- Vieta
- Pašventupys, Pakuonio seniūnija, Prienų rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- Nacionalinės reikšmės archeologijos paminklo komplekso piliakalnis su atskirai saugoma papėdės gyvenviete
- Adresas
- Pašventupio k., Pakuonio sen., Prienų r. sav.
- Koordinatės
- 54.70177, 24.06704
- Kiek skirti laiko
- 35-60 min. pylimui, grioviui, aikštelei ir slėnio reljefui apžiūrėti; daugiau laiko numatykite, jei dėl vykdomo infrastruktūros projekto keisis priėjimas
- Geriausias metas
- sausa pavasario arba rudens diena, kai retesnė lapija ir žemesnė žolė padeda įskaityti pylimą bei šlaitus; po lietaus stačios žolėtos vietos gali būti slidžios
Vangų piliakalnis, Pašventupio piliakalnis su gyvenviete, Pašventupio piliakalnis
Pašventupio I vardas žymi konkretų Vangų piliakalnį, ne automobilių aikštelę
Piliakalnis įrengtas Nemuno kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, Pašventupio kaime. Šiaurės ir šiaurės rytų pusėje kyšulį juosia Šventupės slėnis bei mažo upelio griova, o į vakarus ir pietvakarius tęsiasi aukštuma. Prienų krašto muziejus vietą dar vadina Vangų piliakalniu. Navigacijoje svarbu rašyti visą pavadinimą Pašventupio I piliakalnis, nes romėniškas skaitmuo yra oficialios vietos tapatybės dalis.
Tiksli Google Maps kortelė Pašventupio I piliakalnis žymi 54.7017724, 24.0670386. Jos vietos ID yra ChIJbfN9Z4g550YRJE9D6A2DFyo, o CID - 3033036969811857188. Smeigtukas padėtas ant paties archeologinio objekto ir nepatvirtina, kur konkrečią dieną galima palikti automobilį, nuo kurios pusės atviras priėjimas ar kur prasideda saugus takas.
2026 m. liepos 15 d. ši tiksli kortelė turėjo 4,9 balo iš 5 vidurkį iš 24 atsiliepimų. Tai viršijo 4,5 atrankos ribą, tačiau 24 balsai tebėra palyginti nedidelė imtis, todėl reitingas ir atsiliepimų skaičius gali keistis. Žemėlapio vertinimas taip pat neparodo žolės aukščio, šlaito slidumo ar statybos darbų būklės.
Mažą apskritą aikštelę nuo aukštumos saugo 22 m pločio pylimas ir platus griovys
2016 m. būklę fiksuojantis KVR aprašas aikštelę vadina apskrita ir nurodo tik apie 6 m skersmenį. Pietvakarių pusėje supiltas puslankio formos pylimas, kuris žemėdamas galuose beveik apjuosia visą aikštelę. Pylimo pagrindas siekia maždaug 22 m plotį, o nuo aikštelės pusės jo aukštis vietomis kyla iki 7 m. Tai neįprasta proporcija: lankytojo akį pirmiausia patraukia ne viršutinė erdvė, bet pats gynybinis žemės statinys.
Už pylimo iškastas lenktas, apie 25 m pločio ir iki 2 m gylio griovys. Jis dalinai užslinkęs, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip natūrali įduba. KVR mini pylime iškastas duobes ir jo išoriniame pietvakariniame šlaite matomus degto molio gabalėlius. Šie pažeidimai bei radiniai nėra laiptai ar lankytojų takas, todėl per juos nelipkite ir nieko nejudinkite.
Natūralūs kyšulio šlaitai statūs ir siekia iki 20 m. Juos ilgai veikė arimas, duobės bei erozija. Reljefą geriausia skaityti nuosekliai: pirmiausia atpažinti aukštumą ir ją kertantį griovį, paskui galingą pylimą, o tik tada mažą aikštelę už jo. Toks maršrutas paaiškina, kodėl iš skirtingų pusių fotografuotas piliakalnis atrodo tai kaip aukšta atvira ketera, tai kaip kompaktiškas žalias kalnas.
KVR 22585 kompleksą sudaro piliakalnis ir abipus upelio išlikusi senovės gyvenvietė
Pašventupio piliakalnis su gyvenviete Kultūros vertybių registre turi kodą 22585, paminklo statusą ir nacionalinį reikšmingumo lygmenį. Kompleksą sudaro Pašventupio I piliakalnis, kodas 5526, bei atskirai saugoma senovės gyvenvietė, kodas 22586. Visas registruotas kompleksas užima 73 784 kv. m, todėl saugoma teritorija yra daug didesnė už matomą kalno viršūnę.
Piliakalnyje fiksuotas iki 40 cm storio tamsus kultūrinis sluoksnis su molio tinko gabalais, degusiais akmenimis ir archeologiniais radiniais. Gyvenvietė driekiasi rytų bei pietryčių papėdės laukuose abipus mažo upelio. Jos sluoksnyje taip pat aptikta molio tinko, degusių akmenų ir kitų radinių. Dalis teritorijos ilgai arta, o kelias ir dabartiniai sklypai suskaidė vientisą senovinį kraštovaizdį.
Dabartinis KVR visą kompleksą datuoja I tūkstantmečiu po Kr. ir II tūkstantmečio pradžia. Senesniame apraše minima rankomis lipdyta bei žiesta keramika, o banguotomis ir tiesiomis linijomis puošti žiestų indų fragmentai buvo siejami su IX-X a. Šis siauresnis keramikos datavimas telpa į registro intervalą, bet neįrodo, kad piliakalnis naudotas tik du šimtmečius ar kad čia stovėjo konkrečiu vardu žinoma pilis.
