- Vieta
- Žarijų kaimas, Prienų seniūnija, Prienų rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklo komplekso piliakalnis su upelio nuplauta aikštele ir atskirai saugoma senovės gyvenviete
- Adresas
- Žarijų k., Prienų sen., Prienų r. sav.
- Koordinatės
- 54.64494, 24.01255
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. miškingam pylimų, griovių ir šlaitų reljefui apžiūrėti; papildomo laiko gali prireikti teisėtam priėjimui nuo viešo kelio rasti
- Geriausias metas
- sausa ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai be lapų geriau matyti pylimų kontūrai; vasarą tanki lapija ir pomiškis reljefą beveik uždengia
Žarijų piliakalnis II su gyvenviete, Žarijų piliakalnis II
Žarijų II yra atskiras miško piliakalnis maždaug 350 m į rytus nuo Žarijų I
Žarijų II piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Iš šiaurės rytų, šiaurės, šiaurės vakarų ir vakarų jį apjuosia gilios bei plačios griovos su mažu bevardžiu upeliu, iš pietų - dar viena griova, o tik rytuose tęsiasi aukštuma. Tanki lapuočių medžių ir krūmų danga šiandien slepia šias ribas, todėl iš pievos pirmiausia matomas apvalus miškingas šlaitas, ne aiški piliakalnio aikštelė.
Žarijų I piliakalnis yra atskiras objektas maždaug 350 m į vakarus. Žarijų II atpažįstamas pagal KVR kompleksą 22965 ir jo piliakalnio komponentą 5508. Naviguojant vien pagal vietovardį lengva sustoti prie ne to kalno, todėl tikrinkite romėnišką skaitmenį, koordinates ir registro kodą.
Tiksli Google Maps kortelė Žarijų II piliakalnis žymi 54.6449379, 24.0125481. Jos vietos ID yra ChIJzY18TOM350YRjuvZjSaQR2s, o CID - 7730305780667771790. 2026 m. liepos 15 d. kortelė rodė 5,0 balo iš 5 vidurkį iš vieno atsiliepimo. Vieta atitiko 4,5 atrankos ribą, tačiau vienas balsas yra itin trapi imtis, todėl reitingas gali pasikeisti po pirmo naujo vertinimo.
Upelis nuplovė didžiąją aikštelės dalį, bet 33 m pylimo lankas tebėra įskaitomas
2021 m. būklę fiksuojantis KVR aikštelę aprašo kaip ovalią, pailgą pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi, maždaug 7 m ilgio ir iki 2 m pločio. Tai tik išlikęs fragmentas: upelis nuplovė didžiąją viršūnės dalį. Aikštelė apaugusi medžiais ir krūmais, todėl jos siaurumas vietoje suvokiamas ne kaip lygi apžvalgos terasa, bet kaip nedidelė reljefo juosta prie stačių šlaitų.
Iš rytų, pietų ir vakarų aikštelę lanku juosia pagrindinis pylimas. Jis maždaug 33 m ilgio, 6,5-13 m pločio ir iki 2 m aukščio nuo aikštelės pusės. Upelis nuplovė ne tik šiaurinę aikštelės dalį, bet ir dalį ją juosusio pylimo. Likusi pylimo dalis pažeista duobių bei žvėrių urvų, nors KVR 2021 m. būklę apibūdina kaip tuo metu aktyviai neardomą.
Pagrindinio pylimo matmenys svarbūs masteliui suprasti: jo 33 m ilgis kelis kartus viršija išlikusią 7 m aikštelę. Žarijų II nėra taisyklingas žalias kūgis ar atkurtos pilies kalnas. Tai vandens, erozijos, žmogaus supiltų žemių ir miško pakeistas kyšulys, kuriame gynybinis lankas dabar užima didesnę matomo reljefo dalį negu viršūnė.
Vakariniame šlaite išliko antras žemas pylimas, o grioviai įrengti dviem skirtingais lygiais
Maždaug 7 m žemiau aikštelės, vakariniame šlaite, iškastas apie 22 m ilgio, 2,5 m pločio ir iki 0,5 m gylio griovys. Už jo supiltas antras, daug žemesnis pylimas - maždaug 25 m ilgio, 5 m pločio ir iki 0,5 m aukščio. Miške ši seka gali atrodyti kaip paprastos šlaito bangos, todėl ją geriausia skaityti pagal aukščio pakopas, ne ieškoti taisyklingo griovio profilio.
Kitas griovys iškastas rytinėje papėdėje. Jis gerokai platesnis ir gilesnis - apie 13 m pločio ir iki 3 m gylio. Abu grioviai dalinai užslinkę ir apaugę medžiais bei krūmais. Skirtingi jų matmenys rodo, kad skaičiai priklauso skirtingoms kalvos vietoms; 3 m gylio negalima priskirti vakariniam 22 m ilgio grioviui.
Piliakalnio šlaitai statūs, 10-20 m aukščio. Šiaurinis šlaitas dalinai nuplautas, kitur matoma nedidelė erozija ir žvėrių urvai. Pomiškis, lapai ir negilios duobės apsunkina ėjimą net be didelio lietaus. Saugiausia reljefą stebėti nuo stabilaus pagrindo ir nesileisti į griovas vien tam, kad būtų pasiektas kiekvienas matmuo.
