- Vieta
- Bačkininkėliai, Pakuonio seniūnija, Prienų rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- I tūkstantmečio piliakalnis su papėdės gyvenviete, beveik visa ištirta aikštele ir daug ankstesniu archeologiniu horizontu
- Adresas
- Bačkininkėlių k., Pakuonio sen., Prienų r. sav.
- Koordinatės
- 54.74303, 24.10786
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. piliakalnio formai, aikštelei ir papėdės gyvenvietės aplinkai apžiūrėti; daugiau laiko skirkite Kauno marių pakrantės kraštovaizdžiui
- Geriausias metas
- sausa diena nuo pavasario iki rudens; be lapų geriau matyti nupjauto kūgio formą, o po lietaus žolėti ir žemėti šlaitai gali būti slidūs
Bačkininkėlių piliakalnis su gyvenviete, Bačkininkėlių piliakalnis ir gyvenvietė
Atskira kalva stūkso Nemuno slėnio pakraštyje, prie dabartinių Kauno marių
Bačkininkėlių piliakalnis įrengtas ant atskiros kalvos Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje. Šiandien tai Kauno marių vakarinis krantas, todėl vietą verta skaityti dviem masteliais: iš arti matyti nupjauto kūgio formos archeologinis kalnas, o platesniame vaizde - užtvenkus Nemuną pasikeitęs vandens ir šlaitų kraštovaizdis. Oficialus Pakuonio seniūnijos žemėlapis piliakalnį žymi Bačkininkėlių kaimo pakraštyje, prie marių pusės.
Tiksli Google Maps kortelė, vietos ID ChIJaZ2lkws550YREwP-XPdEd2E, žymi 54.7430304, 24.1078564. Prienų krašto muziejaus skelbiamos koordinatės nuo šio taško skiriasi tik maždaug vienu ar dviem metrais, todėl smeigtukas patikimai nurodo patį piliakalnį. Jis nežymi patvirtintos automobilių aikštelės, vartų ar patogiausio priėjimo pradžios.
2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė rodė 4,9 balo iš 5 vidurkį iš 27 atsiliepimų. Tai viršijo 4,5 atrankos ribą, tačiau įvertinimas ir atsiliepimų skaičius yra kintantys žemėlapio duomenys. Jie nepasako, kokia konkrečią dieną bus lauko kelio, žolės ar šlaito būklė.
Oficialūs šaltiniai viršūnę aprašo ir kaip 17 m skersmens apskritimą, ir kaip 20 x 15 m ovalą
Piliakalnis primena nupjautą kūgį. VLE nurodo stačius 15-20 m aukščio šlaitus ir ovalią 20 x 15 m aikštelę. Prienų krašto muziejus tą pačią viršūnę vadina apvalia, 17 m skersmens aikštele. Abu aprašai yra oficialūs, tačiau nė vienas nepaaiškina, ar skirtumas atsirado dėl matavimo ribų, reljefo interpretavimo, ar redakcinio apibendrinimo. Todėl skaičių sujungti į vieną tariamai tikslų matmenį būtų klaidinama.
Realiose nuotraukose kalva iš lauko atrodo žema ir plati, tačiau priėjus atsiskleidžia jos šlaitų statumas. Viršų ir dalį šlaitų dengia reti lapuočiai, o atviresnės vietos apžėlusios žole. Tas pats piliakalnis iš pietryčių, kitoje marių pusėje, atrodo tik kaip nedidelė kalva ilgoje miškingo kranto juostoje, todėl vandens panorama neperteikia tikrojo reljefo masto.
Muziejaus apraše nurodyta, kad ištirtas beveik visas 209 kv. m aikštelės plotas, o VLE tyrimų apimtį apibendrina kaip visos aikštelės tyrimą. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių Bačkininkėliai svarbūs ne tik kaip apžvalgos vieta: archeologai čia galėjo palyginti didelę viršūnės dalį, o ne vien kelis bandomuosius pjūvius.
1956-1957 m. tyrimai aikštelėje atskyrė du iki 1,25 m storio sluoksnio horizontus
1956-1957 m. piliakalnį tyrė Istorijos institutas, ekspedicijai vadovavo archeologė Ona Kuncienė. Aikštelės kultūrinis sluoksnis siekė maždaug 1,2-1,25 m ir buvo suskirstytas į du horizontus. Šie horizontai rodo ne vieną staigų įvykį, bet skirtingu metu vykusią veiklą ant tos pačios kalvos.
Viršutiniame horizonte aptikta akmeninių židinių. Kitame tyrimų aprašų rinkinyje kartu minimos akmenų grindinio liekanos, grublėtoji keramika, geležinio ylos fragmentas, metalui lydyti ar apdoroti skirta krosnelė ir dvi neaiškios paskirties duobės. Tai konkretūs radiniai bei struktūros, tačiau jie patys nepasako nei čia gyvenusių žmonių vardo, nei tikslios piliakalnio politinės istorijos.
