Lankytinos vietos Lietuvoje

J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“: Senoji turgaus aikštė, 2009 m. monumentas ir 2011 m. atnaujinta Marijampolės viešoji erdvė

J. Basanavičiaus aikštė yra senoji Marijampolės turgaus ir dabartinė pagrindinių miesto renginių erdvė, kurios vardų bei plano istorija siekia gerokai ankstesnius laikus nei joje stovintis monumentas. Skulptoriaus Kęstučio Balčiūno beveik 20 m aukščio kūrinys „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“ atidengtas 2009 m. rugsėjo 6 d. Aikštės viešosios erdvės rekonstrukcija užbaigta tik 2011 m., todėl šių dviejų objektų datos ir autoriai neturėtų būti suplakami. Aikštė ir paminklas apžiūrimi lauke, o aplinkinių pastatų interjerai veikia atskirai.

Rausvo granito paminklas „Tautai ir kalbai“ su plieniniu raiteliu Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje

Vieta: Marijampolės savivaldybė
Regionas: Suvalkija
Tipas: istorinė turgaus ir renginių aikštė bei Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtas lauko monumentas
Adresas: J. Basanavičiaus aikštė, Marijampolė
Koordinatės: 54.55731, 23.34944
Kiek skirti laiko: 30-45 min. aikštei ir paminklui; 1,5-2,5 val. su Poezijos parku, bazilika ir muziejumi
Geriausias metas: dienos šviesoje bareljefams ir aikštės išklotinėms; prieš vykstant patikrinkite miesto renginių kalendorių

Vardai ir variantai

Jono Basanavičiaus aikštė, Marijampolės centrinė aikštė, Paminklas Tautai ir Kalbai, Paminklas Lietuvos vardo tūkstantmečiui, Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009

Aikštė ir paminklas yra du susiję, bet skirtingo amžiaus objektai

J. Basanavičiaus aikštė yra plati viešoji erdvė Marijampolės centre, o joje stovintis „Tautai ir kalbai“ - lauko monumentas be vidaus patalpų. Aplink aikštę matomi savivaldybės, kultūros, viešbučio ir kiti miesto centro pastatai sudaro jos išklotines, tačiau kiekvienas interjeras turi atskirą paskirtį ir lankymo tvarką.

Puslapio koordinatė 54.557306, 23.349442 žymi patį monumentą, ne visos aikštės geometrinį centrą, įvažiavimą ar automobilių stovėjimo vietą. Atvykus iš pradžių verta apeiti keturkampį postamentą, o tada atsitraukti per aikštę, kad būtų matyti beveik 20 m aukščio kolonos ir aplinkinių pastatų mastelio santykis.

Paminklas nėra Jono Basanavičiaus portretas. Basanavičiaus vardas priklauso aikštei, o monumentas skirtas lietuvių tautai, kalbai ir Lietuvos vardo pirmojo rašytinio paminėjimo tūkstantmečiui. Šis skirtumas paaiškina, kodėl viršuje matomas simbolinis raitelis, o ne aikštės vardu pagerbto veikėjo figūra.

Nuo Turgaus aikštės iki J. Basanavičiaus vardo vieta keitėsi kartu su miestu

Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos parengta gatvėvardžių istorija nurodo, kad XVI-XVII a. gyvenvietė vystėsi pagal radialinį planą su trikampe aikšte. Po 1765 m. gaisro ji pertvarkyta pagal stačiakampį planą, o 1782 m. inventoriuje jau aprašyta keturkampė Turgaus aikštė. XIX a. planuose vieta tebežymėta kaip Turgus arba Turgaus aikštė.

Kai mieste atsirado dvi prekybos aikštės, senoji miesto širdis pradėta vadinti Senosios rinkos aikšte. 1920 m. jai suteiktas Piliečių aikštės vardas, 1927 m. pradėtas vartoti J. Basanavičiaus vardas, o 1929 m. jį patvirtino Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentas. 1932 m. spauda jau svarstė turgaus perkėlimą ir aikštės sutvarkymą.

1952 m. sovietų valdžia aikštę pervadino K. Požėlos vardu. J. Basanavičiaus vardas sugrąžintas 1989 m. vasario 9 d. Taigi dabartinis pavadinimas turi tarpukario ir Atgimimo istoriją, o 2009 m. monumentas nėra vardo suteikimo data.

