Lankytinos vietos Lietuvoje

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia: 1933 m. pašventinta tarpukario bažnyčia, kurios asimetrišką planą ir neorenesansinį siluetą nulėmė išsaugotos Tiškevičių dvaro rūmų sienos

Išlaužo bažnyčia yra retas tarpukario sprendimas, kai nauja šventovė išaugo ne tuščiame sklype, o iš 1860 m. Tiškevičių dvaro rūmų sienų. 1931 m. projektą parengė inžinierius Vsevolodas Kopylovas, statybai vadovavo ir pats dirbo pirmasis klebonas Vytautas Gurevičius, o 1933 m. rugsėjo 3 d. bažnyčia buvo pašventinta. Neįprastą asimetrišką planą išduoda prie šoninio fasado pristatytas 35 m varpinės bokštas ir virš stogo iškilęs aštuoniakampis kupolas. Viduje verta ieškoti trijų altorių, 1932 m. Adomo Karaliaus dirbtuvėje sukurto didžiojo altoriaus ir tarpukario kapinių kompozicijos tęsinio lauke. 2026-07-27 tiksli Google Maps kortelė rodė 4,8 balo iš 5, tačiau patikimo atsiliepimų skaičiaus nepateikė.

Vieta
Išlaužas, Prienų rajono savivaldybė
Regionas
Prienų rajonas
Tipas
tarpukario neorenesansinė katalikų bažnyčia, perstatyta iš dvaro rūmų
Adresas
Vytauto Gurevičiaus g. 8, Išlaužas
Koordinatės
54.73655, 23.92388
Kiek skirti laiko
30-60 min.; ilgiau dalyvaujant Mišiose ar iš anksto suderintame pasakojime
Geriausias metas
šviesiu paros metu arba prieš viešai skelbiamas pamaldas; gegužę vyksta titulinių atlaidų tradicija
Vardai ir variantai

Išlaužo bažnyčia, Išlaužo Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčia, Išlaužas Church of Mary Help of Christians

Dabartinis adresas įamžina bažnyčios statytoją

Tiksli bažnyčios įėjimo kortelė yra Vytauto Gurevičiaus g. 8, Išlauže, koordinatėse 54.7365519, 23.9238797. Oficialus parapijos puslapis ir Google Maps naudoja šį adresą, o senesni architektūros bei turizmo aprašai dar gali rodyti Žvejų g. 23. Naviguojant saugiausia remtis tiksliu Place ID, ne vien senu gatvės įrašu.

Vytauto Gurevičiaus vardas gatvėje nėra atsitiktinis. Pirmasis parapijos klebonas organizavo lėšų rinkimą, paaukojo beveik 20 000 litų savo santaupų, vadovavo statybai ir pats joje dirbo. Bažnyčioje išlikęs jo portretas ir lenta primena, kad šventovė iškilo parapijiečių bei rėmėjų aukomis.

2026-07-27 Išlaužo šventovės Google Maps kortelėje buvo matomas 4,8 balo iš 5 vidurkis. Bendras atsiliepimų skaičius viešame atsakyme nebuvo pateiktas, todėl puslapyje paliekamas tik patikrinamas įvertis.

Bažnyčios pamatuose tebėra 1860 m. Tiškevičių dvaro rūmai

Išlaužo dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, o 1860 m. statyti rūmai buvo vienaaukščiai, su cokoliniu aukštu ir erdvia pastoge. Po Žemės reformos dvaras 1925 m. nusavintas, o besikuriančiai parapijai paskirta 8 ha žemės su dvaro statiniais.

1929 m. rūmai buvo nugriauti iki langų lygio, tačiau mūrinės sienos panaudotos naujai bažnyčiai. Tai svarbiausias šio pastato skaitymo raktas: apačioje slypi dvaro tūrio logika, o virš jos sukurta tarpukario sakralinė architektūra. Buvusio dvaro planas lėmė neįprastą asimetriją, kurios nebūtų prireikę statant visiškai naujame sklype.

1925 m. pradėta kurti parapija, o 1928 m. joje dirbti pradėjęs kunigas Vytautas Gurevičius ėmėsi statybos. Oficialioje parapijos istorijoje nurodoma 130 000 litų bendra projekto kaina, surinkta per aukų vakarus, kasdienes aukas ir asmeninį klebono indėlį.

Kopylovo projektą atpažinsite iš šoninio bokšto ir kupolo

Lietuvos centriniame valstybės archyve rasti dokumentai rodo, kad projektą 1931 m. liepą parengė inžinierius Vsevolodas Kopylovas. Pirmoji versija nebuvo patvirtinta, nes Statybos inspekcija reikalavo perprojektuoti galinį fasadą. Pataisas vertino inžinierius A. Šalkauskas, konsultacijos ieškota ir pas architektą Karolį Reisoną.