Piliakalnis netyrinėtas, o 1963-1964 m. radiniai priklauso atskirai gyvenvietės daliai
Žarijų piliakalnį II su gyvenviete KVR registruoja kaip kompleksą 22965. Jį sudaro pats piliakalnis, kodas 5508, ir senovės gyvenvietė, kodas 22966. Kompleksas turi paminklo statusą bei nacionalinį reikšmingumo lygmenį, o e-TAR kultūros paminklų sąraše atpažįstamas ir pagal seną kodą A216KP. Dabartinė KVR teritorija apima 34 562 kv. m, gerokai daugiau negu siaura išlikusi aikštelė.
KVR piliakalnio kultūrinį sluoksnį aiškiai vadina netyrinėtu. Tai reiškia, kad viešai nėra kasinėjimo pjūvio, kuriuo būtų galima pagrįsti pastatų planus, gaisro datą ar konkrečios pilies pasakojimą. 1971 ir 1988 m. bibliografijoje minimos žvalgomosios ekspedicijos, bet žvalgymas nėra tas pats, kas nuoseklus aikštelės kasinėjimas.
Radinių duomenys priklauso komplekso gyvenvietei. 1963-1964 m. žvalgant pietvakarių papėdėje aptikta grublėto paviršiaus lipdytos keramikos šukių, o rytų pusėje - titnaginių dirbinių ir daugiau grublėtos keramikos. Jie rodo veiklą gyvenvietės teritorijoje, bet nėra iš piliakalnio sluoksnio iškastas uždaras radinių kompleksas. Dirvonuojanti ir ariama papėdė tebėra saugoma vieta, todėl joje nieko nerinkite ir nekaskite.
Dabartinis KVR datuoja I tūkstantmečiu, o bažnyčia ir ginklų sandėliai lieka padavimais
Dabartinis KVR kompleksą, piliakalnį ir gyvenvietę datuoja I tūkstantmečiu. Prienų krašto muziejaus bei savivaldybės puslapiuose dar skelbiamas senesnis I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios intervalas. Kadangi registro duomenys vėliau patikslinti, šiame gide pagrindiniu laikomas siauresnis dabartinis datavimas. Jis vis tiek neatskleidžia, kuriame I tūkstantmečio šimtmetyje įrengtas kiekvienas pylimas.
Senesni oficialūs aprašai nevienodai matavo ir viršūnę. Muziejus pateikia 2 x 5 m aikštelę, savivaldybė - maždaug 15 x 6-7 m, o 2021 m. KVR - apie 7 x 2 m išlikusį fragmentą. Savivaldybės puslapis dar mini 150 x 280 m netaisyklingą viso kalno plotą, bet nepaaiškina šios ribos. Skaičių negalima sujungti į vieną planą; lankytojo orientyras turi būti naujausias KVR reljefo aprašas.
KVR ir savivaldybė fiksuoja dvi konkuruojančias sakmes: vieni žmonės pasakoja, kad ant kalno stovėjusi bažnyčia, kiti - kad čia buvę ginklų sandėliai. Nei bažnyčios pamatai, nei ginklų sandėlio liekanos nėra pateikiamos kaip archeologiniai radiniai. Netolimų Bagrėno ir Rūdupio kaimų paminėjimas nuo 1609 m. yra tik vėlesnės apylinkių istorijos kontekstas, o ne šių pasakojimų įrodymas.
Senas lauko kelio aprašas nepatvirtina dabartinio privažiavimo, stovėjimo ar teisės eiti per lauką
Viešai skelbiamame senesniame Prienų seniūnijos apraše Žarijų II siūloma ieškoti nuo Strielčių-Pociūnų kelio, už miško sukant lauko keliuku ir paskutinę atkarpą einant iki miško pakraščio. Šis tekstas nepatvirtina dabartinės lauko kelio dangos, nuosavybės ribų ar leidimo važiuoti. Tiksli Google koordinatė žymi patį piliakalnį, ne įvažiavimą ir ne automobilių aikštelę.
Patikrinti oficialūs šaltiniai nenurodo pažymėtos stovėjimo aikštelės, laiptų, turėklų, informacinio stendo, tualeto ar patikimo bepakopio tako. Automobilį palikite tik teisėtoje saugioje vietoje prie viešo kelio, neužblokuokite sodybos ar lauko įvažiavimo ir nevažiuokite per pasėlius. Jei priėjimas neaiškus arba vyksta žemės ūkio darbai, apsisukite ir maršrutą tikrinkite su seniūnija ar savivaldybe.
Oficialūs šaltiniai neskelbia bilieto, kasos ar vartų darbo laiko. Tai neapšviestas, neaptarnaujamas ir tankiai apaugęs archeologinis objektas, todėl lankykitės dienos šviesoje, sausu oru ir geriausia be lapų. Dėl stačių 10-20 m šlaitų, duobių, žvėrių urvų bei nepatvirtinto tako vietos negalima pristatyti kaip pritaikytos vežimėliui ar mažiems vaikams be artimos suaugusiųjų priežiūros.
