
- Vieta
- Žemoji Panemunė, Šakių rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinio reikšmingumo registrinis piliakalnio ir papėdės gyvenvietės archeologinis kompleksas
- Adresas
- Nemuno g., Žemoji Panemunė, Kriūkų sen., Šakių r.
- Koordinatės
- 55.05363, 23.45789
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. laiptams, aikštelei, pylimui, grioviui ir Nemuno slėnio panoramai
- Geriausias metas
- sausas vėlyvos popietės arba vakaro metas, kai nuo aikštelės geriausiai matyti Nemuno slėnis ir saulė leidžiasi už upės kraštovaizdžio
Žemosios Panemunės piliakalnis, Žemosios Panemunės piliakalnis su gyvenviete, Žemoji Panemunė piliakalnis I
Nemuno ir Paausės suformuotas apžvalgos kyšulys
Žemosios Panemunės I piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Nemuno kairiajame krante, ties Paausės upelio dešiniuoju krantu. Iš šiaurės rytų kalvą atveria platus Nemuno slėnis, o iš pietvakarių, vakarų ir šiaurės vakarų ją apjuosia gili Paausės griova. Ši gamtinė sandara sukūrė tris sunkiai pasiekiamas puses, todėl įtvirtinti reikėjo pirmiausia pietrytinį priėjimą nuo aukštumos.
Nuo aikštelės matyti Nemuno vaga, salpos pievos, priešingo kranto šlaitai ir tolimesnis Panemunių regioninio parko kraštovaizdis. Saugomų teritorijų direkcija šią vietą išskiria kaip vieną parko Nemuno slėnio regyklų ir pabrėžia vakaro vaizdą. Tai ne atskiras apžvalgos bokštas: panoramą suteikia pats 25-30 m aukščio kyšulys, o dalį vaizdo įrėmina ant šlaitų išlikę lapuočiai.
49 x 18 m aikštelė ir pylimas, užtveriantis priėjimą nuo aukštumos
Dabartinės Kultūros vertybių registro vertingosios savybės aikštelę apibūdina kaip keturkampę, pailgą pietryčių ir šiaurės vakarų kryptimi, 49 m ilgio bei 18 m pločio. Pietryčių gale supiltas 3,5 m aukščio ir 21 m pločio pylimas. Jo išorinis 5 m aukščio šlaitas leidžiasi į maždaug 4 m pločio bei 1 m gylio griovį.
Pylimui reikalinga žemė buvo kasama iš maždaug 20 m pločio įdubos priešais jį. Šiaurės vakarų šlaite, 4 m žemiau aikštelės, išlikusi trikampė 10 x 10 m terasa. Pats kyšulys paveiktas gamtinės erozijos, o aikštelės kultūrinį sluoksnį apardė įvairūs žemės darbai. KVR nurodo, kad viršus ir šiaurės rytų šlaitas beveik visiškai iškirsti bei apželdinti žole, o kitose šlaitų dalyse tebėra lapuočių medžių ir krūmų.
Piliakalnis ir gyvenvietė dabar sudaro nacionalinio reikšmingumo registrinį kompleksą, kurio kodas 43160. Pats pirmasis piliakalnis turi kodą 3269, o gyvenvietė - 2564. Šie numeriai svarbūs, nes už 750 m yra kitas, atskirai registruotas Žemosios Panemunės piliakalnis II.
7 ha gyvenvietė, papuošalai ir Marko Aurelijaus moneta
Pietų, pietvakarių ir vakarų pusėse nuo piliakalnio driekėsi apie 7 ha papėdės gyvenvietė. 1997 m. jos šiaurės vakarinėje dalyje ištirtas 15 kv. m plotas. Aptiktas 9-20 cm storio tamsios žemės kultūrinis sluoksnis, datuojamas II-XV amžiais, nors ilgametis arimas didelę jo dalį apardė.
Gyvenvietei priskiriami radiniai apima lygiąją ir grublėtąją keramiką, pasagines seges bei jų dalis, apyrankės ir antkaklės fragmentus, taip pat susilydžiusio žalvario gabalėlius. Išskirtiniausias radinys yra graikiška Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus moneta. Ji liudija, kad romėniškojo laikotarpio daiktai pasiekdavo ir Nemuno kraštą, bet pati moneta neįrodo nei romėnų buvimo Žemojoje Panemunėje, nei tiesioginės kelionės iš imperijos į šią gyvenvietę.
Visas kompleksas KVR datuojamas I mūsų eros tūkstantmečiu ir II tūkstantmečio pradžia. Plati data atspindi ilgą ir nevienodai ištirtą vietos naudojimą. Radiniai rodo gyvenimą bei ryšius, tačiau iš jų negalima patikimai atkurti gyvenvietės pastatų plano, gyventojų skaičiaus ar vienos nenutrūkstamos pilies istorijos.
