Piliūnų piliakalnis: nedidelis Rausvės ir Šešupės santakos piliakalnis, kurio upė nuplovė tris aikštelės puses, o 2004 m. tyrimai atskleidė pylimo sandarą

Piliūnų ir Pilių vardai žymi vieną kompleksą, bet ne Piliakalnių piliakalnį

Piliūnų piliakalnis yra Piliūnų kaimo vakarinėje dalyje, Pilviškių seniūnijoje, Rausvės kairiojo kranto kyšulyje netoli jos santakos su Šešupe. VLE pateikia ir trumpąjį vietos vardą Piliai. Kultūros paveldo registre visas kompleksas vadinamas Piliūnų piliakalniu su gyvenviete ir turi kodą 22993. Jį sudaro piliakalnis 3700 bei vakarinėje papėdėje esanti senovės gyvenvietė 22994.

VLE objektą apibūdina kaip nacionalinės reikšmės valstybės saugomą kultūros paveldo vertybę ir nurodo, kad archeologijos paminklu jis paskelbtas 1998 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos parengta apžvalga patikslina 1998 m. gegužės 19 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 612. Kultūros paveldo departamento 2021 m. stebėsenos lentelėje abi komplekso dalys įrašytos kaip paminklai, o jų fizinės būklės ir aplinkos pokytis tada įvertintas kaip nepakitęs.

Piliūnų piliakalnio negalima painioti su jau atskirai aprašytu Piliakalnių piliakalniu tame pačiame Vilkaviškio rajone. Piliūnų, arba Pilių, vieta yra prie Rausvės ir Šešupės, šalia Pilviškių, o Piliakalnių piliakalnis stūkso prie Aistos netoli Bartninkų ir registre turi kitą kodą 22985. Panašus skambesys slepia du skirtingus kraštovaizdžius, skirtingus archeologinius kompleksus ir skirtingas kelionės kryptis.

Rausvė nuplovė tris aikštelės puses, o vakaruose liko 30 m pylimas

Piliakalnis įrengtas ne aukštoje atskiroje kalvoje, o žemame upės kyšulyje. Dabartinė aikštelė yra trikampė, orientuota rytų ir vakarų kryptimi, apie 11 m ilgio bei 14 m pločio vakariniame gale. Vakariniame jos pakraštyje supiltas maždaug 30 m ilgio, 22 m pločio ir iki 2 m aukščio pylimas. Jo išorinis šlaitas siekia apie 2,5 m, o paties piliakalnio šlaitai yra maždaug 4 m aukščio.

Šie kuklūs matmenys nėra visas pirminis piliakalnio mastas. VLE ir 2004 m. žvalgomųjų tyrimų ataskaita sutaria, kad aikštelė anksčiau buvo didesnė, tačiau rytinį, pietinį ir šiaurinį kraštus nuplovė Rausvė. Ataskaitoje vakarinis pylimas jau apibūdintas kaip išskleistas, o jo išorinis šlaitas - 2-2,5 m aukščio. Upė čia ne vien sukūrė natūralią apsaugą, bet ir pašalino dalį archeologinio reljefo.

Oficialioje VLE nuotraukoje ir 2004 m. tyrimų fotofiksacijoje matyti žole apaugęs žemas gūbrys, reti lapuočiai bei prie papėdės einantis vietinis kelias. Ataskaita mini praretintus juodalksnius, o ne atvirą panoraminę viršūnę ar atkurtos pilies kontūrus. Lankytojui svarbiausia stebėti pylimo pakilimą, trikampę aikštelę ir upės apjuostą kyšulio formą, nes ši vieta vizualiai daug santūresnė už aukštus Nemuno ar Dzūkijos piliakalnius.

Papėdės gyvenvietė ir du šaltiniuose pateikiami datavimo intervalai

Vakarinėje piliakalnio papėdėje, ariamame lauke, aptikta senovės gyvenvietė. VLE nurodo, kad 1954 m. piliakalnį ir papėdę žvalgė Istorijos instituto archeologai, o gyvenvietės vietoje rasta lipdytos keramikos lygiu ir neryškiai grublėtu paviršiumi. 2004 m. ataskaita taip pat mini kultūrinį sluoksnį ir lipdytą keramiką lygiu bei grublėtu paviršiumi. Šie radiniai rodo, kad saugomas kompleksas nesibaigia ties matomu pylimu.

Chronologija šaltiniuose pateikiama nevienodai. VLE Piliūnų piliakalnį datuoja I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia. 2004 m. Z. Baubonio archeologinių žvalgomųjų tyrimų ataskaita, remdamasi ankstesne Gintauto Zabielos publikacija, kartoja siauresnį XI-XV a. pradžios vertinimą. Tai nėra dvi nuoseklios vieno tyrimo fazės, todėl jų negalima sujungti į vieną tariamai tikslų datų intervalą.

Svarbu ir tai, kad 2004 m. šurfai šios chronologijos nenustatė. Viename jų aptikta pylimo supiltinio grunto ir pavienių angliukų, kitame archeologiškai vertingų radinių nerasta. Platesnis VLE datavimas ir siauresnis ataskaitos vertinimas remiasi skirtinga ankstesnių duomenų interpretacija. Kol nėra paskelbto naujo didesnės apimties tyrimo, sąžiningiausia lankytojui parodyti abu vertinimus ir nepasirinkti vieno kaip neabejotinai galutinio.

