- Vieta
- Lekėčiai, Šakių rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- Ginto Čekausko įkurtas privatus etnografijos ir gyvųjų tradicinių amatų muziejus, veikiantis per to paties pavadinimo asociaciją
- Adresas
- Pušyno g. 14, LT-71225 Lekėčiai
- Koordinatės
- 54.98501, 23.50483
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. ekskursijai arba apie 1 val. pasirinktai edukacijai
- Geriausias metas
- tik iš anksto telefonu ar el. paštu patvirtintu laiku; turizmo puslapis nurodo darbo dienų vakarus ir savaitgalių rytus, bet skelbia ir siaurą pietų meto išimtį
Čekauskų etnografinis muziejus, Ginto Čekausko muziejus, Čekauskų muziejus Lekėčiuose
Tai privatus Lekėčių muziejus, o ne Kazlų Rūdos ar savivaldybės padalinys
Oficialus adresas yra Pušyno g. 14, Lekėčiai, Šakių rajono savivaldybė. Muziejų įkūrė ir jam vadovauja tradicinių amatų meistras Gintas Čekauskas. Šakių turizmo ir verslo centras jį tiesiogiai vadina privačiu muziejumi, todėl jo nereikėtų painioti su Šakių rajono savivaldybės valdomu Zanavykų muziejumi ar kitomis etnografinėmis sodybomis.
Juridinis ir lankomas objektas siejasi tuo pačiu vardu bei adresu. Asociacija Čekauskų etnografijos muziejus įregistruota 2015 m. sausio 9 d.; Registrų centro 2026 m. leidinys rodo, kad asociacija pateikė 2025 m. metinių ataskaitų rinkinį ir neturi įregistruoto likvidavimo ar kito specialaus teisinio statuso. Gintas Čekauskas oficialiame paveldo sąvade įvardytas muziejaus įkūrėju, o asociacija - tradicijos teikėja ir saugotoja.
Internete pasitaiko automatiškai sukurtas katalogas, kuris muziejų klaidingai priskiria Kazlų Rūdos savivaldybei ir aprašo neegzistuojantį senovinių sodybos pastatų kompleksą. Šis puslapis tokių teiginių nenaudoja. Žemėlapio taškas 54.985011, 23.504831 paimtas iš oficialaus Šakių turizmo įrašo ir žymi Pušyno g. 14 muziejaus sklypą, bet ne atskirai geodeziškai patvirtintas lankytojų duris.
Nuo senelių oblių palikimo iki atskiro muziejaus pastato
Rinkinio pradžia siejama su 2005 m., kai Gintas Čekauskas paveldėjo iš senelių keletą skirtingos paskirties oblių ir kitų namų apyvokos daiktų. Tais pačiais metais būsimos ekspozicijos patalpos pradėtos rengti nenaudojamo ūkinio pastato palėpėje. Draugų dovanoti jų tėvų ir senelių įrankiai palaipsniui išplėtė šeimos palikimą į bendruomenės atminties rinkinį.
Privatus muziejus pirmuosius lankytojus priėmė 2010 m. Oficialioje galerijos chronologijoje po to žymimi bendri projektai su Kauno kolegija, edukacijų plėtra ir išvažiuojamieji amatų pristatymai. Tai padeda suprasti vietą ne kaip sustingusį senienų sandėlį, o kaip meistro veiklos, rinkimo ir mokymo centrą.
2015 m. pradėtas statyti naujas 80 kv. m muziejinei veiklai skirtas pastatas, atvertas 2016 m. gegužės 14 d. Jame rengiamos parodos, bendruomenės renginiai ir užsiėmimai, yra konferencijų erdvė; dalis eksponatų perkelta iš ankstesnių fondų, dalis gauta naujai. Oficialioje chronologijoje 2020 m. dar pažymėta užbaigta antro aukšto erdvė, todėl ne visos muziejaus dalys yra vienodo laikotarpio ar paskirties.
Daugiau kaip 600 oblių atskleidžia ne vieną, o daugybę darbų
Muziejaus vizitinė kortelė yra daugiau kaip 600 medinių ir metalinių staliaus oblių. Jie skiriasi dydžiu, forma, geležtės profiliu ir užduotimi: vieni lygino paviršių, kiti formavo griovelius, kraštus ar dekoratyvinius profilius. Seniausias oficialiai išskiriamas oblius datuojamas 1838 m. ir į kolekciją atkeliavo iš Panevėžio.
Oblius papildo pjovimo, matavimo, žymėjimo, gręžimo, tašymo ir tekinimo įrankiai. Tokia kaimynystė leidžia įrankį matyti ne kaip keistos formos medžio gabalą, o kaip visos darbo sekos dalį - nuo ruošinio pažymėjimo iki sujungimo ir galutinio paviršiaus. Ekskursija ypač vertinga tada, kai vadovas paaiškina, kurį pėdsaką medienoje palikdavo konkreti geležtė.
