Lankytinos vietos Lietuvoje

Prienų krašto muziejus: Prienų istorija nuo suvalkietiškos stubelės ir partizanų bunkerio iki sklandytuvų gamyklos

Prienų krašto muziejus viename buvusiame inžinieriaus ir pedagogo Cezaro Pšemeneckio šeimos name sutalpina ne vien miesto chronologiją. Lankymo maršrute susitinka suvalkietiška stubelė ir krašto audėjų tekstilė, bunkerį primenanti trijų partizanų apygardų istorija, kunigo disidento Juozo Zdebskio daiktai, Justino Marcinkevičiaus ir kitų rašytojų palikimas, Prienų sklandytuvų gamyba bei Lukšų šeimos atmintis. Kraštotyrininkės Antaninos Aleknavičienės iniciatyva eksponatai pradėti rinkti 1990 m., o muziejus atidarytas 1995 m. rugsėjo 16 d. Tai pagrindinis įstaigos pastatas Prienuose; jos sodybos ir specializuoti padaliniai veikia kitose rajono vietose.

Vieta
Prienai, Prienų rajono savivaldybė
Regionas
Prienų rajonas
Tipas
savivaldybės krašto muziejus su etnografijos, laisvės kovų, literatūros, aviacijos ir žymių kraštiečių ekspozicijomis
Adresas
F. Martišiaus g. 13, Prienai
Koordinatės
54.63222, 23.94526
Kiek skirti laiko
90-120 min. pagrindinėms ekspozicijoms; ilgiau su iš anksto užsakyta edukacija
Geriausias metas
trečiadienio-penktadienio rytas arba savaitgalio pradžia, paliekant bent pusantros valandos iki uždarymo
Vardai ir variantai

Prienų muziejus, Prienai Regional Museum, The Museum of Prienai Region

Tai pagrindinis muziejaus pastatas, o ne bendras bilietas į visus rajono padalinius

F. Martišiaus g. 13 veikiantis Prienų krašto muziejus yra pagrindinė savivaldybės muziejaus vieta. Čia įrengtos nuolatinės Prienų krašto etnografijos, laisvės kovų, literatūros, aviacijos ir asmenybių ekspozicijos, dirba administracija, vyksta parodos bei edukacijos. Tuo pat metu įstaigai priklauso atskiros vietos Šilavote, Naujasodyje, Pilotiškėse, Skriaudžiuose ir Veiveriuose. Jų eksponatų, adresų, darbo laiko ir lankymo sąlygų nereikėtų laikyti šio vieno pastato dalimi.

Šviesiai pilką dviaukštį namą atpažinsite pagal tamsų sudėtinį stogą, centrinį frontoną, balkoną virš įėjimo, plačius laiptus, metalinę rampą ir medinius stogastulpius aptvertame kieme. Už pagrindinio korpuso tęsiasi keli sujungti sparnai, o vejoje matomas nedidelis sklandytuvas iš karto užsimena apie vieną svarbiausių Prienų pramonės istorijų. Žemėlapio taškas 54.632217, 23.945264 žymi muziejaus sklypą, ne stovėjimo vietą ar tiksliai pamatuotą bebarjerio įėjimo slenkstį.

Ekspozicijų daug mažam krašto muziejui, todėl skubus pusvalandis atskleistų tik paviršių. Pirmajam apsilankymui skirkite 90-120 minučių ir iš anksto nuspręskite, ar daugiau laiko paliksite partizanų istorijai, literatūros terminalams, ar etnografijai. VLE 2025 m. viso muziejaus rinkiniuose skaičiavo apie 31 000 eksponatų, tačiau šis skaičius apima įstaigos fondus, o ne vienu metu šiame name rodomų daiktų kiekį.

Muziejus užaugo iš Antaninos Aleknavičienės kraštotyros ir Cezaro Pšemeneckio namų

Mokytoja ir kraštotyrininkė Antanina Aleknavičienė 1990 m. pradėjo telkti būsimam krašto muziejui skirtus eksponatus. Po penkerių metų, 1995 m. rugsėjo 16 d., muziejus oficialiai atidarytas buvusiame Cezaro Pšemeneckio šeimos name. Tai dokumentuota institucijos pradžia; jos nereikėtų painioti su 1996 m. juridinio asmens registravimo data ar senesnių dabartinių padalinių įkūrimo metais.

