aikštelėje buvo įrengta maždaug 18 x 12 m šokių aikštelė, įgilinta iki 15 cm. Pylimus ardė duobės, jų vakariniai galai nuslinko, o Šešupė nuplovė vakarinį-pietvakarinį šlaitą ir dalį aikštelės. Šios pažaidų datos padeda neapsirikti: lygesnis plotas prie pylimo ar netaisyklinga duobė nebūtinai yra senovinio įtvirtinimo dalis.
2019 m. KVR vertinime pažymėta, kad teritorija tuo metu nebebuvo ardoma, tačiau piliakalnis ir didelė gyvenvietės dalis buvo apaugę. Miškas stabdo kai kurį tiesioginį naudojimą, bet kartu slepia pylimų kontūrus, o Šešupės pusėje išlieka status eroduotas kraštas. Lankant negalima kasti, judinti akmens, leistis eroduojamu šlaitu ar ieškoti radinių metalo ieškikliu.
Žemėlapio taškas žymi piliakalnį, o ne parkingą ar oficialų įėjimą
Tikslus Google Maps vietos taškas yra 54.4234294, 23.3149274. Jis sutampa su Lakinskų piliakalnio objektu, kurio Google vietos ID yra ChIJmd-7tF_Y4EYRYaxLuB7w6kQ, tačiau žymi patį piliakalnį, o ne automobilių stovėjimo aikštelę. KVR apraše minimas lauko keliukas rytiniame gyvenvietės pakraštyje ir takas šiauriniu bei rytiniu šlaitu, bet oficialiuose šaltiniuose nenurodyta įrengta aikštelė, lankytojų centras, laiptai ar turėklai.
Kai kurie seni interneto aprašai siūlo prie piliakalnio eiti geležinkelio bėgiais ir kirsti geležinkelio tiltą. Tokiu maršrutu nesinaudokite. Naviguokite viešais keliais, rinkitės tik aiškiai teisėtą lauko kelią ar pėsčiųjų priėjimą ir apsisukite, jei kelias veda į geležinkelio infrastruktūrą, užtvertą arba dirbamą privačią teritoriją. Automobilį palikite tik ten, kur jis netrukdo vietos eismui ir žemės ūkio darbams.
Google kortelė patikros dieną rodė, kad vieta prieinama visą parą, o oficialūs paveldo ir savivaldybės šaltiniai bilietų bei nustatytų lankymo valandų neskelbia. Tai nėra apšviestas parkas: dėl stataus šlaito, tankios augmenijos ir neįrengto tako lankykite tik šviesiu paros metu, sausomis sąlygomis ir avėdami tvirtus batus. Prieš kelionę dar kartą patikrinkite žemėlapio duomenis bei vietos sąlygas.
