
- Vieta
- Marijampolės savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- istorinė dvaro sodyba, regioninės reikšmės 17 dalių paveldo kompleksas ir miesto parkas
- Adresas
- Kvietiškio g. ir P. Armino g., Kvietiškis, Marijampolė
- Koordinatės
- 54.53298, 23.34792
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. parkui, alėjoms ir išorėje matomiems pastatams; ilgiau tik iš anksto suderinus konkretų interjerą ar renginį
- Geriausias metas
- sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai patogu apeiti išskaidytą teritoriją; pastatų išorei tinka ir belapis sezonas
Kvietiškio dvaras, Buvęs Kvietiškio dvaras, Kvietiškio dvaro kompleksas, Kvietiškio dvaro sodybos ir kitų statinių kompleksas
Tai 15,8 ha kompleksas, o ne vienas rūmų pastatas
Oficialus pavadinimas - Kvietiškio dvaro sodybos ir kitų statinių kompleksas, unikalus kodas 337. Kultūros vertybių registras jam priskiria 158 044 kv. m teritoriją ir 17 atskirai registruotų dalių. Tai regioninės reikšmės architektūrinė, inžinerinė, istorinė ir kraštovaizdžio vertybė, kurios skelbimas valstybės saugoma yra inicijuotas. Todėl jos nereikėtų vadinti jau valstybės saugomu paminklu.
Marijampolės savivaldybės pristatomas Kvietiškio parkas užima apie 2,79 ha ir yra lankytojui aiškiausia žalioji komplekso dalis, bet jis nėra visa KVR teritorija. Paveldo pastatai ir kraštovaizdžio elementai išsidėstę tarp Kvietiškio bei P. Armino gatvių, greta akademinių, gyvenamųjų ir kitoms funkcijoms naudojamų statinių.
Žemėlapio taškas 54.532984, 23.347917 yra reprezentacinis: jis žymi XIX a. vidurio dvarininko namą ties Kvietiškio g. 7, o ne vartus, automobilių aikštelę ar 15,8 ha komplekso geometrinį centrą. Maršrutą geriau suvokti kaip kelių lauko stotelių pasivaikščiojimą, o ne atvykimą prie vieno muziejaus įėjimo.
1717 m. pradžia ir neišlikę pirminiai mediniai rūmai
KVR Marijampolės miesto pradžią sieja su 1717 m. Morkaus Antano Butlerio ir Pranciškos Ščiukaitės-Butlerienės sukurta Kvietiškio dvaro sodyba. Ankstyvajame ūkyje minimi mediniai dvaro rūmai, trys klojimai, dvi klėtys, trys tvartai, bravoras, grūdų magazinas, vežiminė, vandens ir vėjo malūnai bei plytinė. Netoliese augusi Starapolė tapo viena iš būsimos Marijampolės užuomazgų.
Svarbiausia pastatų tapatybės pataisa - dabartinio medinio dvarininko namo negalima pristatyti kaip nepakitusio 1717 m. Butlerio rūmo. KVR šį U raidės plano, vieno aukšto su pastoge ir daliniu rūsiu pastatą datuoja XIX a. viduriu. Savivaldybės parko puslapyje vartojamas populiaresnis pavadinimas mediniai dvaro rūmai, tačiau registro pavadinimas ir data tiksliau parodo, kad tai vėlesnis rezidencinis komplekso sluoksnis.
1750 m. grafienė Pranciška pakvietė marijonus ir fundavo bažnyčios bei vienuolyno statybą. Kvietiškio valda ir marijonų židinys kitoje miesto formavimosi ašies dalyje paaiškina, kodėl dvaro istoriją verta tęsti Marijampolės bazilikoje, o ne vertinti kaip nuo miesto centro atsietą užmiesčio sodybą.
Sapiegos, Bergai ir 1831 m. sukilimo atmintis
Po Butlerių dvarą su pertraukomis valdė Sapiegos - Kazimieras Nestoras, Aleksandras, Ona Zamoiska-Sapiegienė ir Leonas. Po 1863 m. sukilimo valda atiteko Fiodoro Remberto fon Bergo giminei; Bergai ją valdė iki 1924 m. parceliacijos. KVR taip pat pažymi, kad pasakojimas apie Napoleono maršalo Michelio Ney apsilankymą 1807 m. remiasi tik dalies istorikų teiginiu, todėl tai nėra tokio pat tvirtumo faktas kaip savininkų seka.
Pietvakariniuose dvaro laukuose 1831 m. vyko didelis Suvalkijos sukilėlių mūšis. Dvaro valdytojas B. Mikuličius po sukilimo buvo ištremtas į Sibirą, o į vakarus ir pietvakarius nuo dvarininko namo augantį Sukilėlių, arba Kvietiškio, ąžuolą KVR datuoja maždaug 1831-1833 m. Savivaldybė jį pristato kaip čia žuvusių sukilėlių atminimo medį.