Bažnyčia yra neorenesansinė, jos pagrindinis tūris stačiakampis, su priestatais ir rūsiu, tačiau planas asimetriškas. Pastatas 33 m ilgio, 14 m pločio, vidaus aukštis siekia apie 12 m. Prie šoninio fasado stovi dviejų tarpsnių 35 m varpinės bokštas su smaile, o stogo gale kyla aštuoniakampis kupolas su žibintu.

Bokšto apačioje matyti stačiakampiai langai, viršutiniame tarpsnyje - žemesnės arkinės akustinės angos. Bokšto varpas įsigytas dar 1926 m. Apžiūrint iš lauko verta apeiti pastatą, nes vien frontalus vaizdas neatskleidžia, kaip dvaro rūmų pagrindas, šoninis bokštas ir galinis kupolas sujungti į vieną siluetą.

Viduje svarbūs trys altoriai ir 1938 m. vargonai

Bažnyčia trinavė. Centrinę navą dengia cilindrinis skliautas, šonines navas - kasetinės lubos, o erdves skiria šešios poros skirtingo pjūvio kolonų. Šios konstrukcijos leidžia pamatyti, kaip buvęs dvaro tūris buvo pritaikytas procesijai, altorių hierarchijai ir bendruomenės susirinkimui.

Didysis altorius pagamintas 1932 m. garsioje Adomo Karaliaus dirbtuvėje Marijampolėje, jį kūrė meistrai Bronius Adomaitis ir Stasys Karpis. Pagrindinį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu paveikslą nutapė Bronius Šaliamoras. Parapijos šaltinis jį sieja su Romos Šv. Alfonso Liguorio bažnyčioje esančiu Nuolatinės Gelbėtojos atvaizdu, tačiau nurodo ir kompozicijos skirtumus.

AUTC duomenimis, 1938 m. įrengti J. Astrausko vargonai. Parapijos istorija pasakoja, kad pastaraisiais metais vargonai bei paveikslai buvo restauruoti, o nuo 2018 m. atnaujintas interjeras, grindys, šildymas ir drėgmės pažeisti pamatai. Tai gyva, naudojama šventovė, todėl interjerą apžiūrėkite tyliai ir netrukdykite liturgijai.

Kapinių alėja yra apgalvota tarpukario kompozicijos dalis

Bažnyčia stovi buvusio dvaro parke šalia kapinių. AUTC išskiria kapinių erdvinę sistemą: išilginio tako gale stovi mūrinė koplytėlė su „Ecce Homo“ skulptūra, o alėja veda iki Švč. Mergelės Marijos Maloningosios statulos, atsuktos į didžiąsias bažnyčios duris.

Ši ašis nėra atsitiktinė dekoracija. Koplytėlė, Marijos figūra, pagrindinių alėjų sankirta ir bažnyčios durys sudaro retą prasmingai suplanuoto tarpukario kapinių kraštovaizdžio pavyzdį. Lankant reikia išlaikyti rimtį, nefotografuoti laidotuvių ir nevaikščioti tarp kapų kaip po laisvalaikio parką.

Prienų savivaldybė mini ir vėlesnį istorinį sluoksnį: apie XX a. aštuntojo dešimtmečio vidurį Išlaužo parapija įsitraukė į pogrindinių leidinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“, „Aušra“ ir „Alma mater“ platinimą. Tai dokumentuotas pasipriešinimo sovietinei sistemai pasakojimas, ne vietos legenda.

2026 m. lankymo ir pamaldų informacija

2026-07-27 oficiali parapijos svetainė skelbė bendrą laiką kasdien 8:00-20:00. Mišios buvo nurodytos trečiadieniais 19:00, šeštadieniais 11:00 ir sekmadieniais 11:00; trečiadienio adoracija prasidėdavo 17:30, sekmadienio - 10:30. Pamaldų grafikas gali keistis dėl švenčių, laidotuvių ar parapijos sprendimų, todėl prieš specialią kelionę patikrinkite oficialų puslapį.

Įprastam individualiam apsilankymui bilietas nenurodomas. Bažnyčia nėra muziejus su nuolatiniu gidu, tad norint išsamiau pamatyti uždaras erdves, išgirsti vargonus ar gauti pasakojimą apie restauravimą reikia iš anksto susisiekti su parapija. Vilkaviškio vyskupijos puslapyje pateiktas dabartinis parapijos kontaktas.

Geriausia pradėti nuo šiaurės vakarų pagrindinio fasado, apeiti šoninį bokštą, surasti kupolą ir tik tada eiti į vidų. Kapinėse laikykitės takų, o per Mišias architektūrinę apžiūrą ir fotografavimą atidėkite.

Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčios šaltiniai