- Vieta
- Vištyčio Laukas II, Vilkaviškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Vištyčio regioninis parkas
- Tipas
- nacionalinės reikšmės piliakalnis su papėdės gyvenviete
- Adresas
- Vištyčio Lauko II k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.
- Koordinatės
- 54.44460, 22.77551
- Kiek skirti laiko
- 40-60 min. kalvai, aikštelei ir panoramai
- Geriausias metas
- giedras pavasario arba ankstyvo rudens rytas, kai žolė žemesnė, o Vištyčio ežero ir Vištytgirio kryptys gerai matomos
Vištyčio Lauko II piliakalnis, Vištyčio piliakalnis su gyvenviete, Pilės kalnas
Vištyčio piliakalnis yra Vištyčio Lauko II kalva, o ne Pavištyčio piliakalnis
Vištyčio piliakalnis yra Vištyčio seniūnijoje, į pietryčius nuo Vištyčio Lauko II kaimo, koordinatėse 54.444604, 22.775515. Kultūros vertybių registras visą saugomą objektą vadina Vištyčio piliakalniu su gyvenviete ir jam suteikia unikalų kodą 23001. Kompleksas turi dvi dalis: patį piliakalnį, kurio kodas 3705, ir papėdės gyvenvietę, kurios kodas 23002.
Pavadinimai čia lengvai suklaidina. Vištyčio piliakalnis dar vadinamas Vištyčio Lauko II piliakalniu, tačiau jis nėra Pavištyčio I piliakalnis ir nėra 2005 m. nustatytas Pavištyčio II piliakalnis. Visi šie objektai yra Vištyčio regioninio parko krašte, bet stūkso skirtingose kalvose ir turi atskirus Kultūros vertybių registro įrašus.
Kalva išsiskiria atvirame, banguotame moreniniame kraštovaizdyje. Ją supa kitos kalvos, dirbami laukai ir pelkėtos lomos, todėl Vištyčio piliakalnis geriausiai suvokiamas ne kaip akmeninės pilies griuvėsiai, o kaip iš žemės reljefo skaitoma archeologinė vieta. Nuo viršaus į vakarus atsiveria Vištyčio ežero bei miestelio kryptis, o rytuose matyti tamsi Vištytgirio miško juosta.
28 x 11 m aikštelėje išliko nuskleisto pylimo vieta, o senesni aprašai matuoja visą kalvą plačiau
Dabartiniame Kultūros vertybių registro apraše ovali aikštelė matuojama maždaug 28 x 11 m. Ji ištęsta šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, rytinė dalis kiek aukštesnė. Aikštelės šiaurės vakarų krašte yra apie 5 m pločio terasa iki 1,5 m statesniu išoriniu kraštu - ji laikoma greičiausiai čia buvusio, vėliau nuskleisto pylimo vieta.
Šaltiniuose galima rasti ir kitus skaičius. Saugomų teritorijų lankytojų aprašas visą piliakalnio kalvą vadina 20 m aukščio, jos šlaitus - 35-40 laipsnių statumo, o ovalią viršūnę apibendrina kaip maždaug 30 x 20 m. Naujesnėse 2016 ir 2024 m. patikslintose registro vertingosiose savybėse išlikusi aikštelė matuojama siauriau, o atskiri šlaitai nurodomi iki 10 m aukščio. Tai skirtingi apardytos kalvos ir išlikusių archeologinių elementų matavimo būdai, o ne du Vištyčio piliakalniai.
Pirminė forma išliko ne visa. Registras nurodo ilgalaikių arimų, melioracijos, viršūnėje buvusių apkasų ir kadaise stovėjusio trianguliacijos bokšto pažeidimus. Dabar aikštelė ir dauguma šlaitų dirvonuoja, vakariniame šlaite auga medžių guotas, o pietinė papėdės dalis tebėra paveikta arimo. Todėl žolėje pirmiausia verta ieškoti ne aukšto pylimo, bet subtilaus aikštelės profilio ir šiaurės vakarų terasos.
Papėdės gyvenvietė, grublėta keramika ir 1962 m. žvalgymai rodo kasdienį gyvenimą, bet neatskleidžia pilies vardo
Kultūros vertybių registras kompleksą datuoja nuo I tūkst. prieš Kr. pabaigos iki I tūkst. po Kr. Tai platesnis ir tikslesnis laikotarpis už dažnai lankytojų aprašuose vartojamą trumpinį I tūkstantmetis. Toks datavimas nereiškia, kad viena medinė pilis čia stovėjo be pertraukos visą laiką - vieta galėjo būti naudojama keliais etapais, kurių ribos dar nenustatytos.
