
- Vieta
- Juodeliai, Kalvarijos savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinio reikšmingumo mišku apaugęs piliakalnis
- Adresas
- Juodelių k., Kalvarijos sen., Kalvarijos sav.
- Koordinatės
- 54.38234, 23.09662
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. aikštelei, pylimų liekanoms, apkasui ir paminklui apžiūrėti
- Geriausias metas
- sausa ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai retesnė lapija padeda įžiūrėti reljefą
Makauskų piliakalnis, Pavyžupio piliakalnis, Piliakalnis
Papiliakalnių vardas, Juodelių adresas ir labai mažas Google įvertinimo imties dydis
Kalvarijos savivaldybės 2023 m. lankytinų vietų sąraše objektas įrašytas kaip Papiliakalnių piliakalnis, kultūros vertybės kodas 5085, tačiau jo adresas nurodytas Juodelių kaime. Tą patį dabartinį administracinį adresą pateikia Kultūros vertybių registras. Todėl navigacijoje verta ieškoti tikslios piliakalnio kortelės, o ne važiuoti vien į Papiliakalnių gyvenvietės centrą.
Piliakalnis yra nacionalinio reikšmingumo archeologinis ir kraštovaizdžio paminklas. Jo tiksli Google Maps kortelė 2026 m. liepos 15 d. turėjo 5,0 balo iš 5, bet tik iš 2 atsiliepimų. Tai itin maža ir lengvai kintanti imtis, todėl įvertinimas patvirtina vartotojo nustatytą 4,5 balo ribą, tačiau nieko patikimo nepasako apie tako būklę, patogumus ar bendrą lankymo kokybę.
50 x 24 m aikštelė, du žiediniai pylimai ir 22 m šlaitai
KVR vertingųjų savybių aprašas piliakalnį lokalizuoja apylinkėje dominuojančios atskiros masyvios kalvos rytiniame gale. Ovalios, rytų-vakarų kryptimi pailgos aikštelės dabartiniai registro matmenys yra 50 x 24 m, o statūs šlaitai siekia apie 22 m. Aikštelė ir šlaitai apaugę medžiais, todėl tai nėra atvira panoraminė regykla. Registro apraše šių formų lauko fiksacijos pažymėtos 2005 ir 2017 m.
Aikštelę kadaise juosė du žiediniai pylimai. Pirmąjį sunaikino arimas, o iš antrojo vakaruose, už griovio, liko maždaug 0,5 m aukščio ir 12 m pločio dalis. Tame pačiame vakariniame krašte išlikęs apie 4,5 m pločio ir vos 0,2 m gylio griovys. Šlaituose, 2-2,5 m žemiau aikštelės, einanti apie 3 m pločio terasa taip pat aiškinama kaip antrojo žiedinio pylimo liekana.
Ilgametis arimas pylimus, griovį, terasą, aikštelę ir šlaitus smarkiai apardė bei nuskleidė. Dėl to vietoje ieškoma ne aukštos vientisos sienos, o kelių subtilių reljefo pokyčių: vakarinio griovio įdubos, žemo plataus pylimo gūbrio ir aikštelę žemiau juosiančios terasos. KVR saugoma teritorija apima 37 895 kv. m, o artimiausia vertingo kraštovaizdžio aplinka siejama su Grandų botaniniu draustiniu.
Chronologija ir tai, ką iš tikrųjų parodė archeologiniai žvalgymai
Dabartinis KVR piliakalnį datuoja I tūkstantmečiu po Kr. - II tūkstantmečio po Kr. pradžia. Į registrą objektas įrašytas 1992 m. rugsėjo 30 d., senesni jo kodai buvo A234P ir AR329, o 2018 m. KPD sąraše jis pažymėtas paminklo statusu. Viešas registro įrašas piliakalnio nesieja su konkrečia medine pilimi, valdovu ar gentimi, todėl tokių teiginių nėra pagrindo pateikti kaip faktų.
Adolfo Tautavičiaus 1965 m. žvalgomoji ekspedicija aprašyta 1975 m. Lietuvos TSR archeologijos atlase. Tuomet nurodyta 60 x 35 m aikštelė ir pažymėta, kad kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Šie senesni matmenys skiriasi nuo dabartinio KVR 50 x 24 m įrašo, tačiau vien iš skirtumo negalima spręsti, kada ar kodėl matuojamas plotas pasikeitė.
