- Vieta
- Pypliai, Ringaudų seniūnija, Kauno rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinio reikšmingumo valstybės saugomas piliakalnio ir papėdės gyvenvietės archeologinis kompleksas Nemuno kairiajame krante
- Adresas
- Pyplių k., Ringaudų sen., 53456 Kauno r.
- Koordinatės
- 54.92737, 23.75052
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. piliakalnio aikštelei, pylimui, grioviui, papėdės gyvenvietės aplinkai ir Nemuno panoramai
- Geriausias metas
- sausa giedra diena nuo pavasario iki rudens; be lapijos lengviau perskaityti šlaitus ir griovį, o vasarą maloniausia tęsti maršrutą Kačerginės mišku
Pyplių piliakalnis su gyvenviete, Pyplių piliakalnio kompleksas
Nemuno kairiojo kranto iškyšulyje saugomas ne vien kalnas, o visas archeologinis kompleksas
Kultūros vertybių registre Pyplių kompleksui suteiktas kodas 23729. Jį sudaro atskirai registruotas piliakalnis kodu 5058 ir papėdės gyvenvietė kodu 23730. Kompleksas pripažintas nacionalinio reikšmingumo ir valstybės saugomas nuo 2005 m., o jo bendra chronologija KVR apibrėžiama I tūkst.-II tūkst. pradžia. Tai platus laikotarpis, ne vienos konkrečios pilies statybos data.
Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos iškyšulyje, ties rytiniu Kačerginės miško pakraščiu ir priešais Nevėžio žiotis. Nemuno slėnis jį saugo iš šiaurės ir šiaurės rytų, o griovos raižo rytinę prieigą. Tikslaus lankytojo taško koordinatės yra 54.9273661, 23.7505156. Oficialaus Kauno rajono objekto žemėlapio taškas nuo šios vietos nutolęs tik apie 21 m, todėl nuoroda veda į patį piliakalnį, ne į Pyplių kaimo centrą.
Administraciškai Pypliai priklauso Kauno rajonui, tačiau etnografinis regionas čia yra Suvalkija. Piliakalnis stovi kairiajame Nemuno krante, Užnemunėje, o VLE suvalkiečių gyvenamajai sričiai priskiria ir pietinę Kauno rajono dalį. 2026 m. liepos 15 d. tiksli Google Maps kortelė vadinosi Pyplių piliakalnis ir rodė 4,8 balo iš 5 vidurkį pagal 917 atsiliepimų. Įvertinimas ir atsiliepimų skaičius laikui bėgant keičiasi.
Aikštelės ilgis šaltiniuose skiriasi 50 metrų, todėl vieno patogaus skaičiaus nėra
Dabartiniame KVR apraše piliakalnio aikštelė nurodyta kaip 82 m ilgio ir 23,5 m pločio. AUTC aprašas bei 2017 m. tyrimų publikacija pateikia 32 x 23,5 m matmenis. Abu skaičiai priklauso autoritetingiems šaltiniams, o viešai paskelbtuose dokumentuose nėra paaiškinimo, ar skirtumas atsirado dėl matavimo ribų, redakcijos ar kitos priežasties. Dėl to sąžininga rodyti abu variantus, o ne apsimesti, kad neatitikimo nėra.
Pietvakarių aikštelės krašte supiltas apie 6 m aukščio ir 23 m pločio pylimas. Jo viršuje likusi maždaug 8 m skersmens aikštelė. Už pylimo iškastas apie 17 m pločio ir 1,5 m gylio griovys, dabar iš dalies užslinkęs. Natūralūs šlaitai statūs, 20-30 m aukščio, todėl geriausiai įtvirtinimo mastą suprasite pirmiausia apžiūrėję pylimą iš papėdės, o tik tada užkopę į viršų.
Piliakalnio reljefas nėra nepaliestas. Aikštelės pakraščius ir kultūrinį sluoksnį yra pažeidę apkasai, o 2017 m. tyrėjai pylimo viršuje užfiksavo lankytojų mindymo sukeliamą eroziją. KVR 2021 m. būklės apraše minima žolėta aikštelė, medžiais apaugę šlaitai, laiptai ir takai. Dabartinė išvaizda priklauso ir nuo šienavimo bei lapijos, bet griovio ir pylimo santykis išlieka svarbiausia skaitoma vietos struktūra.
2017 m. tyrimai po papėde aptiko daug senesnę stovyklavietę ir ankstyvą geležies gamybą
Prieš pritaikant teritoriją lankymui 2017 m. archeologai ištyrė 18 šurfų, kurių bendras plotas buvo 21,75 kv. m, išžvalgė 1140 kv. m būsimų takų, laiptų ir apžvalgos vietų, o planuotos automobilių aikštelės zonoje detaliai ištyrė 217 kv. m. Takų trasose archeologiškai vertingų radinių neaptikta, tačiau pietinės gyvenvietės kasinėjimai atvėrė kelis skirtingus naudojimo etapus.
Ploname sluoksnyje rasta titnago skelčių ir skaldytinių sankaupa buvo interpretuota kaip paleolito stovyklavietė. Greta užfiksuotos senojo arimo žymės rodo, kad vėlesnė žemdirbystė šį akmens amžiaus sluoksnį suardė. Tai nėra įrodymas, kad paleolite čia jau stovėjo piliakalnis. Stovyklavietė buvo ankstesnė veikla toje pačioje vietovėje, vėliau tapusioje įtvirtintos gyvenvietės aplinka.
