Lankytinos vietos Lietuvoje

Kybartų požemiai: 1870 m. muitinės sandėlio raudonų plytų rūsiai, kurių 18 skliautuotų segmentų primena Kybartų pasienio geležinkelio mastą

Kybartų požemiais vadinami ne neaiškios kilmės tuneliai po visu miestu, o valstybės saugomo 1870 m. geležinkelio stoties muitinės sandėlio rūsiai. Kultūros vertybių registras nurodo, kad rūsys tęsiasi po visu pailgu sandėliu: jį sudaro 18 segmentų, trys išilginiai tarpsniai, skersinės arkos, raudonų plytų sienos, skliautinės perdangos ir plytų grindys. Kybartų pasienio geležinkelio kompleksas sujungė skirtingo pločio Rusijos imperijos ir Prūsijos vėžes, todėl muitinė bei prekių sandėliavimas čia buvo svarbi miesto augimo dalis. Užmiršta užlieta erdvė vėl aptikta 2002 m., o 2017 m. bendruomenė įrengė patogesnius laiptus, takus ir apšvietimą. Į vidų laisvai užeiti negalima - apsilankymas derinamas iš anksto, o drėgmė, dabartinė techninė būklė ir prieinamumas turi būti patvirtinti prieš kelionę.

Ilga Kybartų muitinės sandėlio raudonų plytų rūsio erdvė su žemais skliautais, šoninėmis arkomis ir drėgnu plytų grindiniu

Vieta: Kybartai, Vilkaviškio rajono savivaldybė
Regionas: Suvalkija
Tipas: lankomi 1870 m. Kybartų geležinkelio stoties muitinės sandėlio skliautuoti rūsiai
Adresas: J. Basanavičiaus g. 37, Kybartai
Koordinatės: 54.63997, 22.76118
Kiek skirti laiko: pagal iš anksto suderintą programą; visas istorinio Kybartų miesto maršrutas paprastai trunka apie 3 val., o atskiro rūsio laikas neskelbiamas
Geriausias metas: tik iš anksto patvirtinus ekskursiją; rinkitės sausą dieną ir avėkite drėgnam, nelygiam plytų grindiniui tinkamą avalynę

Vardai ir variantai

Kybartų geležinkelio stoties požemiai, Kybartų muitinės požemiai, Kybartų muitinės sandėlio rūsiai, Virbalio stoties požemiai

Požemiai yra po muitinės sandėliu, ne po visu stoties pastatu

Lankoma erdvė yra J. Basanavičiaus g. 37 teritorijoje. Internete ji dažnai trumpinama iki požemių po Kybartų geležinkelio stotimi, tačiau Kultūros vertybių registras pateikia tikslesnę tapatybę: tai Kybartų geležinkelio stoties pirmojo statinių komplekso muitinės sandėlio rūsys. Pats sandėlis turi atskirą unikalų kodą 27476 ir yra viena iš septynių į valstybės saugomą pirmąjį kompleksą įeinančių vertybių.

Registras sandėlį datuoja 1870 m., o rytinį priestatą - XX a. pradžia. Tai padeda išskirti du dažnai suplakamus laikotarpius: visas aukščiausios klasės pasienio stoties kompleksas pradėtas kurti XIX a. antroje pusėje, tačiau konkretus saugomas muitinės sandėlis ir jo rūsys registre datuojami 1870 m. Kybartų bendruomenės pasakojimuose pasitaikanti 1863 m. data labiau siejama su ankstyvuoju stoties raidos etapu ir neturėtų pakeisti registrinės sandėlio datos.

Koordinatės 54.639975, 22.761175 žymi sandėlio sklypą, o ne garantuotai atrakintas požemio duris ar automobilių stovėjimo vietą. Objektas yra veikiančios pasienio infrastruktūros aplinkoje, todėl reikia laikytis ženklų, neiti į tarnybines zonas ir naudotis tik su gidu suderintu įėjimu.

Pasienio stotis sujungė dvi geležinkelio sistemas

XIX a. antroje pusėje nutiestas Kauno-Virbalio geležinkelis sujungė Rusijos imperijos miestus su Prūsija. Kultūros vertybių registras nurodo, kad Kybartuose įsikūrė pasienio stotis ir muitinė, o kompleksą projektavo Prancūzijos inžinieriai. Iki 1965 m. ši stotis vadinta Virbalio vardu, nes pirminiame sumanyme pasienio stotį ketinta statyti Virbalyje.

Kybartai tapo persėdimo ir perkrovimo vieta tarp 1524 mm Rusijos imperijos vėžės ir 1435 mm europinės vėžės. Toks techninis skirtumas paaiškina ne tik reprezentacinės stoties poreikį, bet ir didelių sandėlių bei muitinės pastatų mastą. Registras teigia, kad iki Pirmojo pasaulinio karo per Virbalio muitinę ėjo dešimtadalis viso Rusijos imperijos importo ir eksporto. Tai registrinis komplekso istorijos teiginys, o ne požemyje pamatuota atskiro sandėlio apyvarta.

