
- Vieta
- Klebiškio kaimas, Šilavoto seniūnija, Prienų rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinio reikšmingumo piliakalnis su papėdės gyvenviete, kurio aikštelė nuplauta ir išliko pylimas bei griovys
- Adresas
- Klebiškio k., Šilavoto sen., Prienų r. sav.
- Koordinatės
- 54.67069, 23.83534
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. pylimui, grioviui ir papėdės gyvenvietės kraštovaizdžiui apžiūrėti; neaiškios paskutinės priėjimo atkarpos sąlygoms numatykite laiko rezervą
- Geriausias metas
- sausa dienos šviesa ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai retesnė lapija geriausiai atveria pylimo, griovio ir erozijos pakeistų šlaitų formą
Pakiauliškio piliakalnis, Klebiškio piliakalnis su gyvenviete
KVR 22587 saugo vieną kompleksą, o Google smeigtukas žymi patį piliakalnį
Klebiškio kaime, Šilavoto seniūnijoje, saugomas Klebiškio piliakalnio su gyvenviete kompleksas. KVR jam suteiktas unikalus kodas 22587 ir nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Kompleksą sudaro piliakalnis 5536 bei senovės gyvenvietė 22588. Jo 44 002 kv. m teritorija apima abu elementus ir nėra vien pylimo ar buvusios viršūnės dydis.
Komplekso KVR apskaitos data yra 1996 m. gruodžio 23 d., piliakalnio komponento - 1992 m. spalio 14 d. Tai paveldo apskaitos datos, ne įtvirtinimo statybos metai. 2022 m. gruodžio 14 d. aktu KPD-VL-1944 patikslintos vertingosios savybės, teritorija ir vizualinės apsaugos pozonis. Dabartinis statusas - paminklas, o archeologinis pobūdis lemia jo reikšmingumą.
Tiksli Google Maps kortelė, vietos ID ChIJ79PxTRQx50YRDGs-XQliiW0, žymi 54.6706919, 23.8353404. Prienų krašto muziejaus skelbiamas taškas nuo jo skiriasi maždaug vienu metru, todėl smeigtukas patikimai rodo piliakalnio vietą, bet ne patvirtintą įėjimą ar automobilių aikštelę. 2026 m. liepos 15 d. kortelė turėjo 20 atsiliepimų ir 4,7 balo iš 5 vidurkį; šie kintantys skaičiai prieš kelionę gali būti kitokie.
Aikštelę nuplovė Kiauliškė, todėl vietos esmė yra vienišas pylimas ir griovys
Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Kiauliškės dešiniajame krante. Buvusi aikštelė plytėjo į šiaurės vakarus nuo gynybinės linijos, tačiau ją nuplovė upelis ir griovos. KVR aiškiai nurodo, kad duomenų apie pirminį aikštelės dydį ir formą nėra. Todėl vietoje nereikia ieškoti nei taisyklingos viršūnės, nei atkurtos pilies.
Išlikęs pylimas yra iki 13 m pločio. Nuo griovio pusės jis pakyla iki 7 m, o nuo Kiauliškės pusės - iki 20 m. Už pylimo iškastas griovys siekia iki 2 m gylio ir 14-16 m pločio. Dalis jo užslinkusi, o galus nuplovė upelis ir griovos. Šie matmenys apibūdina skirtingas pylimo puses, todėl 20 m negalima pateikti kaip vienodo pylimo aukščio iš visų krypčių.
Kalvos šlaitai statūs, 8-22 m aukščio. Vakarinė ir šiaurės vakarinė pylimo dalis nuslinkusi, šiaurės vakarų bei pietryčių šlaitai eroduoja. Šiaurės vakarų šlaite 30-40 cm gylyje matyti akmenų ir molio, tačiau tai pažeidžiamas archeologinis sluoksnis, ne vieta radinių paieškai ar šlaito kasinėjimui.
Iki 0,8 m kultūrinis sluoksnis ir 3,5 ha gyvenvietė liudija ilgą vietos naudojimą
KVR kompleksą datuoja nuo I tūkstantmečio prieš Kristų pabaigos iki II tūkstantmečio po Kristaus pradžios. Piliakalnyje saugomas iki 0,8 m storio tamsios žemės kultūrinis sluoksnis. Toks platus datavimas apima ilgą laikotarpį ir savaime nereiškia, kad vieta buvo nuolat gyvenama ar kad visus radinius paliko viena bendruomenė.
1953 m. apgriuvusiame šiaurės vakarų šlaite rasta lipdytos grublėto paviršiaus keramikos ir kaulinio adiklio viršūnė. 1988 m. pylime aptikta lipdytos brūkšniuoto bei grublėto paviršiaus ir žiestos keramikos. Registras taip pat mini senesnius pranešimus apie titnagines bei kaulines strėles ir molinius indus vakarinėje pusėje, o 1962 m. rastą daiktą įvardija kaip gyvatgalvį kaplį.
Rytinėje papėdėje plyti apie 3,5 ha senovės gyvenvietė. 1953 ir 1988 m. žvalgant joje fiksuotas kultūrinis sluoksnis, rasta lygios, brūkšniuotos, grublėtos lipdytos keramikos, žiestos keramikos ir šlako. Arimas, keliai ir pastatai sluoksnį apardė: dalis teritorijos užstatyta Klebiškio gyventojų, dalis dirvonuoja. Gyvenvietės plotas nėra viešas pasivaikščiojimo laukas, todėl negalima kirsti pasėlių ar privačių sodybų.