Didelė tyrimų apimtis nereiškia, kad šiandien paviršiuje matoma kasinėjimų ekspozicija. Atidengtos vietos buvo užpiltos ir piliakalnis liko žalias archeologinis reljefas. Jo sluoksnių istoriją lankytojas supranta iš tyrimų publikacijų, o ne iš atkurtų sienų, pastatų ar pažymėtų radimviečių.
Stulpai, plūkta asla ir atviras židinys yra radiniai, o kulto pastatas - atsargi interpretacija
Apatiniame aikštelės horizonte archeologai užfiksavo maždaug 6 x 4 m stulpinės konstrukcijos kontūrą, plūktą molio aslą, atvirą židinį ir grindinio liekanas. VLE bei oficialus Pakuonio seniūnijos leidinys šį kompleksą sieja su vėlyvuoju neolitu ir vadina kulto pastatu. Tai būtų gerokai ankstesnė veikla negu pats I tūkstantmečiu datuojamas piliakalnis.
Tačiau pastato funkcija nėra tiesiogiai iškasamas daiktas. Dokumentuoti faktai yra stulpaviečių planas, grindys, židinys ir jų padėtis sluoksnyje; religinė paskirtis yra šių požymių interpretacija. Todėl tiksliau sakyti, kad struktūra kai kurių tyrėjų interpretuota kaip galimas kulto pastatas arba pagoniška šventykla, o ne teigti, jog šventykla neabejotinai rasta.
Šis skirtumas nekeičia radinio svarbos. Vienoje nedidelėje kalvoje užfiksuota labai ankstyva konstrukcija, vėlesni židiniai ir I tūkstantmečio piliakalnio bei gyvenvietės medžiaga. Bačkininkėliai įdomūs būtent tuo, kad po išoriškai paprastu žolėtu reljefu slypi kelių laikotarpių, nevienodai interpretuojama archeologinė seka.
Papėdės gyvenvietėje tirta 650 kv. m ir rasta buities bei amatų pėdsakų
Rytinėje ir pietrytinėje papėdėje driekėsi senovės gyvenvietė. VLE nurodo, kad joje ištirta 650 kv. m, o kultūrinis sluoksnis vietomis siekė iki 1,2 m. I tūkstantmečiu prieš Kristų datuojamame sluoksnyje rasta akmenų grindinių, ūkinių duobių, grublėtu ir juodu paviršiumi lipdytos keramikos, molinių verpstukų, geležinė yla ir kaltelis.
Prienų krašto muziejaus santrauka dar mini tiglio fragmentą, gyvūnų kaulus, brūkšniuotą, lygią ir gludintą keramiką bei ankstyvosios žiestos keramikos šukes su banguotu ornamentu. Šis radinių spektras rodo kasdienę buitį, verpimą, metalo darbus ir skirtingas keramikos tradicijas, bet vienas daiktų sąrašas nepatvirtina nepertraukiamo gyvenimo per visą ilgą laikotarpį.
VLE nurodo, kad radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Ant paties piliakalnio nėra radinių vitrinos, todėl nieko nuo paviršiaus nerinkite, nekaskite ir nenaudokite metalo ieškiklio. Papėdės laukas yra saugomo archeologinio komplekso dalis ir nebūtinai viešas pasivaikščiojimo takas.
Lankymą planuokite šviesiu ir sausu metu, o žemėlapio paros laiką vertinkite tik kaip kintamą nuorodą
Oficialus seniūnijos žemėlapis piliakalnį rodo Bačkininkėlių pusėje, tačiau patikrinti šaltiniai neskelbia patvirtintos automobilių aikštelės, tualeto, apšvietimo ar lankytojų centro. Paskutinė atkarpa gali priklausyti nuo vietinių ir lauko kelių būklės. Automobilį palikite tik teisėtoje saugioje vietoje, neužblokuokite keliuko ar sodybos įvažiavimo ir paskutinę dalį planuokite nueiti pėsčiomis.
Šlaitai siekia 15-20 m ir vietomis yra statūs. Šlapia žolė, lapai bei žemė gali slysti, o patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nepatvirtintas patikimas bepakopis takas. Dėl to vieta netinka pristatyti kaip universaliai pritaikyta judėjimo negalią turintiems lankytojams. Ant viršaus saugokite vaikus ir nelipkite naujais takais per eroduojantį šlaitą.
2026 m. liepos 6 d. savivaldybė rengė eiseną nuo Bačkininkėlių krantinės iki piliakalnio ir valstybės himno giedojimą jo viršūnėje. Tai patvirtina dabartinį bendruomenės ryšį su vieta, bet nėra nuolatinis renginių ar prieigos grafikas. 2026 m. liepos 15 d. Google rodė prieinamumą visą parą, o oficialūs šaltiniai neskelbė bilieto ar vartų darbo laiko. Kadangi objektas neapšviestas ir neaptarnaujamas, vykite dienos šviesoje ir prieš kelionę patikrinkite dabartinę informaciją.