2009 m. Kęstučio Balčiūno monumentas atsirado anksčiau nei baigta aikštės rekonstrukcija

Visas kūrinio pavadinimas ant postamento pateikiamas kaip „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“. Monumentas atidengtas 2009 m. rugsėjo 6 d., minint metus, kai sukako tūkstantmetis nuo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose. Tai atskiras memorialinis sumanymas, nors jo statyba laike sutapo su aikštės viešosios erdvės pertvarkymu.

Oficiali Marijampolės savivaldybės miesto istorija ir autoriaus darbų sąrašas kūrinį priskiria skulptoriui Kęstučiui Balčiūnui. Patikrintuose oficialiuose šaltiniuose atskiras monumento architektas neįvardytas, todėl Gintauto Vieversio ar 2014 m. aikštės idėjų plenero dalyvių pavardžių šiam 2009 m. kūriniui priskirti negalima.

Monumentas sukurtas iš rausvo granito ir nerūdijančio plieno, jo aukštis siekia apie 19-20 m, o nurodomas svoris - apie 300 t. Granitinis postamentas, ilga facetuota kolona ir blizgantis metalinis raitelis sudaro vieną kūrinį; aikštės grindinys, želdiniai, apšvietimas ir fontanas priklauso atskiram viešosios erdvės projektui.

Keturis bareljefus, sraigtinę koloną ir raitelį verta skaityti paeiliui

Keturkampio pagrindo plokštumose pateikta kūrinio programa. Vienoje pusėje iškaltas dedikacinis įrašas, kitoje Krivis stovi prie aukuro ir ąžuolo, šalia vaizduojamas ženklais išrašytas akmuo. Trečiasis bareljefas skirtas Martynui Mažvydui ir pirmajai lietuviškai knygai, ketvirtasis - Jonui Jablonskiui ir Mikalojaus Daukšos „Postilės“ žodžiams.

Keturi postamento kampai aiškinami kaip keturi Lietuvos etnografiniai regionai. Aukštyn kylanti, tarsi besisukanti granito kolona simbolizuoja sunkų tautos išlikimo kelią. Šią mintį lengviausia pamatyti ne stovint prie pat pagrindo, o pažvelgus į šiek tiek kintantį kolonos profilį iš kelių aikštės taškų.

Viršuje į priekį veržiasi nerūdijančio plieno žirgas ir raitelis su ietimi. Turizmo centro pateikiamame autoriaus sumanymo aiškinime žirgas reiškia tautos veržlumą ir judėjimą į ateitį, raitelis - laisvą tautą, o ietis siejama su kova, žodžiu ir išlikimu. Norint pamatyti ir bareljefus, ir viršūnę, kūrinį reikia apžiūrėti iš arti bei iš toliau.

2008-2011 m. viešosios erdvės projektas pakeitė visą aikštę, ne monumento autorystę

Marijampolės savivaldybės istorijos puslapis nurodo, kad aikštės pertvarkymo projektas patvirtintas 2008 m. Finansavimo sutartis pasirašyta 2009 m., paminklas atidengtas tų metų rugsėjį, o rangovas UAB „Statybos ritmas“ visos aikštės ir prieigų darbus baigė 2011 m. vasarą. Ši seka paaiškina, kodėl šaltiniuose pasitaiko ir 2009, ir 2011 m. datos.

2011 m. užbaigimo pranešime išvardyta nauja aikštės danga ir apšvietimas, atnaujinti vandentiekio bei nuotekų tinklai, lietaus vandens surinkimas, pakeisti želdiniai, įrengta scenos pakyla, fontanas ir požeminis viešasis tualetas. Tai projekto užbaigimo inventorius, ne pažadas, kad kiekvienas įrenginys veiks kiekvieno dabartinio apsilankymo metu.

Savivaldybė aikštę apibūdino kaip masinių renginių ir valstybinių minėjimų vietą, kurios pagrindiniu akcentu tapo monumentas. Ši funkcija tebėra matoma miesto renginių kalendoriuje, todėl mugės, koncertai, ceremonijos ar scenos montavimas gali laikinai pakeisti praėjimus ir ramų architektūrinį vaizdą.

Aikštė lankoma lauke, tačiau laiptai ir nepatvirtintos paslaugos reikalauja atsargaus planavimo

Viešoji aikštė neturi bendro bilieto ar turistinio įėjimo vartų, o monumentas apžiūrimas iš lauko. Ramiai aikštei, keturiems bareljefams ir kelioms apžvalgos kryptims paprastai pakanka 30-45 minučių. Jei norite patekti į aplinkinių pastatų vidų, remkitės konkrečios įstaigos darbo laiku.

