- Vieta
- Marijampolė, Marijampolės savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- veikianti istorizmo laikotarpio stačiatikių parapijos cerkvė valstybės saugomame kapinių sklype
- Adresas
- P. Armino g. 38A, LT-68295 Marijampolė
- Koordinatės
- 54.54834, 23.34615
- Kiek skirti laiko
- 20-35 min. išorei, architektūros detalėms ir kapinių aplinkai; ilgiau, jei suderintas patekimas į vidų arba vyksta pamaldos
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu ramiam išorės lankymui; dėl interjero tikrinti oficialius parapijos pranešimus ir iš anksto susisiekti
Marijampolės Šventosios Trejybės stačiatikių cerkvė, Marijampolės senųjų kapinių cerkvė, Marijampolės stačiatikių cerkvė, Свято-Троицкий храм в Мариямполе
Tai senųjų kapinių cerkvė, o ne buvusi stačiatikių šventovė miesto centre
Švč. Trejybės cerkvė stovi P. Armino g. 38A, senųjų kapinių teritorijoje į pietus nuo Marijampolės centro. Ji yra maža parapijos šventovė tarp medžių ir antkapių, todėl iš gatvės lengviau pastebima jos medinė varpinė ir auksaspalvis kupoliukas negu visas ilgas raudonų plytų tūris. Koordinatės 54.54834, 23.34615 žymi patį pastatą, o ne kapinių vartus, automobilių vietą ar atskirą kapą.
Šio objekto nereikia painioti su dabartine Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia miesto centre. Pastaroji iš pradžių buvo didesnė stačiatikių cerkvė, o tarpukariu perėjo katalikams. Senųjų kapinių Švč. Trejybės cerkvė tuomet tapo vietos stačiatikių bendruomenės kompensacine maldos vieta. Abu pastatai svarbūs tai pačiai miesto religinių bendruomenių istorijai, tačiau jų adresai, mastelis ir dabartinė konfesija skiriasi.
KVR cerkvę registruoja kodu 20552 kaip valstybės saugomą regioninės reikšmės architektūrinį ir sakralinį objektą. Tai nėra architektūros muziejus ar dekoratyvi kapinių koplyčia be bendruomenės: 2026 m. oficialus Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pranešimas patvirtina, kad pastate tebebuvo laikomos pamaldos.
1907 m. yra geriausiai pagrįsta data, nors šaltiniai išsaugo ir kitus metus
KVR vertingųjų savybių aprašas pastatą datuoja XIX a. pabaiga - XX a. pradžia ir išsaugo tris literatūroje sutinkamas statybos datas: 1894, 1901 ir 1907 m. Tame pačiame registre cituojamas Marijampolės cerkvių istoriją tyrinėjęs Benjaminas Mašalaitis labiausiai pagrįsta laiko 1907 m. datą. VLE Marijampolės architektūros apžvalgoje taip pat tiesiai nurodo 1907 m.
Architektu KVR ir VLE įvardija apskrities inžinierių Valerijų Rybarskį. Dėl to puslapyje vartojama 1907 m. data, tačiau ji nepaverčiama tariamai vieninteliu istoriniu įrašu: 1894 ir 1901 m. yra dokumentuota šaltinių nesutapimo dalis, ne alternatyvios šalia stovėjusios cerkvės.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas saugo Marijampolės Švč. Trejybės stačiatikių parapijos 1913-1961 m. metrikų knygas - 28 apskaitos vienetus. Šie dokumentai rodo ilgą registruotą parapijos gyvenimą, tačiau vien metrikų datos neatsako, kurią dieną buvo baigta pastato statyba.
Raudonų plytų navą užbaigia penkiasienė apsidė ir medinė varpinė
Cerkvės planas neįprastai aiškiai skaitomas iš išorės. Vidurinė dalis yra vieno aukšto, stačiakampė ir vienanavė; vakaruose ją užbaigia penkiasienė apsidė, o rytuose yra prieangis ir virš jo kylanti vieno tarpsnio varpinė. Pagrindinę dalį dengia dvišlaitis, apsidę - penkiašlaitis, o varpinę - keturšlaitis piramidinis stogas.
Raudonų plytų mūrą ritmiškai skaido segmentinių arkų langai ir durys, karnizai, rustuotos piliastrų juostos bei profiliuoti angokraščių apvadai. Varpinės viršutinė dalis apkalta horizontaliomis medinėmis lentomis, todėl tamsus medis aiškiai kontrastuoja su mūru. Bokšto kampų ir angų apvadai šiandien paryškinti gelsvu tonu.
