Sudargo seniūnija, Šakių rajono savivaldybė
Šakių rajonas
penkių Nemuno kairiojo kranto piliakalnių kompleksas
55.04800, 22.64100
1,5-2,5 val. visam kompleksui
sausa giedra diena, kai saugiau vaikščioti šlaitais ir atsiveria Nemuno panorama
Sudargo piliakalniai, Burgaičių ir Grinaičių piliakalniai
Sudargo piliakalnių kompleksas: penki kalnai prie Nemuno
VLE Sudargo piliakalnius apibūdina kaip penkis piliakalnius Šakių rajone, Sudargo seniūnijoje, prie Sudargo, Grinaičių ir Burgaičių kaimų. Jie datuojami I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia ir įeina į Nemuno kairiojo kranto Sudargo piliakalnių kompleksą.
Tai viena įspūdingiausių Lietuvos piliakalnių grupių, nes čia lankytojas mato ne pavienį kalną, o visą reljefo sistemą. Nemuno slėnis, statūs šlaitai, tarpusavyje susiję piliakalniai ir papėdžių erdvės sukuria aiškų gynybinio kraštovaizdžio mastelį.
Burgaičių piliakalniai: Vorpilis, Pilaitė ir Bevardis
VLE nurodo tris Burgaičių piliakalnius: Vorpilį, Pilaitę ir Bevardį. Burgaičių piliakalnis I, vadinamas Vorpiliu, yra apie 0,55 km į rytus nuo Burgaičių kaimo; jo šlaitai statūs, iki 40 m aukščio, aikštelė apvali, 30 m skersmens, o pietiniame jos krašte supiltas 30 m ilgio, 0,8 m aukščio ir 25 m pločio pylimas, už kurio yra 15 m pločio, 1 m gylio griovys. Į pietus ir pietvakarius nuo piliakalnio plyti 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė - tai rodo, kad čia ne tik gynėsi, bet ir nuolat gyveno.
Burgaičių piliakalnis II, vadinamas Pilaite, yra 100 m į rytus nuo Vorpilio; jo trikampė aikštelė 11 x 15 m dydžio, pietiniame šone yra natūralių įtvirtinimų, o šlaitai statūs, iki 33 m aukščio. Burgaičių piliakalnis III, dar vadinamas Bevardžiu, yra į pietryčius nuo Pilaitės ir išsiskiria tuo, kad 2005-2006 m. tyrimų metu neaptikta nei gynybinių įtvirtinimų, nei kultūrinio sluoksnio. VLE nurodo, kad 2007 m., minint Sudargo pilies sudeginimo 690-ąsias metines, jo prieigoje atidengtas paminklas Sudargo pilies gynėjų atminimui (skulptoriai Vidas ir Aldas Cikanos).
Grinaičių piliakalniai: Balnakalnis ir Žydkapiai
Kiti du komplekso piliakalniai yra Grinaičiuose. VLE nurodo Grinaičių priešpilį, arba Balnakalnį, kurio aikštelė trapecinė, 7 x 15 x 35 m dydžio; šiaurrytiniame krašte yra 0,5 m aukščio, 5 m pločio pylimas, o pietvakariniame supiltas 1,8 m aukščio, 20 m pločio pylimas, už kurio plyti 16 m pločio, 2 m gylio griovys. Tokie įtvirtinimai rodo aiškią priešpilio gynybinę paskirtį.
Grinaičių piliakalnis II, vadinamas Žydkapiais, turi keturkampę 30 x 40 m aikštelę, statius iki 25 m aukščio šlaitus ir 30 m ilgio, 2 m aukščio, 23 m pločio pylimą pietvakarinėje pusėje. VLE pabrėžia, kad piliakalnis suardytas 18-20 a. įrengus kapines ir 1944 m. kasant apkasus, todėl Žydkapių pavadinimas ir kapinių istorija reikalauja itin pagarbaus lankymo.
Archeologiniai tyrimai ir radiniai
VLE rašo, kad 1970 m. Sudargo piliakalnius tyrė Vilniaus universiteto ekspedicija (vadovai P. Kulikauskas ir R. Kulikauskienė), o 2006-2008 m. - Lietuvos istorijos instituto ekspedicijos (vadovės Vida Kliaugaitė ir Elena Pranckėnaitė). Vorpilyje apie 570 kv. m plote, iki 32 cm gylio kultūriniame sluoksnyje, rasta stulpaviečių, darbo įrankių, papuošalų, keramikos dirbinių fragmentų ir gyvūnų kaulų.
Grinaičių piliakalniuose 1970 m. 130 kv. m plote rasta medinių įtvirtinimų degėsių, darbo įrankių (peilis, yla, girnų fragmentai), ginklų (ietigalis, kirvis) ir keramikos dirbinių fragmentų. VLE nurodo, kad šie radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, todėl komplekso istoriją galima sieti su konkrečia archeologine medžiaga, o ne vien su kraštovaizdžiu.
Kunigaikštis Sudargas ir 1317 m. sudeginta pilis
Komplekso vardas ir atmintis siejami su 14 a. pirmos pusės žemaičių didžiūnu ir karvedžiu Sudargu. Jį atskirame straipsnyje pristato VLE: Sudargas kelis kartus paminėtas Vokiečių ordino 14 a. pradžios Petro Dusburgiečio kronikoje, o 1308 m. kartu su kitu žemaičių vadu Manstu, vadovaudami apie 5000 karių, per Kuršių neriją įsiveržė į ordino užkariautą Sembą Prūsijoje ir nusiaubė Pavandenio bei Rūdavos apylinkes.
VLE nurodo, kad 1301 m. Aukaimio pilyje Vokiečių ordinas paėmė į nelaisvę nežinomo vardo Sudargo sūnų, tikėdamasis išpirkos, o 1317 m., ordino kariuomenei niokojant Pagraudės žemę Žemaitijoje, buvo nusiaubta Sudargo valda, sugriauta pilis ir į nelaisvę paimti jo žmona, vaikai bei visa šeimyna. Būtent šios pilies sudeginimo 690-osios metinės 2007 m. ir paženklintos paminklu prie Bevardžio piliakalnio. Reikia atskirti dokumentuotą Sudargo istoriją nuo vėlesnio vietovardžio: konkretus piliakalnis, ant kurio stovėjo jo pilis, šaltiniuose tiksliai nenurodytas, todėl ryšys su kunigaikščiu daugiau istorinis-tradicinis nei archeologiškai įrodytas.
Kaip lankyti Sudargo piliakalnius
Visam kompleksui verta skirti bent 1,5-2,5 valandos. Jeigu lankote tik pagrindinius vaizdus, laiko prireiks mažiau, bet prarasite svarbiausią šios vietos savybę - piliakalnių tarpusavio ryšį.
Šlaitai ir ravos po lietaus gali būti slidūs, todėl avėkite patogią avalynę ir neikite tiesiai šlaitais. Žydkapių pavadinimas ir kapinių istorija reikalauja pagarbaus elgesio: tai nėra vien regykla ar fotosesijos vieta.
