- Vieta
- Šakių rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys apie Vincą Kudirką ir tautinį atgimimą
- Adresas
- V. Kudirkos g. 29, Kudirkos Naumiestis
- Koordinatės
- 54.77360, 22.86390
- Kiek skirti laiko
- 1-1,5 val.; daugiau su miesto ekskursija
- Geriausias metas
- darbo metu, kai galima derinti muziejų su Kudirkos paminklu ir miesto parku
Vinco Kudirkos muziejus
Vinco Kudirkos muziejus prie miesto aikštės
Vinco Kudirkos muziejus veikia Kudirkos Naumiestyje, V. Kudirkos g. 29, prie miesto aikštės ir Kudirkos paminklo. Tokia vieta svarbi: muziejaus pasakojimas iš karto tęsiasi lauke, miesto atminties erdvėje. Dabartinis muziejaus pastatas pastatytas 1998 m. (architektas A. Ambrasas).
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato šį padalinį kaip vietą, skirtą Vincui Kudirkai, „Tautiškai giesmei“, XIX a. tautiniam atgimimui ir rašto kultūrai. Tai vienas aiškiausių Suvalkijos kultūros istorijos objektų - juk būtent Naumiestyje (tuomet Vladislavove) Kudirka praleido paskutinius gyvenimo metus ir 1899 m. mirė.
Vincas Kudirka, „Varpas“ ir „Tautiška giesmė“
Pagrindinė muziejaus tema yra Vincas Kudirka (1858-1899) - gydytojas, publicistas, kritikas, muzikas ir vienas žymiausių XIX a. pabaigos tautinio atgimimo veikėjų. 1889 m. sausį jis išleido pirmąjį žurnalo „Varpas“ numerį ir su pertraukomis jį redagavo iki 1899 m., o 1890 m. organizavo laikraščio „Ūkininkas“ leidimą.
„Tautišką giesmę“ Kudirka parašė ir jai sukūrė muziką prieš pat mirtį; ji išspausdinta 1898 m. rugsėjo 15 d. „Varpe“. XX a. pradžioje giesmė tapo tautiniu, vėliau - Lietuvos valstybiniu himnu, įtvirtintu 1992 m. Konstitucijoje. Muziejuje „Tautiška giesmė“ tampa ne vien himnu, bet ir konkretaus žmogaus bei laiko pasirinkimu.
Varpininkai ir tautinio atgimimo rašto kultūra
Muziejuje svarbi XIX a. tautinio atgimimo aplinka: spaudos draudimas, slapta Lietuviškos spaudos gabenimo ir platinimo tema (1864-1904 m. draudžiama spauda buvo gabenama ir per Naumiestį), leidyba, švietimas ir visuomeninė veikla. Kudirka per „Varpą“ subūrė varpininkų srovę, iš kurios vėliau susiformavo Lietuvos demokratų partija.
Lankant verta skirti laiko ir Kudirkos kūrybai: jis rašė eiles (rinkinys „Laisvos valandos“, 1899), satyras, vertė G. Byrono, F. Schillerio, A. Mickevičiaus kūrinius, rinko bei harmonizavo liaudies dainas (rinkinys „Kanklės“) ir Šakiuose vadovavo styginių kvartetui.
Kudirkos Naumiesčio paminklai ir atminties erdvė
Miesto aikštėje stovi 1934 m. skulptoriaus Vinco Grybo sukurtas Vinco Kudirkos paminklas - vienas svarbiausių rašytojui skirtų monumentų Lietuvoje. 1934 m. tų pačių metų proga ir pats Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu.
Mieste yra ir V. Kudirkos kapas, jo vardu pavadinti tiltas per Šešupę (gelžbetoninis, 1939 m.) bei miškas, todėl muziejaus apsilankymą lengva papildyti pasivaikščiojimu po Kudirkos atminties vietas.
Darbo laikas, bilietai ir prieinamumas
Tyrimų metu Lietuvos nacionalinis muziejus skelbė, kad Vinco Kudirkos muziejus dirba antradieniais-šeštadieniais 10.00-17.00, sekmadieniais 10.00-15.00, o spalį-balandį sekmadieniais nedirba, išskyrus paskutinį mėnesio sekmadienį. Paskutiniai bilietai parduodami likus 30 minučių iki uždarymo. Bilietas suaugusiesiems buvo 4 Eur, lengvatinis - 2 Eur, šeimos bilietai - 6 arba 10 Eur. Prieš vykstant reikia tikrinti oficialų puslapį.
Tuo metu liftas neveikė, todėl antro aukšto ekspozicija buvo pasiekiama tik laiptais. Tai svarbu riboto judumo lankytojams.