Vaiguvos pilis yra Basanavičiaus spėjimas, o pono sapnas - 1932 m. užrašytas padavimas
1953 m. piliakalnį žvalgė Istorijos ir teisės instituto ekspedicija, o 1988 m. vietą tyrinėjo Algimanto Merkevičiaus vadovaujama žvalgomoji ekspedicija. KVR bibliografijoje taip pat nurodyti 1909 m. Juozapo Radziukyno aprašas, Petro Tarasenkos darbai ir 2018 m. Egidijaus Šatavičiaus publikacija. Šaltinių seka leidžia atskirti ankstyvus aprašymus nuo dabartinio 2022 m. būklės įvertinimo.
Jonas Basanavičius spėjo, kad čia galėjusi stovėti Vaiguvos pilis. Dabartinis KVR šią sąsają formuluoja taip pat atsargiai - manoma, kad čia stovėjo Vaiguvos pilis. Kol nėra vienareikšmių dokumentinių ar archeologinių duomenų, Vaiguva yra istorinė hipotezė, o ne patvirtintas Klebiškio pilies vardas.
Pakiauliškio kaime 1932 m. užrašytame padavime pasakojama apie Klebiškio dvaro poną, ketinusį kasti piliakalnį. Sapne jis buvęs perspėtas, kad radinį aptiks, bet pats jo nepamatys, todėl kasimo atsisakė. Šis siužetas yra dokumentuota vietos tautosaka, ne įrodymas apie konkretų lobį. Pakiauliškio vardą Prienų krašto muziejus atsargiai sieja su Kiauliškės upelio pavadinimu.
Erozija ir tanki augmenija slepia reljefą, todėl tai nėra panoraminė regykla
Oficialiose 2004 ir 2021 m. KVR nuotraukose matyti staigus, krūmais ir žole apaugęs žemės pylimas, žemyn leidžiantis griovys ir aplink augantys lapuočiai. Platesniame vaizde greta iškyla nedidelė Klebiškio koplyčia. Piliakalnio charakterį kuria ne panorama, o nutrūkusios kalvos forma ir neįprastai aukštas išlikęs gynybinis fragmentas.
Dabartinis KVR būklės aprašas mini gamtinę eroziją, senas duobes ir apkasus, upelio bei griovų nuplautą kalvos dalį. Dalis teritorijos apaugusi medžiais, dalis dirvonuoja. Šiaurės vakarų ir pietryčių šlaitų nereikia rinktis trumpesniam užlipimui ar nusileidimui, nes būtent ten fiksuojama erozija.
Vasarą tanki lapija ir aukšta augmenija gali uždengti pylimo kontūrą, o po lietaus žolė, molinga žemė ir statūs šlaitai tampa slidūs. Tvirta avalynė, sausa dienos šviesa ir žvilgsnis nuo papėdės leidžia saugiau suprasti griovio bei pylimo santykį neardant šlaito.
Piliakalnio gatvė veda į vietos prieigas, bet suplanuota infrastruktūra dar nėra garantuota
Prienų krašto muziejus Klebiškio koplyčią nurodo pasiekiant iš kelio 189 Prienai-Skriaudžiai, pasukus į Piliakalnio gatvę ir pavažiavus apie 350 m; koplyčia stovi maždaug 50 m į pietus nuo piliakalnio pylimo. Viešuose maršrutų aprašuose pats piliakalnis orientuojamas į vakarus nuo keliuko, einančio šiaurėn vakariniu Klebiškio pakraščiu, prieš jo posūkį į dešinę. Tai vietovės orientyrai, o ne patvirtinimas, kad iki smeigtuko galima teisėtai privažiuoti ar kad per kiekvieną lauką eina viešas takas.
Savivaldybės projektas Nr. 22-306-P-0001 vykdomas 2025-2029 m. Klebiškiui oficialiame plane numatyti piliakalnio laiptai, mažosios architektūros elementai, automobilių stovėjimo aikštelė, takas nuo aikštelės iki piliakalnio, takas aplink piliakalnį ir privažiavimas nuo Piliakalnio gatvės. 2025 m. viešasis pirkimas buvo skirtas projektinei dokumentacijai, todėl pats planas ar projektavimo sutartis neįrodo, kad statybos jau užbaigtos.
Navigacijai naudokite tikslų vietos smeigtuką, bet automobilį palikite tik teisėtoje ir saugioje vietoje, neužblokuokite keliuko ar ūkio įvažiavimo ir neikite per pasėlius bei privačius kiemus. Patikrinti oficialūs šaltiniai neskelbia kasos, bilieto ar kontroliuojamo darbo laiko. Google rodytas prieinamumas visą parą nėra apšvietimo, priežiūros ar saugaus priėjimo garantija, o universaliai prieinamas maršrutas šiuo metu nepatvirtintas. Prieš išvyką tikrinkite naujausią savivaldybės informaciją ir lankykitės dienos šviesoje.