Didžioji aikštės dalis padengta plačiomis kietomis plokštėmis, tačiau pats monumentas stovi ant pakelto pagrindo su laiptais. Bareljefai matomi ir nuo žemesnio aikštės lygio, bet išsamaus dabartinio visos erdvės prieinamumo audito rasti nepavyko; lietus, sniegas ar plikledis taip pat gali pakeisti dangos saugumą.

Koordinatė nežymi automobilių stovėjimo vietos. 2011 m. šaltinis mini požeminį tualetą ir fontaną, tačiau patikimos 2026 m. informacijos apie jų kasdienį veikimą nepavyko rasti, todėl kelionės neplanuokite laikydami juos garantuotomis paslaugomis. Prieš svarbią išvyką patikrinkite savivaldybės renginių ir eismo informaciją.

J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“: ką pamatyti netoliese

J. Basanavičiaus aikštės ir paminklo „Tautai ir kalbai“ šaltiniai

J. Basanavičiaus aikštė ir paminklas „Tautai ir kalbai“: dažniausi klausimai

Kur tiksliai yra J. Basanavičiaus aikštė Marijampolėje ir ką žymi koordinatė?

Aikštė yra pačiame Marijampolės centre, kur susitinka kelios pagrindinės miesto gatvės. Koordinatė 54.557306, 23.349442 žymi paminklo „Tautai ir kalbai“ pagrindą, ne automobilių stovėjimo vietą ar visos aikštės centrą.

Ar paminklas „Tautai ir kalbai“ skirtas Jonui Basanavičiui?

Ne. Jono Basanavičiaus vardu pavadinta aikštė, o paminklas skirtas lietuvių tautai, kalbai ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Todėl kūrinio viršuje yra simbolinis raitelis, ne Basanavičiaus portretas.

Kiek sena J. Basanavičiaus aikštė?

Dabartinės vietos turgaus istorija siekia XVIII a.: 1782 m. šaltinyje aprašyta keturkampė Turgaus aikštė, nors ankstesnis gyvenvietės planas buvo kitoks. J. Basanavičiaus vardas pradėtas vartoti 1927 m., oficialiai patvirtintas 1929 m., panaikintas 1952 m. ir sugrąžintas 1989 m.

Kas sukūrė paminklą ir kada jis atidengtas?

Paminklą sukūrė Marijampolėje gyvenantis skulptorius Kęstutis Balčiūnas. Jis atidengtas 2009 m. rugsėjo 6 d.; patikrinti oficialūs šaltiniai atskiro monumento architekto nenurodo.

Koks yra visas paminklo pavadinimas ir ką reiškia 1009-2009?

Ant postamento vartojamas pavadinimas „Tautai, Kalbai. Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti 1009-2009“. Datos žymi tūkstantį metų nuo pirmojo žinomo Lietuvos vardo paminėjimo Kvedlinburgo analuose.

Kokio dydžio ir iš ko pagamintas paminklas?

Šaltiniuose nurodoma, kad monumentas yra apie 19-20 m aukščio ir sveria apie 300 t. Pagrindas bei kolona pagaminti iš rausvo granito, o žirgas su raiteliu viršuje - iš nerūdijančio plieno.

Kokių detalių ieškoti paminklo bareljefuose?

Apeikite keturkampį pagrindą ir ieškokite dedikacinio įrašo, Krivio prie aukuro bei ąžuolo, Martyno Mažvydo su pirmąja lietuviška knyga ir Jono Jablonskio su Mikalojaus Daukšos „Postilės“ žodžiais. Keturi kampai simbolizuoja keturis Lietuvos etnografinius regionus.

Kodėl aikštės rekonstrukcijai nurodomos 2009 ir 2011 m. datos?

2009 m. atidengtas monumentas ir prasidėjo pagrindinis viešosios erdvės projekto įgyvendinimo laikotarpis, o visa aikštės bei prieigų rekonstrukcija baigta 2011 m. vasarą. Paminklo atidengimas ir aikštės darbų pabaiga yra skirtingi įvykiai.

Ar aikštė nemokama ir pritaikyta riboto judumo lankytojams?

Už atviros aikštės ir lauko monumento apžiūrą bendras bilietas netaikomas. Pagrindinė aikštės danga kieta, tačiau monumento postamentą supa laiptai, o išsamaus dabartinio prieinamumo audito nerasta; renginiai taip pat gali laikinai pakeisti praėjimus.