- Vieta
- Pagaršvio ir Pošvenčio kaimų paribys, Prienų rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- Nacionalinės reikšmės piliakalnis su žiediniu pylimu, papėdės gyvenviete ir laiptais stačiame šlaite
- Adresas
- Pagaršvio ir Pošvenčio kaimų paribys, Pakuonio sen., Prienų r. sav.
- Koordinatės
- 54.66568, 24.03001
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. piliakalnio reljefui, aikštelei ir papėdės kraštovaizdžiui; daugiau laiko skirkite tik teisėtam pasivaikščiojimui viešais keliais
- Geriausias metas
- sausa pavasario arba rudens diena, kai retesnė lapija atidengia kūgio formą ir pylimą; po lietaus bei žiemą mediniai laiptai gali būti slidūs
Pošvenčio piliakalnis, Pagaršvio piliakalnis su gyvenviete, Pagaršvys (Pošventis)
Pagaršvio ir Pošvenčio vardai žymi tą patį iš lauko kylantį piliakalnį
Piliakalnis stūkso Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje, Pagaršvio ir Pošvenčio kaimų paribyje. KVR visą kompleksą adresuoja Pošvenčio kaimui, o jo piliakalnio ir gyvenvietės dalis - Pagaršvio kaimui. VLE taip pat pateikia du vardus: Pagaršvio ir Pošvenčio piliakalnis. Todėl abu pavadinimai yra prasmingi, o skirtinga adreso eilutė žemėlapyje nereiškia, kad kalbama apie du objektus.
Tiksli Google Maps kortelė, vietos ID ChIJ78xetsY350YR1UwzZDN2U28, žymi 54.6656757, 24.0300137. Tai taškas ant archeologinio kalno, ne patvirtinta automobilių aikštelė ar įvažiavimas. 2026 m. liepos 15 d. kortelėje buvo rodomas adresas Ašmintos, 59326 Prienų r. sav., todėl atvykstant geriau remtis koordinatėmis ir vietos vardu, o ne vien automatine gyvenvietės etikete.
Tą pačią dieną tiksli kortelė turėjo 4,9 balo iš 5 vidurkį iš 11 atsiliepimų. Įvertinimas viršija 4,5 atrankos ribą, tačiau vienuolika balsų yra nedaug, todėl vidurkis gali greitai keistis. Pagrindinis vietos įspūdis yra ne pastatas ar ekspozicija, bet neįprastai taisyklinga, nuo lauko aiškiai atsiskirianti kūgio formos kalva.
Atnaujintas KVR aprašas fiksuoja 25 x 20 m aikštelę ir iki 3,8 m aukščio pylimą
2021 m. patikslintose KVR vertingosiose savybėse piliakalnis aprašomas kaip Nemuno aukštutinės terasos šlaito kyšulys. Jo aikštelė ovali, pailga pietvakarių ir šiaurės rytų kryptimi, 25 m ilgio ir 20 m pločio. Aikštelę žiedu juosia pylimas, aukščiausias vakarų ir šiaurės pusėje: ten jis siekia iki 3,8 m aukščio ir 14-15 m pločio ties pagrindu.
Aukščiausi rytų ir pietryčių šlaitai yra 13-14 m aukščio. KVR nurodo, kad reljefą paveikė arimas, erozija ir iškastos duobės; dalis šlaitų apaugusi medžiais, o pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Oficialios 2021 m. nuotraukos rodo iš lauko aiškiai matomą žole apaugusį kalną, medžių juostą už jo ir stačiu šlaitu kylančią medinę laiptų konstrukciją.
Senesniuose aprašuose skaičiai nėra vienodi. Prienų krašto muziejaus atlasu paremtame tekste pateikiama 25 x 18 m, iki 1,5 m gylio dubens formos aikštelė ir 5 m pylimas, o VLE nurodo tik 6 x 4 m aikštelę. Šaltiniai nepaaiškina, ar matuotos skirtingos reljefo dalys, todėl šiame gide dabartinei formai naudojami naujausi 2021 m. KVR matmenys, o senesni skaičiai pateikiami kaip tyrimų istorijos dalis.
Papėdės gyvenvietė yra ne mažiau svarbi už išraiškingą kalną
Pagaršvio objektas registre yra kompleksas, kodas 22571. Jį sudaro pats piliakalnis, kodas 5505, ir atskirai saugoma senovės gyvenvietė, kodas 22572. Gyvenvietė driekiasi lygiame Nemuno slėnio lauke rytų ir pietryčių papėdėje. Dabartinis komplekso aprašas nurodo maždaug 2 ha plotą, o 1953 m. paviršiaus žvalgyme kultūrinio sluoksnio požymiai buvo stebėti didesniame, maždaug 3-4 ha lauke.
Papėdėje rasta brūkšniuotos, lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Senajame žvalgymo apraše išskirta lipdyto indo šukė su nagų įspaudais ir žiestos keramikos šukė su banguotu linijiniu ornamentu. VLE nurodo, kad radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Dabartinis KVR dar mini gyvūnų kaulus ir geležinių dirbinių liekanas piliakalnyje bei gyvenvietėje.