2015 m. tyrimai atskleidė vėlyvą gynybinį griovį
2006 m. šiaurės vakarų pašlaitėje planuotos privažiavimo aikštelės vietoje išžvalgytas 135 kv. m plotas, tačiau archeologinių radinių ten neaptikta. Prieš įrengiant takus, laiptus ir lankytojų aikšteles 2015 m. ištirtos trys perkasos bei du šurfai, iš viso 48,5 kv. m, o apie 550 kv. m teritorija išžvalgyta vizualiai ir metalo ieškikliu. Vienoje perkasoje atidengtas buvęs gynybinis griovys, ties dugnu siekęs iki 2 m pločio ir buvęs ne gilesnis kaip 70 cm.
Griovio dugne ir užpilde buvo neintensyvus sluoksnis su angliukais, bet be radinių. Tyrėjai atsargiai iškėlė prielaidą, kad griovys iškastas vėlyvuoju piliakalnio naudojimo laikotarpiu, XIII-XIV a., o po viduramžių rekonstrukcijos vieta gynybai naudota trumpai, nes atitinkamas kultūrinis sluoksnis nesusidarė. Tai archeologinė interpretacija, ne rašytiniame šaltinyje įvardytos pilies ar mūšio įrodymas.
Už griovio ribų rastame iki 30 cm storio sluoksnyje aptiktas I tūkstantmečiu datuotas lipdyto puodo dugno fragmentas ir geležies rūdos gabalas. Kituose 2015 m. plotuose kultūrinio sluoksnio ar radinių nerasta. Manoma, kad XIX a. ir XX a. pradžioje ariant aikštelę dalis sluoksnio galėjo nuslinkti į šlaitus bei papėdę.
Kodėl šis piliakalnis vadinamas pirmuoju
Ilgą laiką kodu 3269 registruota ir lankymui pritaikyta kalva buvo vadinama tiesiog Žemosios Panemunės piliakalniu. 2015 m. birželio 10 d. Darius Stončius maždaug 750 m į pietryčius aptiko kitą įtvirtintą kyšulį. Jis vėliau įregistruotas kaip Žemosios Panemunės piliakalnis II, kodas 42048, ir datuojamas II tūkstantmečio pradžia.
Antrasis piliakalnis yra atskiras, mišku apaugęs 50 x 14 m objektas prie Kalno gatvės, o ne pirmojo piliakalnio priešpilis ar ta pati aikštelė. Google Maps lankomą kalvą prie Nemuno gatvės vadina Žemosios Panemunės I piliakalniu, kad abu objektus būtų lengviau atskirti. KVR komplekso antraštėje pirmojo numeris nerašomas, tačiau komplekso sudėtyje jis pažymėtas kaip pirmoji dalis.
Vietos pasakojimuose minimas požeminis tunelis, neva vedęs į Nemuną arba Žemosios Panemunės dvarą. Tai užrašytas padavimas. Nei KVR aprašai, nei 1997, 2006 ir 2015 m. archeologinių tyrimų duomenys patvirtinto tunelio nenurodo, o 2015 m. rastas griovys buvo paviršinis gynybinis įrenginys.
Ąžuoliniai laiptai, poilsiavietė ir saugus lankymas
Patogiausias lankytojų įėjimo taškas yra 55.05363, 23.45789 prie Nemuno gatvės ir piliakalnio papėdės. 2015 m. sutvarkant vietą įrengti ąžuoliniai laiptai su turėklais, skaldelės takai, suolai, informacinis stendas, dviračių stovai ir papėdės atokvėpio aikštelė. Dabartiniame Saugoma objekto apraše tebenurodomi laiptai, takai bei suolai, tačiau prieš kelionę verta pasitikrinti naujausią būklę.
Kopimas ilgas ir status, o aikštelėje tenka pereiti nelygų žolėtą reljefą bei pylimo zoną. Viršūnė nėra bebarjerė ar pasiekiama vežimėliu. Po lietaus, šalnos arba žiemą mediniai laiptai gali būti slidūs, todėl avėkite tvirtus batus, laikykitės turėklų ir nebandykite trumpinti kelio šlaitu.
Oficialiuose šaltiniuose bilieto kaina ir nustatytos darbo valandos neskelbiamos. Saugiausia lankyti šviesiu paros metu ir automobilį palikti tik ten, kur leidžia ženklai bei netrukdomas eismas Nemuno gatve. Viršuje įrengta laužavietė oficialiai nurodyta kaip skirta tik šventėms, todėl savarankiškai jos nenaudokite.