Antrojo pasaulinio karo metu senasis stoties pastatas buvo susprogdintas, 1950 m. atstatytas, o po karo nukentėjo ir kiti komplekso pastatai. Rūsių išlikimas todėl svarbus ne kaip izoliuota paslaptis, bet kaip materialus didžiulio pasienio mazgo sluoksnis po konkrečiu prekių sandėliu.

18 segmentų ir trys tarpsniai paaiškina įspūdingą arkų ritmą

Kultūros vertybių registras nurodo rūsį po visu ištęsto stačiakampio plano sandėliu. Jo išplanavimas suskirstytas į 18 segmentų, o išilgai - į tris tarpsnius: platesnę centrinę dalį ir dvi siauresnes šonines. Skersinių sienų arkos sujungia šias dalis, todėl žvelgiant gilyn susidaro ilga pasikartojančių skliautų perspektyva.

Saugomomis savybėmis laikomos raudonų plytų rūsio sienos ir skliautinės perdangos, vartų bei švieslangių angos ir raudonų plytų grindų tipas. 2017 m. vertinime sienų bei skliautų būklė įvardyta patenkinama, o grindų - bloga. Tai nėra dabartinės saugos garantija, tačiau dokumentas paaiškina, kodėl drėgnas, nelygus grindinys yra ne atsitiktinė dekoracija.

Vienoje ilgojo rūsio pusėje dalis angų užmūryta, o lankytojų pasakojimuose galinė užtvara kartais virsta slaptu tuneliu. Registras vis dėlto aprašo sandėlio rūsio planą, arkas ir angas, bet ne požeminį kelią iki Rusijos, stoties ar aplinkinių kaimų. Matomą architektūrą verta skaityti kaip racionaliai suplanuotą sandėliavimo erdvę.

2002 m. atradimas ir bendruomenės kelias iki lankomos erdvės

Oficialiame Kybartų bendruomenės puslapyje rašoma, kad 2002 m. remontuojant buvusį muitinės sandėlį ir ardant rampą atsivėrė ertmė su raudonų plytų arkomis. Rūsyje telkšojo vanduo, todėl jį teko išpumpuoti, išnešti šiukšles ir statybines atliekas. Tai buvo ne archeologinis nepažįstamo tunelio atradimas, o ilgai nenaudoto ir užrakinto registrinio sandėlio rūsio sugrąžinimas į viešą miesto atmintį.

Pirmą renginį požemiuose Pasaulio kybartiečių draugija surengė 2009 m., minėdama Kybartų įkūrimo 90-metį. Tuomet lankytojai pateko pro sienoje išgriautą angą ir lipo kopėčiomis. 2017 m. Kybartų bendruomenė praplatino įėjimą, sumūrijo laiptus, klojo takus, valė erdvę, o savivaldybė nupirko tunelio šviestuvus.

Vėlesnė būklė nebuvo vien gerėjanti. 2022 m. oficialiame bendruomenės įraše minėtos drėgmės, pelėsio, besikaupiančio vandens, vartų ir elektros problemos; perdegę prožektoriai buvo keičiami iš ekskursijų lėšų. Ši data nėra dabartinės būklės diagnozė, bet pakankama priežastis prieš kiekvieną vizitą iš naujo pasitikslinti, ar erdvė tą dieną priima lankytojus.

Prekių rūsys yra dokumentuotas, o ilgieji tuneliai - pasakojimai

Pastato registrinis vardas, rampa, visas po sandėliu esantis rūsys ir pasienio muitinės kontekstas pagrindžia prekių saugojimo paskirtį. Vietos aprašymuose dar manoma, kad ledais pildomos patalpos galėjo veikti kaip vėsi saugykla. Ši galimybė skamba logiškai, tačiau patikrintuose KVR duomenyse konkreti ledo technologija neaprašyta, todėl jos nereikėtų pateikti kaip neabejotino fakto.

Pasakojama, kad užmūryta anga kadaise vedė iki stoties, netolimų kaimų ar dabartinės Rusijos teritorijos; kiti pasakojimai požemius sieja su valdovų saugumu ar kontrabanda. KVR įvardija 18 segmentų ir tris tarpsnius po muitinės sandėliu, bet tokio tolimo tinklo nepatvirtina. Be tyrimų šie motyvai lieka vietos legendomis, o už užtvarų eiti negalima.

Taip pat nereikėtų painioti planų su įgyvendinta ekspozicija. 2017 m. bendruomenė svarstė požemiuose kurti kontrabandos muziejų ir sandėlio viršininko kampelį, tačiau tai buvo ateities sumanymai. Patikrinti šaltiniai neįrodo, kad šiandien čia veikia nuolatinis muziejus su fondais, bilietų kasa ir kasdienėmis valandomis.