KVR aiškiai pažymi, kad abiejų komplekso dalių kultūrinis sluoksnis netyrinėtas. Tai reiškia, kad paviršiuje surinkta keramika patvirtina gyvenimą šioje vietoje, bet nepakeičia stratigrafinio kasinėjimo. Einant papėde negalima rinkti šukių, naudoti metalo ieškiklio ar kasti. Dirbamas laukas taip pat nėra viešas takas, todėl jo ribas ir savininkų teises reikia gerbti net tada, kai piliakalnis matomas visai šalia.
1953 m. žvalgyta vieta turi tikslinamą, o ne vieną nekintantį datavimą
Istorijos instituto archeologai piliakalnį žvalgė 1953 m. birželį, išmatavo reljefą ir fiksavo paviršiaus radinius. KVR bibliografijoje taip pat įrašyta Algimanto Merkevičiaus 1988 m. žvalgomosios ekspedicijos ataskaita. Tačiau viešame registro apraše nėra kasinėjimų metu atidengtų pastatų, įtvirtinimų pjūvių ar uždarų radinių kompleksų, todėl žvalgymą svarbu skirti nuo plataus masto archeologinių tyrimų.
Dabartinis KVR kompleksą datuoja I tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga ir visu I tūkstantmečiu po Kristaus. VLE skelbia I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios intervalą, o muziejaus puslapyje kartojamas senesnis III-XII a. datavimas. Šis skirtumas rodo, kad chronologija buvo ir tebėra tikslinama pagal keramiką, reljefo tipą bei naujesnę apskaitą. Atsakingiausia lankytojui pateikti šaltinių skirtumą, o ne pasirinkti patogiausią tikslią pilies datą.
Kompleksas turi nacionalinį reikšmingumo lygmenį ir paminklo statusą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gegužės 19 d. jį paskelbė kultūros paminklu, o 2005 m. balandžio 29 d. kultūros ministro įsakymu objektas pripažintas valstybės saugomu. Teisinis statusas saugo ne tik matomą kalną, bet ir papėdės gyvenvietę, reljefą bei žemėje išlikusią informaciją.
Nugrimzdusi pilis yra padavimas, o matomumas į kitus piliakalnius - tyrimo hipotezė
Prienų krašto muziejus užrašė pasakojimą, kad piliakalnis primena piramidę, nes jo viduje nugrimzdo pilis. Esą žmonės ieškojo užkeiktų lobių, tačiau pradėjus kasti pilis grimzdavo dar giliau, o viršūnės duobė didėdavo. Šį siužetą dera pasakoti žodžiais pasakojama arba esą: tai vertinga vietos tautosaka, bet ne paaiškinimas, kodėl aikštelė yra dubens formos.
2018 m. archeologo Lauryno Kurilos LiDAR pagrįstas teorinis tyrimas parodė reljefo matomumo ryšį nuo Pagaršvio piliakalnio Pelekonių II ir Pelekonių IV piliakalnių kryptimi. Tai padeda suprasti, kodėl atvira Nemuno kilpų erdvė galėjo būti tinkama stebėjimui. Tačiau pats tyrimas nagrinėja tik galimybes ir neįrodo, kad Pagaršvyje tikrai degintas signalinis laužas ar veikė nuolatinė pilių ryšio sistema.
Šiuolaikinė lapija ir krūmai keičia nuo viršaus matomą vaizdą, todėl teoriniame reljefo modelyje nurodytų taškų lankytojas gali ir nepamatyti. Vertėtų stebėti ne vien horizontą, bet ir patį kompleksą: žiedinį pylimą, dubens formos aikštelę, lauko bei terasos ribą. Piliakalnio forma ir paviršiaus radiniai yra dokumentuoti; užkeikta pilis ir signalinė funkcija turi likti atitinkamai padavimu bei atsargia hipoteze.
Mediniai laiptai padeda kilti, bet automobilių aikštelės ir vartų čia nėra
Piliakalnis pasiekiamas vietos keliukais Pagaršvio ir Pošvenčio apylinkėse, tačiau patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nerasta pažymėtos automobilių aikštelės, tualeto ar lankytojų centro. Google smeigtukas yra ant kalno. Automobilį palikite tik teisėtoje saugioje vietoje, neužblokuokite lauko kelio ar sodybos įvažiavimo ir nevažiuokite per pasėlius. Paskutinę atkarpą planuokite nueiti pėsčiomis.
Stačiame pietrytiniame šlaite yra mediniai laiptai. Jie rekonstruoti 2015 m., o KVR juos fiksavo ir 2021 m., tačiau mediena po lietaus, šalčio ir daugelio sezonų gali būti slidi ar pažeista. Prieš lipdami įvertinkite dabartinę būklę, nelaikykite turėklo sertifikuota apsauga ir po lietaus rinkitės kitą dieną. Dėl stačių šlaitų ir laiptų patikimo bepakopio priėjimo vežimėliui nėra.
Oficialūs šaltiniai neskelbia bilieto ar vartų darbo laiko. Google 2026 m. liepos 15 d. rodė vietą atvirą visą parą, tačiau tai neapšviestas, neaptarnaujamas archeologinis objektas. Lankykitės dienos šviesoje, prieš kelionę tikrinkite dabartines prieigos ir oro sąlygas, o vaiką ant dubens formos aikštelės bei prie stačių šlaitų laikykite arti.