Cezaras Pšemeneckis (1887-1967) buvo inžinierius energetikas, fizikos ir matematikos mokytojas bei aktyvus Prienų visuomenės veikėjas. Muziejaus duomenimis, jo iniciatyva nutiesta 6000 voltų oro linija iš Kauno, vėliau pratęsta Birštono ir kitų vietovių link, o 1928 m. pradžioje gyventojai jau gavo elektrą. Elektros tinklų priimamasis veikė pačiuose Pšemeneckių namuose, todėl pastato istorija tiesiogiai siejasi su miesto modernėjimu.

Šeimai išsikėlus, name keitėsi paskirtys. Sovietmečiu čia veikė ligoninė ir stomatologijos poliklinika, dalimi patalpų naudojosi policija. Dabartinėje pastato istorijos ekspozicijoje galima klausytis buvusių medicinos darbuotojų bei Pšemeneckio mokinės prisiminimų, išbandyti viktoriną ir atsisėsti į seną stomatologo kėdę. Tai nėra dekoratyvus tarpukario namo interjeras: ekspozicija sąmoningai rodo, kaip privati rezidencija virto viešųjų įstaigų pastatu, o galiausiai muziejumi.

Stubelė ir bunkeris parodo dvi visiškai skirtingas krašto patirtis

Etnografijos ir tautodailės ekspozicijos branduolys yra suvalkietiška seklyčia, čia vadinama stubelė. Jos medinė apdaila, baldai, puošyba ir buities daiktai sudaro autentišką arba istoriniam interjerui artimą visumą. Didžiausią bei autentiškiausią tautodailės rinkinio dalį muziejus sieja su audiniais, tarp jų Bronės Urlikienės, Elvyros Pempytės, Onos Dabrišienės ir kitų senąsias audimo tradicijas išlaikiusių krašto audėjų darbais.

Manekenai su Dzūkijos ir Sūduvos tautiniais kostiumais primena, kad Prienų rajonas yra kultūrinių paribių kraštas, kurio negalima paaiškinti vienu etnografiniu ženklu. Aplink stubelę išdėstyti namų apyvokos daiktai, darbo ir amatų įrankiai, tekstilė bei šeimos švenčių atributai. Juos verta lyginti ne kaip atskirus senus daiktus, bet kaip tarpusavyje susietą kasdienybės sistemą: kas buvo gaminama namuose, kuo puoštasi ir kaip skyrėsi darbas nuo šventės.

Visai kitokią atmosferą kuria partizanų ekspozicija. Dabartinio Prienų rajono teritorijoje susitiko Tauro, Dainavos ir Didžiosios Kovos apygardų keliai, todėl krašto pasakojimas neišsitenka vienos rinktinės istorijoje. Bunkerį primenančioje erdvėje rodomi laisvės kovų dalyviai ir įvykiai, o gausus fotografijų bei dokumentų rinkinys perkeltas į temomis suskirstytą skaitmeninį terminalą. Tai interpretacinė erdvė, ne autentiškas iš vietos perkeltas bunkeris.

Literatūra, disidentas, sklandytuvai ir Lukšų šeima sudaro neįprastai platų antrą maršrutą

Kunigo Juozo Zdebskio ekspozicija pasakoja apie sovietų persekiotą tikinčiųjų teisių gynėją per jo drabužius, laiškus, asmeninę biblioteką ir garso liudijimus. Lankytojas gali išgirsti kardinolo Sigito Tamkevičiaus prisiminimus bei Zdebskio vestų rekolekcijų įrašus. Vienas sąmoningai liesti leidžiamas eksponatas yra vairas, kuriame paslėptą rožinį galima apčiuopti. Tokia detalė kalba apie pogrindžio kasdienybę tiksliau nei bendras disidento heroizavimas.

Ekspozicija „Literatūriniai Prienai“ jungia Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bubnio, Marijos Aukštaitės ir kitų krašto autorių kūrybą. Iš Marcinkevičiaus buto Vilniuje atvežti memorialiniai daiktai, knygos, apdovanojimai ir spektaklių medžiaga papildyti interaktyvia kūrybos žodyno analize, dainomis virtusiais eilėraščiais bei skaitmeninėmis afišomis. Tai nėra tas pats rinkinys kaip Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje: muziejus interpretuoja kūrybos kelią, o biblioteka saugo jo asmeninę biblioteką.

