Prienų rajono savivaldybė
Suvalkija
Etnografinis muziejus po atviru dangumi (davatkynas)
Lašašos g. 11, Naujasodžio k., Šilavoto sen., Prienų r.
54.66520, 23.75570
45-60 min. (nameliai ir skulptūrų takelis)
ištisus metus pagal grafiką; skulptūrų takelis - pavasarį-rudenį
Šilavoto „Davatkynas”, vienuolynas be įžadų, davatkėlių nameliai
Šilavoto davatkynas: kas tai per vieta
Šilavoto davatkynas - tai nedidelis senų medinių namelių kompleksas pušyno šlaite Naujasodžio kaime, prie Šilavoto Prienų rajone. Čia XIX a. pabaigoje apsigyveno pamaldžios kaimo moterys, vadintos davatkomis arba davatkėlėmis. Šiandien tai etnografinis muziejus po atviru dangumi, Prienų krašto muziejaus padalinys.
Tai reta ir bene geriausiai išlikusi tokio pobūdžio vieta Lietuvoje. Vaikščiojant tarp namelių ir šventųjų skulptūrų galima pajusti, kaip gyveno moterų bendruomenė, kuri pasirinko tarnystę bažnyčiai ir artimui, bet neturėjo nei vienuolyno, nei oficialių įžadų.
Kas buvo davatkos ir davatkynas
Davatka, arba davatkėlė, - tai dažniausiai netekėjusi pasaulietė katalikė, savo gyvenimą paskyrusi bažnyčiai ir maldai, bet nedavusi vienuolinių įžadų. Tai savotiškas lietuviškas beginių atitikmuo. Kasdienėje kalboje žodis „davatka” gali skambėti niekinamai, todėl ši vieta ir jos istorija pasakojamos pagarbiai.
Davatkynas - tai namų sambūris, kuriame tokios moterys gyveno bendrai. Dokumentuota, kad jos prižiūrėjo parapijos bažnyčią, padėjo kunigams ir kaimynams, slaugė ligonius, mokė siūti, austi, verpti ir megzti, o spaudos draudimo bei sovietmečio sąlygomis slapta ruošė vaikus Pirmajai Komunijai.
Moterys, kūrusios davatkyną
Davatkynas pradėtas kurti XIX a. pabaigoje, kai moterys nusipirko žemės iš vietos ūkininko ir pasistatė savo namelius pušyno šlaite, maždaug 0,7 km nuo Šilavoto bažnyčios. Pirmąja čia apsigyvenusia davatkėle laikoma Marijona Dabrišiūtė, įsikūrusi 1895 m.
Klestėjimo metu davatkyne stovėjo iki septynių gyvenamųjų namelių, o vienu metu čia gyveno apie keturiolika moterų. Iki šiol išliko du autentiški gyvenamieji nameliai ir du ūkiniai statiniai, sudarantys tarsi atskirą gyvenvietę. Bendruomenės gyvybingumą rodo ir tai, kad viena davatkėlių sovietmečiu buvo teista už religijos mokymą.
Nuo namelių iki muziejaus
Mirus paskutinei davatkėlei, davatkyną paveldėjo pirmosios gyventojos giminaičiai Lincevičiai, kurie kartu su bendruomene rūpinasi jo išsaugojimu. Privatus muziejus čia ėmė veikti 2004 m., o nuo 2007 m. nameliai tapo Prienų krašto muziejaus padaliniu.
Kiekviename memorialiniame namelyje įrengta ekspozicija apie davatkėlių kasdienybę, darbus ir pamaldumą. Tarp eksponatų - autentiški moterų daiktai, regioninė etnografinė medžiaga, religinių oleografijų rinkinys, senieji baldai, įrankiai ir tekstilė.
Šventųjų skulptūrų takelis
2006 m. tuo keliu, kuriuo davatkėlės kasdien eidavo į bažnyčią, įrengtas šventųjų skulptūrų takelis. Jame stovi koplytėlės su šventųjų moterų - Onos, Magdalenos, Veronikos, Kotrynos - atvaizdais, Švč. Mergelės Marijos skulptūra, o centre - Švč. Jėzaus Širdis, atkartojanti Šilavoto bažnyčios titulą.
Takelis driekiasi pušyno šlaitu ir jungia davatkyną su Šilavoto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Apsilankymą prie namelių patogu derinti su šios neogotikinės, 1898-1902 m. statytos bažnyčios apžiūra.
Lankymas
Davatkynas paprastai veikia nuo trečiadienio iki sekmadienio, o pirmadieniais ir antradieniais nedirba; ne darbo valandomis ar grupėms apsilankymą verta derinti iš anksto telefonu. Tikslų darbo laiką ir galimą bilieto kainą patartina pasitikrinti oficialiame Prienų krašto muziejaus puslapyje, nes informacija gali keistis.
Apsilankymui užtenka maždaug 45-60 minučių nameliams ir skulptūrų takeliui, dar 20-30 minučių - bažnyčiai. Skulptūrų takelis gražiausias nuo pavasario iki rudens.
