
- Vieta
- Dirvonai, Akmenynų seniūnija, Kalvarijos savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinio reikšmingumo registrinis III a. pr. Kr. - VI a. pavienis piliakalnis Sūduvos aukštumoje
- Adresas
- Dirvonų k., Akmenynų sen., Kalvarijos sav.
- Koordinatės
- 54.43612, 23.07319
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. piliakalnio formai, aikštelei ir pietryčių šlaitui apžiūrėti, neskaičiuojant laiko teisėtam priėjimui rasti
- Geriausias metas
- sausa dienos šviesa ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį, kai žemesnė žolė ir mažiau lapijos leidžia geriau perskaityti reljefą
Piliakalnis
Tiksli kortelė veda prie piliakalnio rytinio krašto, bet ne prie įėjimo
Oficialus Dirvonų piliakalnis yra Dirvonų kaime, Akmenynų seniūnijoje, Kalvarijos savivaldybėje. Kultūros vertybių registras jį žymi kodu 46730 kaip pavienį registrinį, nacionalinio reikšmingumo objektą. Pasirašytas 2021 m. planas tiesiai nurodo, kad ši vertybė nepaskelbta valstybės ar savivaldybės saugoma. Žodis nacionalinio apibūdina reikšmingumo lygmenį, o ne pakeičia teisinį statusą.
Google Maps vietos kortelė, kurios ID ChIJvfdRBAAl4UYRuF41A8oBG28, žymi 54.4361176, 23.073193. Palyginus tašką su pasirašyta KVR teritorijos riba, jis yra prie pat rytinio šlaito, maždaug 11 m už registruoto poligono. Tai tinkamas gretimas objekto orientyras, bet ne vartai, automobilių aikštelė ar patvirtintas priėjimo pradžios taškas.
2026 m. liepos 15 d. tiksli kortelė rodė 4,5 balo iš 5 vidurkį iš tik 2 atsiliepimų. Vieta atrankos ribą pasiekė tiksliai, tačiau tokia imtis itin trapi: vienas naujas vertinimas gali pakeisti ir vidurkį, ir atitikimą. Kortelėje taip pat nebuvo patikimai nurodyto oficialaus darbo laiko.
Šio objekto nereikia painioti su kitu istoriniu Dirvonų vardu Zarasų krašte. Pastarasis KVR dabar registruotas kaip Šišponiškių piliakalnis, kodu 5725. Kalvarijos vietą paieškoje padeda atskirti žodžiai Akmenynai, Kalvarija ir KVR 46730.
2019 m. atradimas 2021 m. tapo pavieniu 6696 kv. m registriniu objektu
Archeologas Egidijus Šatavičius piliakalnį atpažino 2019 m., o 2020 m. lapkričio 15 d. parengė išsamią žvalgymo ir siūlomos apsaugos ataskaitą. Joje reljefas, paviršiaus radiniai, LiDAR vaizdas ir vietos gyventojams žinotas bendrinis vardas Piliakalnis buvo sujungti į argumentą, kad tai iki tol oficialiai neregistruotas piliakalnis.
Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos aktas pasirašytas 2021 m. gruodžio 7 d., o į KVR objektas įrašytas gruodžio 20 d. Galutinė teritorija yra 6696 kv. m. Vertingosiomis savybėmis pripažintas aikštelės, pylimo, šlaitų ir archeologinio sluoksnio derinys; archeologinis pobūdis yra lemiamas, o kraštovaizdžio pobūdis - reikšmingas.
Atradėjo ataskaitoje į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo kalvos buvo spėjama papėdės gyvenvietė ir siūlyta maždaug 1,34 ha teritorija. Galutinis aktas šios versijos neįtvirtino: registruotas 0,6696 ha pavienis piliakalnis, be komplekso dalių ir be atskiros gyvenvietės. Hipotezę galima aptarti kaip tyrimų kryptį, bet ne kaip jau saugomą ar įrodytą gyvenvietę.
32 x 25 m aikštelė iškyla tarp Sūduvos aukštumos laukų ir durpėjančių dubumų
Piliakalnis yra Sūduvos aukštumoje, Gražiškių-Vištyčio kalvyno šiaurės rytiniame pakraštyje. Jis įrengtas nedidelės aukštumos kyšulyje prie termokarstinių, kadaise mažus ežerėlius priminusių ir dabar durpėjančių dubumų. Viršūnė siekia maždaug 215,5-216 m absoliutinį aukštį, todėl kalva iš tolo susilieja su banguotu žemdirbystės kraštovaizdžiu. Suvalkijos kategoriją patvirtina ne vien geografinis Sūduvos aukštumos vardas: oficialiame EKGT žemėlapyje Kalvarijos savivaldybė taip pat priskirta Suvalkijai.
KVR nurodo 32 x 25 m trapecinę, pietvakarių-šiaurės rytų kryptimi pailgą aikštelę. Ji nežymiai leidžiasi į pietryčius. Visos kalvos pagrindas tyrimų ataskaitoje matuotas maždaug 33 x 62 m, tad nedidelė viršūnė užima tik dalį reljefo.