„Sklandytuvų istorija“ aiškina Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamyklą, jos vadovą Vytautą Pakarską, gamybos procesą ir svarbiausius modelius. „Krašto šviesuoliai“ pristato Matą Šalčių, Antaną Maceiną, Antaną Kučingį, Petrą Leoną ir kitus, o Lukšų šeimos ekspozicijoje memorialiniai daiktai, artimųjų atsiminimai bei „Amerikos balso“ įrašai pasakoja ne vien apie Juozą Lukšą-Daumantą, bet ir visos šeimos pasirinkimus okupacijos metais.

Edukacijos ir 2024 m. prieinamumo priemonės leidžia rinktis kitokį pažinimo būdą

Muziejaus edukacijų sąrašas remiasi konkrečiu veiksmu, o ne vien paskaita. Galima užsakyti duonos kepimo, žvakių liejimo, audimo, lino, kalendorinių švenčių ir krašto istorijos programas. 2026 m. liepos 18 d. „Duonos kelias iki stalo“ kainavo 6 Eur suaugusiajam ir 5 Eur lengvatinę arba Prieniečio kortelės kainą turinčiam dalyviui, žvakių liejimas bei kelios kitos programos - 5 ir 4 Eur. Kitų veiklų trukmė, grupės dydis ir kaina skiriasi, todėl registruokitės telefonu +370 656 37554 ir patvirtinkite, kuriame pastate vyks užsiėmimas.

2024 m. penkios ekspozicijos - „Miesto istorija“, „Sklandytuvų istorija“, „Krašto šviesuoliai“, „Literatūriniai Prienai“ ir „Lukšų šeimos istorija“ - papildytos klausos, regos bei raidos sutrikimų turintiems žmonėms skirtomis priemonėmis. Terminaluose atsirado gestų kalba ir subtitrai, parengti audiogidai, o trijose ekspozicijose įrengta 16 garso taškų su Brailio raštu pažymėtais fiziniais mygtukais. Virtualus turas papildytas trumpais pasakojimais lengvai suprantama kalba.

Prie paradinio įėjimo dabartinėse nuotraukose aiškiai matoma metalinė rampa, tačiau oficialioje viešoje informacijoje neradome išsamaus viso fizinio maršruto audito su durų pločiais, vidaus slenksčiais, liftu ir pritaikyto tualeto duomenimis. Todėl jutiminį ir informacinį prieinamumą galima aprašyti konkrečiai, o visiškai bebarjerio pastato žadėti negalima. Dėl vežimėlio, vaikštynės ar kito individualaus poreikio prieš kelionę skambinkite +370 319 60379.

Darbo laikas ir 2 Eur bilietas yra patikrinti, bet prieš kelionę juos reikia tikrinti iš naujo

2026 m. liepos 18 d. pagrindinis muziejus lankytojus priėmė trečiadienį-penktadienį 9-18 val., šeštadienį ir sekmadienį 10-16 val.; pirmadienį ir antradienį nedirbo. Muziejus skelbia uždarymą per konkrečias valstybines ir šeimos šventes, o jų išvakarėse dirba valanda trumpiau. Kadangi darbo laikas ir laikinos išimtys gali keistis, ypač vasaros atostogų bei švenčių savaitėmis, tą pačią dieną patikrinkite oficialų puslapį.

Tą pačią patikrinimo dieną suaugusiojo bilietas į Prienų krašto muziejų kainavo 2 Eur. Prieniečio kortelės turėtojui buvo taikoma 1 Eur kaina, o oficialios pastabos tokią pačią nuolaidą nurodė mokiniams, studentams, senjorams ir asmenims su negalia. Edukacijos, gido paslauga, komercinis filmavimas ir kai kurios kitos paslaugos kainuoja atskirai. Dokumentą nuolaidai ir aktualią kainą patvirtinkite kasoje arba telefonu.

Muziejus yra netoli Prienų autobusų stoties ir Nemuno pakrantės, todėl automobilis nebūtinas trumpam miesto maršrutui. Po ekspozicijų galima eiti prie Nemuno, o literatūros temą pratęsti Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje. Jei tą pačią dieną planuojate Šilavoto davatkyną ar kitą muziejaus padalinį, vertinkite jį kaip atskirą kelionės etapą: patikrinkite jo adresą, dienas, telefono numerį ir pietų pertrauką, o ne remkitės pagrindinio pastato grafiku.

Prienų krašto muziejaus šaltiniai