Žvalgymo metu nepastebėtas sluoksnis nereiškia, kad išsamūs kasinėjimai įrodė jo nebuvimą. KVR literatūros sąraše dar minima Eugenijaus Jovaišos ir Broniaus Dakanio 1974 m. archeologinės ekspedicijos ataskaita, tačiau viešame registro apraše nepateiktas išsamus šio piliakalnio radinių katalogas. Todėl lankytojui patikimiausi yra dokumentuoti reljefo, chronologijos ir apsaugos duomenys, o ne nepatvirtintos istorijos apie konkrečią čia stovėjusią pilį.
1944 m. apkasas ir 1994 m. paminklas
Šiauriniame aikštelės krašte 1944 m. iškastas apkasas. Rytinėje aikštelės dalyje stovi 1994 m. pastatytas paminklas, skirtas 1944 m. spalį žuvusiems Vokietijos 131-osios pėstininkų divizijos 432-ojo pulko kariams atminti. Abu objektus nurodo ir dabartinis KVR, ir Kalvarijos savivaldybės kultūros paveldo apžvalga.
Šie elementai priklauso Antrojo pasaulinio karo ir vėlesnės atminties sluoksniui, o ne priešistoriniams piliakalnio įtvirtinimams. Apkasą lengva supainioti su archeologine įduba, todėl reljefą verta skaityti pagal jo vietą: karo griovys yra šiauriniame aikštelės krašte, o senųjų žiedinių pylimų, griovio ir terasos liekanos geriausiai išlikusios vakarų pusėje bei šlaituose. Oficialūs šaltiniai nepateikia pagrindo paminklo laikyti karių kapaviete.
1925 m. užrašytas pasakojimas yra tautosaka, ne piliakalnio istorijos įrodymas
1925 m. birželio 21 d. laikraščio Šešupės bangos straipsnyje apie Liubavo apylinkes aprašytas Potpiliakalnių kaimo aukštas kalnas prie mažo ežero. Pasakota, kad jo vidun nugrimzdęs žinynas arba užburtas karaliaus dvaras, ežere pasirodydavusi karalaitė, o prie valtininkų priplaukdavusi juoda ranka. Kalnas tame užraše vadintas ir Bažnytkalniu, ir Piliakalniu.
Vėlesnėje kraštotyros publikacijoje šis tekstas siejamas su Papiliakalnių piliakalniu, tačiau atsargumas būtinas: 1925 m. vietovardis nėra tapatus dabartiniam KVR pavadinimui, o pats registras šio padavimo nefiksuoja kaip vertingosios savybės. Todėl pasakojimas čia pateikiamas kaip galimai su vieta susijusi Liubavo apylinkių tautosaka. Jis neįrodo nei žinyno, nei dvaro, nei šventvietės egzistavimo.
Kaip lankyti miške esantį Papiliakalnių piliakalnį
Navigacijai naudokite tikslią Papiliakalnių piliakalnio Google Maps kortelę ir koordinates 54.3823424, 23.0966235. KVR bei savivaldybės šaltiniai nepateikia oficialios automobilių stovėjimo vietos, sužymėto pėsčiųjų maršruto ar bebarjerio priėjimo schemos. Todėl automobilį palikite tik teisėtoje ir saugioje vietoje, vadovaukitės vietoje esančiais ženklais ir nevažiuokite nepritaikytais miško keliais vien dėl navigacijos pasiūlymo.
Oficialiuose šaltiniuose bilietai ir nustatytos darbo valandos nenurodyti. Google kortelėje 2026 m. liepos 15 d. buvo rodoma, kad vieta atvira visą parą, tačiau tai nėra oficialus apšvietimo, priėjimo ar saugumo pažadas. Aktualias sąlygas tikrinkite prieš kelionę ir lankykitės šviesiu paros metu.
Mišku apaugę 22 m šlaitai, šaknys, lapai ir drėgna žemė gali būti slidūs, o laiptų ar pritaikyto tako oficialūs šaltiniai nepatvirtina. Sausu oru pagrindinei apžiūrai skirkite 30-60 minučių. Neardykite pylimų ir apkaso, nekaskite, nenaudokite metalo ieškiklio ir nuo aikštelės nesileiskite tiesiai stačiais šlaitais.