Kitame sluoksnyje archeologai rado į įžemį įleistą ir smėliu bei moliu apdrėbtą geležies lydymo krosnelę, geležies šlako, anglių, lipdytos keramikos bei galimos įgilintos konstrukcijos pėdsakus. Tyrėjai šiuos kompleksus siejo su I tūkst. antruoju ketvirčiu. Vienas stambios keramikos telkinys iškeltas kartu su grunto bloku ir perduotas Kauno miesto muziejui, todėl papėdės radiniai nėra ekspozicija ant paties kalno.
Viduramžių radiniai leidžia kalbėti apie vėlyvą naudojimą, bet neįvardija čia stovėjusios pilies
Ankstesni žvalgymai papėdės gyvenvietėje buvo radę lipdytos lygiu ir grublėtu paviršiumi bei dalinai žiestos XIV a. keramikos. 1993 m. šiaurinėje pirmojoje Nemuno terasoje ištirta apie 200 kv. m išlikusio kultūrinio sluoksnio, kuriame atpažinti ir ankstyvojo mezolito-vidurinio neolito, ir II-V a. etapai. Tai dar kartą rodo, kad Pyplių archeologija yra kelių atskirų laikotarpių sankloda, o ne viena nenutrūkstama gyvenvietė.
2017 m. kasinėjimuose vienintelis su vėlyvąja piliakalnio faze tiesiogiai sietas radinys buvo arbaleto strėlės antgalis. Kartu su XIV a. keramika jis pagrindžia viduramžių veiklos galimybę, bet neatskleidžia pilies vardo, valdovo ar konkretaus mūšio. KVR visą kompleksą datuoja I tūkst.-II tūkst. pradžia, todėl atskirus radinius reikia skaityti jų sluoksnių kontekste, ne sulieti į vieną pasakojimą.
Kauno marių regioninio parko paveldo apžvalgoje archeologas Gintautas Zabiela Pyplius priskiria galimam 8-12 km nuo Kauno mūrinės pilies buvusiam išoriniam piliakalnių gynybos žiedui. Tai vertinga regioninio kraštovaizdžio interpretacija, tačiau ji pati savaime neįrodo, kad visi minėti piliakalniai veikė vienu metu ar buvo vienos centralizuotos sistemos dalys.
Pilėnų vardas yra nepatvirtinta lokalizacijos hipotezė, o trys kiti siužetai - padavimai
XX a. Lietuvos autoriai Zenonas Ivinskis ir Kazimieras Paunksnis Pyplius siūlė kaip galimą Pilėnų, kurių gynėjų žūtis kronikose siejama su 1336 m., vietą. Net šią versiją kartojantis Kauno rajono turizmo aprašas vartoja žodį galbūt. Nei KVR vertingųjų savybių aprašas, nei 2017 m. tyrimų publikacija Pyplių neįvardija Pilėnais, o arbaleto antgalis ir XIV a. keramika nėra konkrečios pilies tapatybės įrodymas.
KVR taip pat saugo mitologinę vietos vertę ir užrašo kitus pasakojimus. Pasakojama, kad kalną kepurėmis supylė prancūzų kareiviai, kad jo viduje esanti skylė ir kad priešams užpuolus buvo sudeginta lietuvių pilis, kol kunigaikštis buvo išvykęs. Tai folkloro siužetai. Jie nėra nei geologinis kalvos susidarymo paaiškinimas, nei dokumentuota Pypliuose vykusio karo istorija.
Patikima išvada kuklesnė, bet turtingesnė: ant strategiško Nemuno terasos iškyšulio buvo įrengtas piliakalnis, jo papėdėje skirtingais laikotarpiais gyveno ir dirbo žmonės, o viduramžiais vieta dar buvo naudojama. Konkretaus pilies vardo šaltiniai nepateikia. Todėl lankant verta atskirai matyti archeologinį kompleksą, regioninės gynybos interpretaciją ir vėliau prie kalno prisijungusias legendas.
Laiptai ir automobilių sustojimo vieta palengvina apsilankymą, tačiau viršūnė nėra bekliūtė
KVR 2021 m. būklės fiksacijoje prie komplekso nurodyti takai, laiptai, automobilių stovėjimo vieta, suolai ir informaciniai stendai. Registras neaprašo aikštelės talpos, dangos būklės ar žiemos priežiūros, todėl didesnei grupei ar po audros verta iš anksto pasitikrinti dabartines sąlygas. Į viršų kopiama laiptais, o šlaitai statūs, tad bekliūtė prieiga į piliakalnio aikštelę nepatvirtinta.
Paveldo, archeologijos ir saugomų teritorijų šaltiniuose nerasta piliakalniui nustatytų darbo valandų, bilietų kasos ar įėjimo kainos. Turizmo centro svetainėje skelbiamos įstaigos darbo valandos neturėtų būti suprantamos kaip paties lauko objekto režimas. Prieš vykdami tikrinkite oficialią informaciją apie laikinus renginius, tvarkymo darbus ar prieigos ribojimus.
Sausą dieną vietai skirkite 45-90 min. Nuo viršaus matomas Nemuno slėnis, priešingas krantas ir Raudondvario kryptis, nors vasarą dalį panoramos užstoja lapija. Ilgesnei išvykai Pyplius galima pasiekti Kačerginės Šaltinių tako atšaka. Laikykitės laiptų ir pažymėtų takų, nelipkite stačiu pylimo šlaitu ir nekaskite, nes 2017 m. tyrėjai jau fiksavo lankytojų mindymo žalą pylimo viršuje.