Senesniame Lekėčių turizmo puslapyje vis dar minėta daugiau kaip 400 oblių, o dabartinis oficialus muziejaus ir Šakių turizmo pristatymas skelbia daugiau kaip 600. Tai labiau panašu į skirtingu metu fiksuotą augančią kolekciją nei į dviejų skirtingų muziejų požymį; šiame puslapyje naudojamas naujesnis skaičius.
Linai, duona, lyginimas ir Zanavykų ūkininko kambarys praplečia temą
Medžio darbai dominuoja, bet ekspozicija nėra vien oblių muziejus. Renkami linų apdirbimo įrankiai nuo brauktuvių iki rankinių audimo staklių, rodomas duonos kelias nuo pjautuvo iki duonkubilio, lyginimo reikmenys, kočėlai, rintės, bezmėnai, svarstyklės ir carinės Rusijos bei sovietmečio svareliai. Šie daiktai sujungia amatą su kasdiene namų ir ūkio rutina.
Atskiras fragmentas atkartoja pasiturinčio Zanavykų ūkininko stubos apstatymą XIX a. pabaigos - XX a. pradžios baldais. Greta galima rasti pokario prisukamą patefoną, veikiančius 1953 ir 1986 m. juostinius magnetofonus ir nedidelę biblioteką. Oficialus muziejus nurodo joje kaupiamus 49 lietuvių bei 9 rusų rašytojų raštų rinkinius, išleistus iki 1965 m.
Pats muziejus save vadina taikiu ir sąmoningai nekaupia militaristinės tematikos. Išimtis - keli Ginto Čekausko senelio apdovanojimai su liudijimais ir artimųjų kariškių fotografijos. Tai aiški rinkinio riba: čia pasakojama apie darbą, šeimos buities atmintį ir amato perdavimą, o ne kuriama bendra XX a. karų ekspozicija.
Skiedrinė stogdengystė čia yra gyvas įgūdis, ne tik eksponatas
Gintas Čekauskas skiedrinės stogdengystės amatą praktikuoja nuo 2005 m. Muziejaus oficialiame pristatyme nurodyta, kad 2015 m. įsigytomis rankinėmis staklėmis drožiamos skiedros gavo A kategorijos tautinio paveldo produkto sertifikatą, o 2016 m. meistras sertifikuotas tradicinės stogdengystės amato meistru. Jo 2024 m. knygoje „Medinė stogdengystė“ ši tema išplėtota lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis.
Skiedrinės stogdengystės tradicija į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyta 2022 m., sertifikato numeris NKPVS-51. Teikėja ir saugotoja nurodyta asociacija Čekauskų etnografijos muziejus. Tai nacionalinis Lietuvos sąvadas, o ne UNESCO Pasaulio paveldo ar UNESCO reprezentatyvusis nematerialaus paveldo sąrašas.
Edukacijoje „Senoji stogdengystė“ aptariama skiedrų gamybos ir stogų dengimo raida, o dalyvis pats išsidrožia malksną-skiedrą. Kitos vienos valandos programos - „Kalu kalu inkilėlį“ ir „Mano pirmoji lesyklėlė“ - medžio bei skiedrų medžiagą paverčia konkrečiu parsivežamu darbu. Pastarosioms dviem Šakių turizmo puslapis nurodo dalyvius nuo 8 metų ir iki 15 žmonių grupę.
Vizito laikas, kainos ir prieinamumas turi būti patvirtinti tiesiogiai
Kasdienio darbo valandų grafiko muziejaus svetainė neskelbia. Šakių turizmo puslapyje rašoma, kad lankytojai priimami darbo dienomis nuo 17 val. ir savaitgaliais nuo 9 val., bet ten pat išankstinio susitarimo sakinys mini savaitgalius nuo 9 val. bei darbo dienų 12:00-12:40 langą. Angliškame to paties centro įraše pateikiama paprastesnė ir saugesnė taisyklė - darbo dienomis bei savaitgaliais lankoma tik susitarus iš anksto.
2026 m. liepos 19 d. lietuviškame turizmo įraše tebebuvo rodomos vienos valandos edukacijų kainos: „Senoji stogdengystė“ - 2,50 Eur asmeniui, inkilėlio gamyba - 5 Eur, lesyklėlės gamyba - 4 Eur. Puslapis nepateikia kainoraščio įsigaliojimo datos ir nenurodo atskiros paprastos muziejaus ekskursijos kainos. Todėl šias sumas laikykite paskelbtu orientyru, o ne garantuotu dabartiniu tarifu.
Šakių turizmo puslapis objektą žymi kaip visiškai pritaikytą žmonėms su negalia, o muziejaus svetainė pritaikymą sieja su 2016 m. atvertu nauju pastatu. Vis dėlto viešai neaprašytos konkrečios durys, nuolydžiai, tualetas, parkavimo vieta ar patekimas į palėpės ir antro aukšto erdves. Rezervuojant reikia pasakyti grupės dydį, pasirinktą programą bei prieinamumo poreikius ir tiesiogiai patvirtinti, kurios ekspozicijos bus pasiekiamos.