Didžiausią įspūdį daro ne aikštelė, o jos pietryčių šlaitas: KVR jį aprašo kaip 20-22 m aukščio. Šiaurės ir šiaurės rytų pusėje šlaitai kyla tik 3,5-6 m. Šis skirtumas paaiškina, kodėl nuo šlapios, krūmais apaugusios dubumos kalva atrodo ryški, o nuo gretimų aukštumos laukų gali pasirodyti beveik nepastebima.
Nedidelis pylimas gali saugoti senesnę formą arba liudyti apie maždaug 1980 m. gręžimo darbus
Viršūnėje KVR išskiria keturkampį 0,3-1,2 m aukščio ir 4-6 m pločio pylimą. Registro akte tai vertingoji piliakalnio reljefo savybė, tačiau vien šis pavadinimas neatsako, kada visa šiandien matoma forma atsirado. Dirvonų vietoje dokumentai palieka neįprastai svarbią interpretacijos spragą.
Atradėjo ataskaitoje užrašyti du galimi paaiškinimai. Apie 1980 m. aikštelėje stovėjo giluminio gręžimo įrenginys, todėl žemė galėjo būti nustumta į kraštus ir suformuoti dabartinį keturkampį paaukštėjimą. Kita galimybė - bokštui lyginant centrą buvo nustumta dalis senesnės, aukštesnės viršūnės, o pylimas išsaugojo jos pakraštį. Be kasinėjimų nė viena versija neįrodyta.
Preliminarioje ataskaitoje vakarinėje papėdėje dar minimas galimo griovio pėdsakas, apie 0,2-0,3 m gylio ir 20-23 m pločio. Galutiniame KVR vertingųjų savybių apraše jis neįrašytas. Todėl lankytojas gali ieškoti labai neryškaus reljefo perėjimo, bet neturėtų jo pristatyti kaip patvirtinto gynybinio griovio.
Paviršiaus radiniai datuoja naudojimą, tačiau tai nėra kasinėjimų rezultatai
KVR kultūrinį sluoksnį aprašo kaip iki 20-30 cm storio pilką, anglingą žemę. Jame ir paviršiuje pastebėta perdegusių riedulių skeveldrų, lipdytos keramikos šukių, molio tinko arba degusio molio trupinių ir beformių stipriai korodavusių geležinių dirbinių liekanų. Ši medžiaga padėjo piliakalnį datuoti III a. pr. Kr. - VI a. po Kr.
Tai žvalgymo ir paviršiaus stebėjimų duomenys, ne archeologiniai kasinėjimai su atidengtais pastatais, židiniais ar kapais. Dokumentuose nėra pilies vardo, konkretaus mūšio ar valdovo istorijos. Taip pat nerasta patikimo padavimo, kurį būtų galima pateikti kaip šiai vietai būdingą legendą, todėl tuščios istorijos ar mitologijos čia kurti nereikia.
Reljefą ilgai ardė arimas. Pietvakarių šlaite išstumtas senas įvažiavimas, šiaurės rytinis kampas nukastas, o pietrytinio aikštelės krašto paviršių pažeidė barsukų arba lapių urvai. Dalis kalvos dirvonuoja, dalis apaugusi krūmais ir medžiais. Šios žymės paaiškina nelygų paviršių, bet nesuteikia leidimo kasti ar rinkti radinius.
Tai atvira archeologinė kalva be patvirtintos lankytojų infrastruktūros
Atradėjo ataskaita piliakalnį lokalizuoja maždaug 0,74 km į šiaurės rytus nuo kelio Nr. 200 Kalvarija-Gražiškiai-Vištytis. KVR planas rodo registruotą teritoriją žemės ūkio sklypų apsuptyje, tačiau nenustato viešo tako ar automobilio privažiavimo. Kalvarijos savivaldybės lankytinų vietų sąraše pateiktas Dirvonų kaimas, bet ne maršrutas, stovėjimo vieta ar vartai.
Jeigu vietoje nėra aiškios teisėtos prieigos ar dabartinių ženklų, nevažiuokite per lauką ir neikite per pasėlius, aptvarą ar akivaizdžiai privačią teritoriją vien dėl žemėlapio smeigtuko. Automobilį palikite tik teisėtoje ir saugioje vietoje, neužblokuodami ūkio įvažiavimo. Patikrinti šaltiniai nepatvirtina aikštelės, laiptų, turėklų, tualeto, apšvietimo ar bepakopio tako.
Vizitui skirkite maždaug 30-60 minučių, neskaičiuodami laiko tinkamam priėjimui rasti. Geriausiai reljefas matomas sausą ankstyvo pavasario ar vėlyvo rudens dieną, kai žolė žemesnė ir krūmai mažiau užstoja šlaitą. Pietryčių šlaitas status, o paviršiuje yra urvų, erozijos ir senų žemės darbų nelygumų, todėl judėjimas vežimėliu nepatvirtintas ir net pėsčiomis reikia tvirtos avalynės.
Oficialūs šaltiniai neskelbia kasos, bilieto ar darbo laiko. Tai nereiškia automatinio leidimo lankytis bet kuriuo paros metu ar kirsti bet kurią žemę. Rinkitės dienos šviesą, prieš kelionę tikrinkite dabartines vietos sąlygas ir saugokite archeologinį paviršių.









