- Vieta
- Šakių rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- pagal 1991 m. projektą suformuotas miestelio skulptūrų parkas su tvenkiniu, fontanais, lauko rieduliais, dirbtiniu pylimu ir tautodailės kūriniais
- Adresas
- A. Tatarės g., Lukšiai, Šakių r. sav.
- Koordinatės
- 54.94828, 23.17462
- Kiek skirti laiko
- 45-60 min. tvenkinio, skulptūrų ir Tūkstantmečio vartų ratui; iki 1,5 val. lėtai apžiūrint kūrinius ir miestelio centro viešąsias erdves
- Geriausias metas
- gegužės pabaiga-rugsėjis, kai žydi gėlynai ir gali veikti fontanai; liepos 6 d. vakare prie vartų renkasi bendruomenė giedoti himno
Lukšių parkas, Siesarties vingio parkas, Siesarties vingio parkelis, Vingio parkas Lukšiuose, Siesartis Riverbend Park
Google žemėlapyje pažymėtas Lukšių parkas yra tas pats Siesarties vingio parkas
Parkas yra Lukšių centre, pietinėje A. Tatarės gatvės pusėje. Google Maps kortelė vadinasi Lukšių parkas, jos koordinatės 54.9482829, 23.1746152, o oficialiame miestelio albume ir savivaldybės dokumentuose vartojamas išsamesnis Siesarties vingio parko vardas. Tai ta pati vieta, todėl nereikia ieškoti dviejų atskirų parkų.
Erdvė kompaktiška, bet jos planas nėra vienas tiesus takas. Takai leidžiasi prie vandens, kyla ant supilto kalnelio, vingiuoja tarp riedulių, gėlynų, topiarinių želdinių ir skulptūrų. Aukščiausias orientyras - balti vartai su trimis metalinėmis saulutėmis - matomas iš skirtingų parko vietų ir padeda išlaikyti kryptį.
Parko nereikia painioti su Zyplių dvaro 21 ha parku, esančiu už miestelio, ar su Lukšių tvenkiniu prie Ežero gatvės. Oficialus albumas atskirai nurodo, kad nuo centro iki didesnio Lukšių tvenkinio, kurio pakrantėmis vaikštoma ir žvejojama, yra keli šimtai metrų. Siesarties vingio parko vandens telkinys yra mažesnė kraštovaizdžio kompozicijos dalis.
1991 m. projektas upės paliktą pelkėtą vietą pavertė sukurtu kraštovaizdžiu
Oficialus Lukšių albumas nurodo, kad praeityje per dabartinio parko teritoriją vinguriavo Siesartis. Etninės kultūros globos tarybos tyrimas vietą prieš įrengimą vadina pelkėta laukyme. Įgyvendinant 1991 m. parengtą sutvarkymo projektą čia iškastas vandens telkinys, iš aplinkinių laukų atvežti rieduliai, nutiesti takai ir įrengti fontanai.
Dabartinis vandens vaizdas todėl nėra išlikęs natūralus Siesarties vingis. Tai žmogaus suformuotas tvenkinys buvusioje upės ir šlapynės vietoje, o Siesarties vardas parke saugo ankstesnio kraštovaizdžio atmintį. Lankytojas turėtų vertinti vietą kaip kraštovaizdžio architektūros kūrinį, o ne natūralią upės buveinę ar pažintinį hidrologinį taką.
Projekto metu taip pat sukurtas Jaunavedžių stalas ir supiltas kalnelis, oficialiame albume vadinamas piliakalniu. Jis yra moderni kompozicijos dalis, o ne archeologinis piliakalnis ir ne Kultūros vertybių registre saugoma senovės gyvenvietė. 2019 m. savivaldybės projektiniai pasiūlymai aiškiai nurodė, kad nagrinėtos Lukšių centro teritorijos nepatenka į KPD, draustinių, regioninių parkų ar Natura 2000 ribas.
Parką kūrė bendruomenė, Vidas Cikana ir Zyplių žiogų plenerų dalyviai
Etninės kultūros globos tarybos tyrimas parko koncepcijos autoriumi įvardija Lukšiuose nuo 1981 m. gyvenantį tautodailininką, medžio ir akmens skulptorių Vidą Cikaną. Tyrime pabrėžiama ir bendruomenės bei kasmet į plenerus atvykusių menininkų dalis. Todėl parkas nėra vieno karto savivaldybinis apželdinimas - jo kolekcija augo per kūrybines stovyklas ir vietos iniciatyvas.
Nuo 2003 m. Vidas Cikana buvo vienas iš Zyplių dvare vykusio tautodailininkų plenero Zyplių žiogai organizatorių. Dalis ten sukurtų darbų pritaikyta Siesarties vingio parko erdvėje: akmens ir medžio skulptūros, kalvystės detalės bei lauko riedulius papildantys kūriniai sudaro atvirą, nuolat kintantį ansamblį.