1962 m. Istorijos instituto žvalgomosios archeologinės ekspedicijos metu šlaitų viršutinėje dalyje pastebėtas plonas tamsiai pilkas kultūrinis sluoksnis su angliukais. Pietinėje ir šiaurės vakarų papėdėse nustatyti gyvenvietės pėdsakai; senesniame piliakalnių sąvade jų plotas vertintas apie 0,7 ha. Čia aptikta lipdytos grublėtu paviršiumi keramikos, molio tinko ir degusių akmenų - daiktų bei medžiagų, susijusių su buitimi ir pastatais.
Svarbi riba yra tai, ko archeologai dar nežino. Dabartiniame registre ir piliakalnio, ir papėdės gyvenvietės kultūrinis sluoksnis įvardytas kaip netyrinėtas, nes 1962 m. darbai buvo žvalgymai, o ne plataus masto kasinėjimai. Nėra patikimai žinomas čia stovėjusio įtvirtinimo vardas, planas, sunaikinimo data ar konkretus mūšis, todėl tokių detalių negalima pakeisti vaizdingomis spėlionėmis.
Pilės ir Mindaugo padavimas paaiškina Pilės kalno vardą, bet nėra piliakalnio istorijos įrodymas
Kultūros vertybių registras saugo ne tik archeologines, bet ir mitologines šios vietos savybes. Pasakojama, kad čia stovėjo žiauraus pono Kakeraičio dvaras. Jo jauniausioji duktė Pilė įsimylėjo baudžiauninką Mindaugą, tačiau tėvas jaunuolį liepė mirtinai nuplakti ir palaidoti taip, kad neliktų žymės.
Pasak padavimo, Pilė naktimis su prijuoste nešė žemę ant mylimojo kapo, kol supylė aukštą kalną, o netrukus pati mirė. Žmonės kalvą ėmę vadinti Pilės kalnu arba Piliakalniu. Tai jaudinantis vietovardį aiškinantis pasakojimas, tačiau archeologinis datavimas kalvą sieja su gerokai ankstesniais laikais, todėl Pilė ir Mindaugas nėra dokumentuotos istorinės asmenybės.
Registras užrašo ir trumpesnį kitą motyvą: esą kalną, norėdami kažką paslėpti, kepurėmis supylė prancūzai. Abu pasakojimai priklauso tautosakai, o ne matuotai piliakalnio statybos chronologijai. Vietoje juos verta prisiminti kaip būdą, kuriuo bendruomenė neįprastą, atskirai laukuose iškilusią kalvą įtraukė į savo kultūrinę atmintį.
Privažiavimas veda lauko keliu, o trumpam kopimui geriausia rinktis šviesų ir sausą orą
Piliakalnis pasiekiamas nuo Vištyčio-Žinėnų kelio: maždaug už 900 m sukama į rytus Vištyčio Lauko II kryptimi, tada vietos keliu važiuojama apie 2 km; kalva lieka maždaug 200 m į pietus nuo lauko kelio. Paskutinio ruožo danga ir pravažumas gali kisti dėl lietaus ar žemės ūkio darbų, todėl navigacijoje naudokite tikslią piliakalnio žymą, automobilį palikite netrukdydami vietos eismui ir nevažiuokite per dirbamą lauką.
Oficialiuose objekto aprašuose atskiro bilieto, vartų ar darbo valandų nenurodyta, tačiau tai nereiškia, kad saugiausia lankyti tamsoje. Kopiama nelygiu žolėtu šlaitu, po lietaus jis gali būti slidus, o vasarą žolė aukšta ir verta saugotis erkių. Dėl stataus natūralaus reljefo viršūnė nėra patogi vežimėliui ar riboto judumo lankytojui. Prieš kelionę patikrinkite naujausią saugomų teritorijų informaciją.
Ramiam kopimui, aikštelės ir terasos apžiūrai bei panoramai skirkite 40-60 min. Giedrą dieną nuo viršaus dairykitės į Vištyčio ežerą, miestelį ir Vištytgirį, o pačią kalvą geriausiai nufotografuosite atsitraukę į pievą, kad matytųsi jos atskira forma ir vakariniame šlaite augantis medžių guotas. 2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė rodė 5,0 balo iš 5 vidurkį iš 5 atsiliepimų; tai aukštas, bet labai mažos imties ir laikui bėgant kintantis lankytojų vertinimas.
