Pajevonys, Vilkaviškio rajono savivaldybė
Suvalkija
Sūduvių piliakalnis su papėdės gyvenviete
Apie 0,8 km nuo Kunigiškių kaimo, Pajevonio sen., Vilkaviškio rajonas
54.52320, 22.83700
1-1,5 val. (su papėdės gyvenviete)
nuo vėlyvo pavasario iki rudens, sausu oru, kai geriau matyti pylimai
Kunigiškių piliakalnis, Pilies kalnas
Pajevonio piliakalnis: Sūduvos pilis
Pajevonio piliakalnis stūkso prie Kunigiškių kaimo, Vilkaviškio rajone, Suvalkijoje, Jevonio ir Ėglupio upelių santakos kyšulyje. Tai vienas didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Sūduvių (jotvingių) piliakalnių, datuojamas II-XIII a. Plačiai vartojamas vardas - Pajevonio piliakalnis, tačiau oficialus, enciklopedijos ir paveldo registro pavadinimas yra Kunigiškių piliakalnis, nes objektas yra arčiau Kunigiškių.
Piliakalnis svarbus kaip Sūduvos krašto archeologijos paminklas. Jo dydis, tvirti įtvirtinimai ir radiniai liudija, kad čia būta reikšmingos gyvenvietės jau pirmaisiais mūsų eros amžiais.
Matmenys ir įtvirtinimai
Piliakalnio aikštelė ovali, apie 150 x 76 m dydžio, o šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Aikštelę juosia pylimas: pietrytiniame pakraštyje jis siekia 4 m aukščio ir 24 m pločio, kitose pusėse žemesnis; iš pietvakarių vieta papildomai sutvirtinta dar vienu pylimu ir dviem grioviais.
Visa paminklo teritorija užima apie 8,9 ha ir tęsiasi maždaug 470 m - tai vienas didžiausių piliakalnių Užnemunėje. Aplink piliakalnį būta apie 12 ha papėdės gyvenvietės, todėl tai buvo ne pavienė pilis, o didelis gyvenamas ir gynybinis kompleksas.
Archeologija ir Romos monetos
Piliakalnį 1963-1964 m. tyrė Vilniaus universiteto archeologų ekspedicija, vadovaujama P. Kulikausko. Aikštelėje rastas iki 0,8 m storio kultūrinis sluoksnis su pastatų liekanomis, geležinių strėlių antgalių, peilių, žalvarinių segių, papuošalų ir lipdytinės keramikos. Papėdės gyvenvietėje aptikta net metalo lydymo krosnelės liekanų ir geležies šlako; radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Vieta garsi ir Romos imperijos monetomis: dar XIX a. (pasak Jono Basanavičiaus žinių) prie piliakalnio rasta Tiberijaus bei Kaligulos laikų monetų, vėliau - sidabrinė imperatoriaus Klaudijaus moneta. Šie radiniai liudija tolimus prekybinius ryšius, susijusius su gintaro keliu.
Sūduvos centras: faktai ir padavimai
Su Pajevoniu siejama graži, bet atsargiai vertintina tradicija - esą čia buvusi Sūduvos (Jotvos) administracinė sostinė ir žynių dvasinis centras, kuriame stovėjusios šventyklos. Šie teiginiai yra padavimai, archeologiškai nepatvirtinti, todėl juos verta suprasti kaip vietos atmintį, o ne įrodytą faktą.
Patikima žinia - kad piliakalnis su gyvenviete užėmė didelę teritoriją, buvo gerai įtvirtintas ir vaidino svarbų vaidmenį to meto prekyboje. Būtent ši reali reikšmė kartu su legendomis daro vietą tokią įdomią.
Pajevonio kaimas ir kaip aplankyti
Piliakalnis yra atviras, laisvai lankomas objektas. Apžiūrai su papėdės gyvenviete dažniausiai pakanka 1-1,5 val.; po lietaus aplinka gali būti drėgna, todėl verta avėti patogią avalynę.
Apsilankymą verta praplėsti Pajevonio bažnytkaimiu, kur stovi 1928 m. bažnyčia, veikia krašto muziejus ir stovi 1935 m. paminklas Vytautui Didžiajam. Tikslų muziejaus darbo laiką prieš vykstant verta pasitikrinti oficialiuose šaltiniuose.