Lankymas tik susitarus, be pažado dėl kainos ar bepakopio maršruto

Į požemius laisvai bet kuriuo metu patekti negalima. 2026 m. liepos 19 d. viešame lankytojų įraše tebebuvo nurodytas gido kontaktas +370 612 85242, tačiau jis kartu naudojo pasenusį bendruomenės pirmininko titulą. Naujesni oficialūs Kybartų įrašai rodo, kad bendruomenės pirmininkė jau yra Rūta Skeltienė, todėl telefonu reikia patvirtinti ne tik datą ir laiką, bet ir kas šiuo metu veda ekskursiją bei kur tiksliai susitikti. Alternatyva - rašyti oficialiame Kybartai.lt puslapyje skelbiamu adresu kybartieciai@gmail.com.

Nuolatinių darbo valandų ir oficialaus dabartinio bilieto kainoraščio rasti nepavyko. Kybartų požemiai paprastai įtraukiami į iš anksto derinamą ekskursiją „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“, kurios skelbiamas orientyras yra apie 3 val., tačiau atskiro rūsio dalies trukmė nepateikta. Senas ar komerciniame kelionės pasiūlyme nurodytas mokestis nėra patikimas dabartinis tarifas - kainą tikrinkite registruodamiesi.

Į rūsį leidžiamasi laiptais; detalaus bepakopio maršruto, turėklų, avarinio apšvietimo, tualeto ar evakuacijos sąlygų audito viešai nepaskelbta. Drėgmė, nelygios plytų grindys, žemos arkos ir kintanti elektros būklė svarbios vaikams, vyresniems lankytojams ir žmonėms su judėjimo ar regos poreikiais. Avėkite neslystančius uždarus batus, turėkite savo žibintuvėlį tik kaip atsargą ir prieš atvykdami tiesiogiai aptarkite amžiaus bei prieinamumo poreikius su gidu.

Kybartų požemiai: ką pamatyti netoliese

Kybartų požemių šaltiniai

Kybartų požemiai: dažniausi klausimai

Kur tiksliai yra Kybartų požemiai?

Jie yra po valstybės saugomu buvusiu muitinės sandėliu J. Basanavičiaus g. 37, Kybartuose. Taškas 54.639975, 22.761175 žymi objekto sklypą, o ne savarankiškai atviras duris ar stovėjimo vietą.

Ar Kybartų požemiai tikrai yra po geležinkelio stotimi?

Plačiąja prasme jie priklauso Kybartų geležinkelio stoties pirmajam statinių kompleksui, bet tiksliai rūsys yra po atskiru 1870 m. muitinės sandėliu, KVR kodas 27476, o ne po visu dabartiniu keleivių stoties pastatu.

Kada pastatyti Kybartų požemiai?

Kultūros vertybių registras konkretų muitinės sandėlį ir jo rūsį datuoja 1870 m.; rytinis priestatas priskiriamas XX a. pradžiai. Ankstesnės 1860-ųjų datos apibūdina platesnę pasienio stoties kūrimosi istoriją.

Ar į Kybartų požemius galima užeiti be registracijos?

Ne. Nuolatinių viešo įėjimo valandų nėra, o objektas yra pasienio infrastruktūros aplinkoje. Ekskursiją, susitikimo vietą ir tos dienos saugos sąlygas būtina suderinti iš anksto.

Kokios Kybartų požemių darbo valandos ir bilieto kaina?

Patikimas dabartinis darbo grafikas ir oficialus kainoraštis viešai nepaskelbti. 2026 m. liepos 19 d. lankytojų įraše buvo telefonas +370 612 85242, tačiau kontaktą, galimą mokestį ir gido statusą reikia iš naujo patvirtinti prieš kelionę.

Kiek trunka ekskursija į Kybartų požemius?

Atskiros rūsio dalies trukmė viešai nenurodyta. Požemiai dažniausiai yra platesnės ekskursijos „Pėsčiomis po istorinį Kybartų miestą“ dalis, o visam jos maršrutui skelbiamas maždaug 3 valandų orientyras.

Ar tunelis iš Kybartų požemių vedė į Rusiją ar aplinkinius kaimus?

Tai vietos pasakojimas, ne patvirtintas registro faktas. KVR dokumentuoja po muitinės sandėliu esantį rūsį su 18 segmentų ir trimis išilginiais tarpsniais, tačiau ilgo tunelių tinklo už pastato ribų nenurodo.

Ar Kybartų požemiuose veikia kontrabandos muziejus?

Patikrinti šaltiniai nuolatinio kontrabandos muziejaus nepatvirtina. 2017 m. tokia ekspozicija ir sandėlio viršininko kampelis buvo bendruomenės planai, todėl jų nereikėtų laikyti garantuota dabartine pasiūla.

Ar Kybartų požemiai pritaikyti vežimėliui ir ar tinka vaikams?

Įrengti laiptai, bet detalus bepakopis maršrutas ir amžiaus taisyklės nepaskelbti. Dėl drėgmės, nelygaus plytų grindinio, žemų skliautų ir kintančios techninės būklės konkretų judėjimo poreikį bei vaikų dalyvavimą būtina aptarti su gidu.