1952-1953 m. dokumentuoti matmenys rodo kitą matavimo ribą, o ne paprastą kalno sumažėjimą
Piliakalnis išmatuotas 1952 m. rugpjūtį, o 1953 m. Istorijos instituto žvalgymo medžiagoje aprašytas jo reljefas ir paviršiaus radiniai. Vėlesnėje KVR bibliografijoje įrašyti ir 1988 m. žvalgomosios ekspedicijos dokumentai. Patikrintuose viešuose registruose nerasta plačios aikštelės kasinėjimų ataskaitos, todėl žvalgymą, matavimą bei paviršiaus radinių rinkimą svarbu skirti nuo viso piliakalnio archeologinio ištyrimo.
Prienų krašto muziejaus skelbiamame senesniame apraše naudingas aikštelės plotas yra maždaug 12 x 20 m, o Nemuno pusės šlaitas siekia apie 28 m. Tuo tarpu 2016 m. KVR vertingoji savybė nurodo apie 6 m skersmens apskritą aikštelę ir iki 20 m šlaitus. Skaičiai gali remtis skirtingai brėžtomis aikštelės ribomis, matavimo vietomis ir pasikeitusiu, arimo bei erozijos paveiktu paviršiumi. Jie neleidžia teigti, kad viršūnė tiesiog susitraukė nuo 20 iki 6 m.
Senesnis planas piliakalnį apibūdino kaip įstrižai nupjautą ovalų kūgį, kurio vakarinis kraštas supiltas į pylimą. Dabartinis registras tą patį žemės įtvirtinimą išskaido tiksliau į aikštelę, puslankio pylimą, griovį ir natūralius šlaitus. Lankantis verta ne pasirinkti vieną tariamai teisingą skaičių, bet palyginti, kaip skirtingo laikotarpio tyrėjai tame pačiame reljefe brėžė funkcines ribas.
Atviras pylimas ir pasakojimas apie skambantį kalną priklauso dviem skirtingiems pažinimo būdams
KVR nurodo, kad piliakalnio bei gyvenvietės medžiai ir krūmai daugiausia iškirsti 2014-2015 m., nors šiaurinė šlaito dalis liko miškinga. Skirtingų metų nuotraukose dėl to matyti ir tankiau apaugęs kūgis, ir atvira žolėta ketera su pavienėmis pušimis bei krūmais. Nuo tvarkymo praėjo daug sezonų, todėl 2026 m. atžalos ar aukšta žolė gali uždengti dalį pylimo ir griovio.
Kraštovaizdis paaiškina piliakalnio vietos pasirinkimą be išgalvotos pilies rekonstrukcijos. Kyšulį iš kelių pusių atriboja slėniai ir statūs šlaitai, o nuo aukštumos pusės gynybą sustiprina žmogaus supiltas pylimas bei iškastas griovys. Dabartinis kelias, laukai ir elektros stulpai yra šiuolaikinio Pašventupio sluoksnis, todėl tikslus vaizdas nėra laukinės, žmonių nepaliestos senovės dekoracija.
KVR ir Prienų krašto muziejus užrašė pasakojimą, kad piliakalnis esą tuščiaviduris, o į jį sudavus pasigirsta skambesys. Tai viena iš priežasčių, dėl kurių registras vietai priskiria ir mitologinį reikšmingumą. Tačiau pasakojimas nepatvirtina požeminės patalpos, tunelio ar nugrimzdusios pilies. Jį reikia girdėti kaip vietos padavimą, o kalno sandarą aiškinti dokumentuotu pylimu, grioviu ir kultūriniu sluoksniu.
2026-2029 m. projekte numatyti takai, laiptai ir dvi aikštelės dar nėra jų užbaigimo garantija
Savivaldybė 2026 m. vasarį paskelbė pradėjusi projektą, kuris turi gerinti devynių Prienų rajono piliakalnių, tarp jų Pašventupio I, prieinamumą. Pašventupiui skirtame veiksmų plane prie Vingio ir Beržų gatvių numatyti pėsčiųjų takai, laiptai, mažoji architektūra, dvi automobilių stovėjimo aikštelės ir pralaida paviršiniam vandeniui reguliuoti. Visas projektas planuojamas iki 2029 m., todėl sąrašas apibūdina tikslą, o ne 2026 m. liepos 15 d. užbaigtą infrastruktūrą.
Prieš vykdami tikrinkite naujausią Prienų rajono savivaldybės informaciją: statybos gali pakeisti privažiavimą, o dalis elementų gali būti dar neįrengta arba laikinai neprieinama. Google smeigtuko nelaikykite stovėjimo vieta. Jei nėra aiškiai atidarytos aikštelės, automobilį palikite tik teisėtoje saugioje vietoje, neužblokuokite vietos kelio ar sodybos įvažiavimo ir nevažiuokite per dirbamą lauką.
Patikrinti oficialūs šaltiniai neskelbia bilieto, kasos ar vartų darbo laiko. Kol nėra patvirtintos dabartinės laiptų ir bepakopio tako būklės, vietos negalima žadėti kaip pritaikytos vežimėliui. Vykite dienos šviesoje ir sausu oru, avėkite sukibimą turinčius batus, vaikus laikykite atokiau nuo stačių kraštų, o saugomame sluoksnyje nekaskite, nerinkite šukių ir nekurkite naujų takų.