2004 m. nuo pylimo pašalinta betoninė lenta, o du šurfai atsakė į labai konkrečius klausimus

2004 m. žvalgomieji tyrimai buvo susiję su piliakalnio tvarkymu ir informacinio stendo vieta. Vakarinio pylimo centre tada stovėjo betoninė paminklinė lenta, kuri, ataskaitos autoriaus vertinimu, darkė pylimo vaizdą. Lentą pašalinus jos vietoje ištirtas 0,5 x 0,5 m šurfas Nr. 1. Po 10-20 cm velėnos ir pilko pavelėnio atsivėrė 40-50 cm storio supiltinis smėlio sluoksnis, kurio apačioje pastebėta pavienių angliukų; giliau slūgsojo molis, tačiau įžemis nebuvo pasiektas.

Antrasis, 1 x 1 m dydžio šurfas iškastas šiaurės vakarinėje papėdėje, būsimo informacinio stendo atramos vietoje, netoli kelio į Pilviškius. Po maždaug 20 cm velėnos ir pavelėnio fiksuotas 8-24 cm pilkšvo priesmėlio bei 10-25 cm rusvo priemolio sluoksnis, pereinantis į molį. Šiame taške kultūrinio sluoksnio ar archeologiškai vertingų radinių neaptikta.

Neigiamas antrojo šurfo rezultatas nereiškia, kad papėdėje nėra gyvenvietės. Jis apibūdina vieną kvadratinį metrą pasirinktoje stendo vietoje, o registruota gyvenvietė driekiasi kitoje komplekso dalyje į vakarus. Pirmasis šurfas taip pat nebuvo plataus masto pylimo pjūvis. Šie riboti tyrimai vertingi todėl, kad tiksliai dokumentuoja dvi tvarkymo vietas ir padeda atskirti tai, kas iš tiesų ištirta, nuo bendrų spėjimų apie visą kalną.

Trys pasakojimų kryptys kalba apie lietuvius, kryžiuočius ir prancūzus

2004 m. ataskaita suregistruoja tris skirtingas Piliūnų piliakalnio pasakojimų kryptis. Pasakojama, kad kalną supylę lietuviai ir nuo jo stebėję atplaukiančius kryžiuočius. Kitas variantas teigia, kad piliakalniu naudojęsi patys kryžiuočiai. Šios dvi versijos viena kitai prieštarauja, todėl jos liudija ne nustatytą pilies šeimininką, o vietos atmintyje išlikusį kovų su kryžiuočiais motyvą.

Trečioji kryptis kalno atsiradimą sieja su prancūzais. VLE pateikia išplėtotą Napoleono kariuomenės pasakojimą: esą šlapioje vietoje neradę kur prisėsti kariai rankomis ir kepurėmis nešė žemes bei velėnas, kol supylė sausą kalnelį poilsiui ir valgymui. Tai vaizdingas kilmės padavimas, tačiau aikštelė, pylimas, kultūrinis sluoksnis ir keramika yra archeologiniai duomenys, o Napoleono epizodas nėra dokumentuota piliakalnio statybos istorija.

Kultūros paveldo departamento 2023 m. paskelbtame vertinimo tarybos akto projekte buvo siūloma papildyti komplekso vertingųjų savybių pobūdžius mitologiniu ir patikslinti apsaugos duomenis. Tai buvo projekto formuluotė, todėl šiame puslapyje ji nepateikiama kaip įrodymas, kad siūlymas galutinai priimtas. Vis dėlto pats svarstymas parodo, kad užrašyti pasakojimai vertinami kaip reikšmingas vietos kultūrinės atminties sluoksnis.

Google smeigtukas žymi piliakalnį, o parkingas, laiptai ir oficialios valandos nepatvirtinti

Tiksli Google Maps kortelė Piliūnų piliakalnis, vietos ID ChIJIZdKWk7T5kYRO-16OL6T0uo, žymi 54.7022594, 23.2558334. Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos aprašyme piliakalnis nurodomas maždaug už 3 km nuo Pilviškių, prie kelio į Piliūnus ir Rausvės tilto. 2004 m. ataskaita mini informacinio stendo vietą šiaurės vakarinėje papėdėje prie kelio, bet tai nepatvirtina, kad tas stendas ar jo būklė 2026 m. tebėra tokie patys.

Patikrinti oficialūs šaltiniai nepatvirtina atskiros automobilių stovėjimo aikštelės, įrengtų laiptų, turėklų ar bepakopės prieigos iki aikštelės. Jie taip pat neskelbia bilieto kainos, kasos, vartų ar oficialaus lankymo grafiko. Google kortelė patikros dieną rodė visos paros prieinamumą, tačiau tai nėra oficiali darbo valandų, apšvietimo, priežiūros ar saugaus naktinio lankymo garantija. Judėjimo negalią turintiems lankytojams prieigą iki viršaus reikia laikyti nepatvirtinta ir prieš kelionę tikrinti atskirai.

Atvykite šviesiu paros metu ir, jei įmanoma, sausu oru. Nestatykite automobilio ant tilto, neblokuokite vietinio kelio ir vadovaukitės naujausiais ženklais vietoje, nes patvirtinto parkingo taško nėra. Vakarinėje papėdėje registruotos gyvenvietės dalis yra ariamame lauke, todėl neikite per pasėlius. Prie Rausvės laikykitės toliau nuo nuplautų kraštų, avėkite tvirtą avalynę ir nelipkite trumpiniais per archeologinį šlaitą.

2026 m. liepos 15 d. tiksli kortelė rodė 4,8 balo iš 5 pagal 4 atsiliepimus. Tai viršija 4,5 ribą, tačiau keturi balsai yra maža imtis: vienas naujas įvertinimas gali vidurkį pastebimai pakeisti. Reitingą verta suprasti kaip patikros dienos momentinę nuotrauką, o ne stabilų objekto infrastruktūros ar prieinamumo matą.