Du nedideli svogūniniai kupoliukai stovi skirtinguose aukščiuose: vienas virš vakarinės stogo dalies, kitas virš varpinės. Juos dengia metalo skarda ir užbaigia stačiatikių kryžiai. KVR taip pat išskiria medines dvivėres duris su religiniais motyvais, tačiau jų apžiūra priklauso nuo to, ar vartai ir pati cerkvė atviri.
Tarpukario atgimimą nutraukė 1961 m. uždarymas, o varpą išsaugojo vietos dailininkas
Tarpukariu senųjų kapinių cerkvė perduota stačiatikiams kaip kompensacija už prarastą didesnę miesto cerkvę, dabartinę Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią. KVR istorijoje pažymėta, kad bendruomenės veikla kurį laiką buvo apmirusi ir ryškiau atgijo apie 1931 m. Šį etapą geriau suprasti kaip institucijos ir bendruomenės pokytį, o ne naują pastato statybą.
1961 m. sovietų valdžia cerkvę visiškai uždarė. KVR nurodo, kad liturginiai reikmenys buvo išvežti į Rygą ir Vievio cerkvę. Pastato varpą apie dvidešimt metų savo namuose saugojo dailininkas Vaclovas Vekeriotas; 2002 m. jis oficialiai perduotas Marijampolės rusų bendruomenei, Šv. Jelizavetos brolijai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pastatas grąžintas stačiatikiams ir tvarkytas. Viešuose šaltiniuose restauravimo bei atvėrimo etapai datuojami nevienodai, todėl čia nenurodoma viena nepatikrinta baigiamųjų darbų diena. Svarbiausia dabartinei kelionei tai, kad šventovės religinė funkcija atkurta, o jos naudojimą liudija naujausi oficialūs bažnyčios pranešimai.
2026 m. pamaldos patvirtina gyvą parapiją, bet nesudaro nuolatinio lankymo grafiko
Oficiali Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė, kad 2026 m. vasario 21 d. Marijampolės Švč. Trejybės cerkvėje vyko maldos už taiką, kurioms vadovavo šventovės klebonas protojerėjus Igoris Rinkevičius. Tai patikimas konkrečios dienos įvykio įrodymas, bet ne pažadas, kad pamaldos vyksta tuo pačiu laiku kiekvieną savaitę ar kad pastatas kasdien atviras turistams.
2026 m. kovą Marijampolės savivaldybė skyrė paramą cerkvės remonto projektui. Finansavimo sprendimas patvirtina, kad pastatas tebėra prižiūrimas, tačiau iš jo negalima spręsti, kad visi darbai jau baigti arba kad cerkvė dėl jų būtinai uždaryta. Prieš vykstant dėl interjero patikrinkite naujausius parapijos ar oficialios Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios pranešimus.
Viešo nuolatinio turistinio darbo laiko, bilieto kainos ar ekskursijų kalendoriaus 2026-07-19 oficialiuose šaltiniuose nerasta. Išorės apžiūrai bilietas nereikalingas, tačiau patekimas pro kapinių vartus ir į vidų priklauso nuo faktinės vietos tvarkos, pamaldų, remonto ir iš anksto suderinto apsilankymo.
Kaip apžiūrėti cerkvę nepažeidžiant maldos ir kapinių rimties
Išorei skirkite 20-35 min. Apeidami pastatą iš leidžiamų takų ieškokite penkiasienės apsidės, segmentinių arkų langų, medinės varpinės ir dviejų skirtingame aukštyje esančių kupoliukų. Neikite per kapavietes ir nelieskite antkapių; tai pirmiausia sakralinė bei atminimo erdvė.
Jeigu cerkvė atvira, prieš fotografuodami vidų ar žmones paprašykite leidimo, laikykitės tylos ir neikite į altoriaus erdvę. Pamaldų, laidotuvių ar parapijos susirinkimo metu turistinę apžiūrą reikia atidėti. Nuolatinė ekspozicija ir savarankiškas interjero maršrutas neskelbiami.
Koordinatės rodo pastatą, ne įvažiavimą ar stovėjimo vietą. Patvirtinto atskiro lankytojų parkingo ir naujo bebarjerės prieigos audito rasti nepavyko; kapinių vartai, takų danga ir cerkvės slenkstis gali riboti judėjimą. Atvykstant vežimėliu ar su didesne grupe verta iš anksto susisiekti su parapija ir vietoje vadovautis ženklais.