XIX a. aštuntajame dešimtmetyje dvare epizodiškai gyveno poetas ir pedagogas Petras Arminas-Trupinėlis, kurio vardu pavadinta gretima gatvė. Dvaro administratoriaus Juozo Pavalkio aplinką KVR sieja ir su draudžiamos lietuviškos spaudos platinimu bei būsimo prezidento Kazio Griniaus šeimos istorija.
Ką skaityti architektūroje ir kraštovaizdyje
Iš 17 komplekso dalių trys yra namai, šešios - ūkiniai pastatai, o kitos apima dvarininko namą, kluono liekanas, sandėlį, kluoną, rūsį, užtvankos-tilto liekanas, siurblinę ir vandentiekio bokštą. Ne visos dalys vienodai ryškios ar vienoje kiemo erdvėje, todėl vertingiausia iš anksto žinoti kelis aiškius orientyrus.
Medinis dvarininko namas yra pusiau atviros U raidės kompozicijos, su pagrindiniu korpusu, dviem statmenais flygeliais, pastoge ir rūsiu po dalimi vakarinio sparno. XIX a. vidurio mūrinis sandėlis yra ilgas vienaukštis pastatas su rūsiu, dviejų lygių pastoge, stačiu dvišlaičiu čerpių stogu ir nedideliais tūriniais stoglangiais. Būtent sandėlis pavaizduotas pagrindinėje šio puslapio iliustracijoje.
Pietinėje dalyje stovi XX a. ketvirtajame dešimtmetyje statytas šešiabriaunis mūrinis vandentiekio bokštas. Tarp statinių išlikusios senų kelių kryptys, liepų alėja į pietus nuo dvarininko namo, fragmentiška vakarinė alėja, klevų eilė, Garnupio vaga, tvenkinys ir užtvankos-tilto vieta. Šie elementai svarbūs ne mažiau už pavienį fasadą, nes paaiškina buvusį gyvenamosios ir ūkinės zonų ryšį.
Nuo žemės ūkio mokyklos iki MRU Sūduvos akademijos
1909 m. dvaro sodyboje veikė Žiburio draugijos pradinė mokykla, o 1926 m. įsteigta Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla. Pirmuoju jos direktoriumi tapo mokslininkas Domas Aleksandravičius; mokyklai teko 64 ha žemės, centrinis dvaro pastatas, gyvenamieji ir ūkiniai pastatai. 1932 m. čia įkurta bekonų tyrimo stotis, institucijos istorijoje vadinama pirmąja Lietuvos moksline gyvulininkystės įstaiga.
Po karo mokykla tapo technikumu, 1990 m. - Marijampolės aukštesniąja žemės ūkio mokykla, o nuo 2001 m. jos tradiciją tęsė Marijampolės kolegija. Senesni KVR ir buvusios kolegijos tekstai dar rašo, kad kolegija čia veikia iki šiol, tačiau tai pasenusi administracinė informacija.
Marijampolės kolegija 2024 m. prijungta prie Mykolo Romerio universiteto, o nuo spalio 1 d. Marijampolėje veikia MRU Sūduvos akademija. Akademinė veikla suteikia vietai gyvą paskirtį, bet nereiškia, kad visi 17 paveldo komponentų yra vienos įstaigos ekspozicijos ar kad kiekvieno jų vidus atviras turistams.
Lankymas, interjerai ir prieinamumas be nepagrįstų pažadų
Savivaldybė Kvietiškio parką pristato kaip miesto žaliąją erdvę, todėl parką, alėjas ir nuo viešų prieigų matomus fasadus galima planuoti apžiūrėti savarankiškai dienos šviesoje. Bendro dvaro bilieto, vartų ar oficialaus viso komplekso darbo laiko nėra paskelbta. Laikykitės takų, tvorų ir vietos ženklų, neikite į gyvenamas, akademines, ūkines ar remontuojamas patalpas vien todėl, kad jos priklauso KVR kompleksui.
Ankstesniame instituciniame pristatyme rašyta apie sandėlyje įrengtą nedidelę dvaro ir mokyklos istorijos ekspoziciją, o 2018 m. savivaldybė skelbė apie nešiojamais pandusais pasiekiamus Kvietiškio pelėdos muziejų ir tuometės kolegijos valgyklą. Nei vienas pranešimas nepatvirtina kasdienio 2026 m. muziejaus grafiko, nuolatinio prižiūrėtojo ar galimybės be susitarimo patekti į sandėlį. Interjerą vertinkite kaip iš anksto tikrintiną edukaciją ar renginį.
2018 m. pandusai buvo skirti konkrečioms patalpoms, todėl jų negalima laikyti viso 15,8 ha komplekso prieinamumo auditu. Lauke gali būti žolės, žvyro, nelygių dangų, slenksčių ir laiptų. Be to, 2026 m. viešasis pirkimas buvo skirtas sandėlio kapitalinio remonto bei tvarkybos projektavimui ir projekto priežiūrai - tai rodo planuojamus pokyčius, bet dar neįrodo, kad darbai užbaigti ar pastatas atvertas. Prieš specialią kelionę tikrinkite naujausią savivaldybės ir MRU informaciją.