Ne visų parke stovinčių skulptūrų autoriai, pavadinimai ir datos yra patikimai paskelbti. 2015 m. EKGT tyrimas tiesiogiai pažymėjo šią dokumentavimo spragą ir bendrame sąraše nurodė V. Cikaną bei kitus autorius, jų neišvardydamas. Todėl pavienių figūrų nereikėtų pavadinti ar priskirti vien iš išvaizdos; tiksliausiai jas apibūdina informacija vietoje ir oficialiai dokumentuoti įrašai.
Vartai į kitą tūkstantmetį yra 8 m aukščio ir sveria daugiau kaip 12 tonų
2009 m. liepos 24 d. ant dirbtinio kalnelio iškilmingai atidengtas betono ir metalo monumentas Vartai į kitą tūkstantmetį. Kalvis Vladas Kuzinas padovanojo tris dideles metalines saulutes, o Vidas Cikana parengė visos kompozicijos projektą. Tai leidžia atskirti dviejų kūrėjų indėlį: saulutės yra Kuzino, vartų kompozicija - Cikanos.
Kūrinį sudaro stilizuoti balti kryžiai, formuojantys vartų angas, Lietuvos trispalvės spalvų vertikalė ir virš konstrukcijos iškeltos kalviškos saulutės. Oficialiai nurodomi matmenys - 8 m aukščio ir 6 m pločio, svoris - daugiau kaip 12 tonų. Monumentas skirtas perėjimui į antrąjį Lietuvos vardo tūkstantmetį, todėl jo data siejama su 2009 m. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu.
Vartai tapo ne tik vaizdiniu, bet ir bendruomeniniu centru. Lukšiečiai prie jų tradiciškai renkasi liepos 6 d. giedoti Tautiškos giesmės; toks renginys oficialiame Šakių savivaldybės kalendoriuje vyko ir 2026 m. Lankantis tą vakarą verta tikėtis žmonių ir renginio technikos, o ne ramaus fotosesijos laiko.
Naujesnis viešųjų erdvių projektas sujungė parką su visu A. Tatarės gatvės centru
2019 m. projekto rengėjai Siesarties vingio parke jau užfiksavo suformuotus vandens telkinius, takų sistemą, tinklinio aikštelę, lauko tualetą ir persirengimo kabinas. Tai buvo esama parko infrastruktūra, o ne dar tik žadami nauji objektai. Tuo pačiu dokumentu planuotas platesnis Lukšių centro atnaujinimas apėmė kelis atskirus sklypus palei A. Tatarės gatvę.
Užbaigto projekto oficialioje ES investicijų kortelėje nurodyta 50 325,28 kv. m atnaujintų atvirų erdvių visame miestelyje. Buvo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių ryšys, atnaujinti takai, apšvietimas, suolai, šiukšliadėžės, automobilių aikštelė, vaikų žaidimų erdvė, tilteliai ir du viešieji tualetai. Šis sąrašas apima visą projekto koridorių, todėl klaidinga kiekvieną elementą laikyti esančiu pačiame skulptūrų parke.
2026 m. seniūnijos darbų plane numatyta toliau sodinti ir prižiūrėti gėlynus, Siesarties vingio parko takus bei gėlynus įrėminti borteliais ir perdažyti fontanų turėklus prie Lukšių kultūros namų. Tai planuojami metų darbai, ne garantija, kad visi jau baigti konkrečią apsilankymo dieną. Remonto vietos gali trumpam pakeisti įprastą maršrutą.
Parkas nemokamas ir atviras visą parą, o fontanai bei patogumai priklauso nuo sezono
Google Maps Lukšių parko kortelė žymima kaip atvira 24 valandas per parą, įėjimo bilieto nėra. 2026 m. liepos 13 d. joje buvo 115 atsiliepimų ir 4,7 iš 5 vidurkis. Tai mažesnis, bet tikslus šios vietos atsiliepimų skaičius; jo nereikia sumuoti su Zyplių dvaro, Lukšių tvenkinio ar kitomis netolimų objektų kortelėmis.
Fontanai yra sezoniniai lauko įrenginiai ir oficialaus kasdienio veikimo grafiko parkas neskelbia. Du viešieji tualetai įrengti platesniame A. Tatarės gatvės viešųjų erdvių tinkle, tačiau jų konkretus darbo laikas nepaskelbtas, todėl nereikėtų planuoti kelionės darant prielaidą, kad jie visada atrakinti. Parduotuvės ir kitos paslaugos yra miestelio centre.
Pagrindines parko dalis galima pasiekti lygiais arba nedidelio nuolydžio takais, bet kalnelis, laiptai, siauresni akmenų ruožai ir skirtingos dangos nėra vienodai patogūs vežimėliui. Parko tvenkinys oficialiuose šaltiniuose pristatomas kaip kraštovaizdžio elementas, o ne maudykla; maudymosi ar žvejybos čia nereikėtų numatyti. Automobilį palikite tik pažymėtose centro vietose, ne ant takų ar vejos.
