- Vieta
- Maštaičiai, Kidulių seniūnija, Šakių rajono savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės XIV a. archeologinis kompleksas su piliakalniu, dviem priešpiliais, papiliu ir senovės uosto vieta
- Adresas
- Maštaičių k., Kidulių sen., Šakių r. sav.
- Koordinatės
- 55.07850, 22.91135
- Kiek skirti laiko
- 60-120 min. keturioms įtvirtintoms aikštelėms ir senovės uosto reljefui apžiūrėti, neskaičiuojant galimo ėjimo iki komplekso
- Geriausias metas
- sausa ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai lapija mažiausiai slepia griovius, pylimus ir stačius Nemuno slėnio šlaitus
Narkūnų piliakalnis, Maštaičių, Narkūnų piliakalnis su priešpiliais, papiliu ir senovės uostu, Maštaičių piliakalnis su priešpiliais ir papiliu
Maštaičių ir Narkūnų vardai žymi vieną 8,5 ha kompleksą virš Nemuno
Piliakalnis yra Maštaičių kaime, Kidulių seniūnijoje, Nemuno kairiojo kranto aukštumos pakraštyje tarp dviejų bevardžių upelių griovų. Kultūros vertybių registre visas nacionalinės reikšmės paminklas vadinamas Maštaičių, Narkūnų piliakalniu su priešpiliais, papiliu ir senovės uostu. Jo kodas 24752, o registruoto objekto plotas - 85 277 kv. m. Dar 251 715 kv. m sudaro vizualinės apsaugos pozonis.
Narkūnų vardas čia yra kitas to paties Šakių rajono komplekso pavadinimas. Jo negalima painioti su atskiru Narkūnų piliakalniu prie Utenos. Pagrindinė Maštaičių dalis registre turi kodą 3261, o keturios kitos dalys saugomos atskirais numeriais, todėl vienas vietovardis apima kelis reljefo objektus.
Tiksli Google Maps kortelė, vietos ID ChIJdWs7BXij5kYRnPJRUSUYtzc, žymi 55.0784987, 22.911352. Šios koordinatės pateikiamos kaip reprezentacinis taškas, nes kompleksas užima daugiau kaip 8,5 ha, o patikrinti oficialūs šaltiniai neįvardija patvirtinto lankytojų įėjimo ar automobilių aikštelės. Smeigtuko negalima suprasti kaip garantuotos tako pradžios.
Dabartinis registras skiria du priešpilius ir vieną papilį, o VLE rašo apie tris papilius
KVR komplekso sandara labai konkreti: piliakalnis 3261, pirmas priešpilis 24753, antras priešpilis 24754, papilys 24755 ir senovės uostas 37210. Tai penkios vieno paminklo dalys. Pirmieji keturi objektai sudaro didėjančių aikštelių ir jas skiriančių griovių seką, o uostas yra žemiau, Nemuno slėnyje.
VLE straipsnyje trys išorinės aikštelės vadinamos pirmuoju, antruoju ir trečiuoju papiliais. Dabartiniame registre pirmosios dvi įvardytos priešpiliais, o tik 105 x 100 m išorinė aikštelė - papiliu. Šis skirtumas nėra trys papildomi objektai ir ne skirtingas bendras dalių skaičius: keičiasi dviejų gynybinių aikštelių terminai.
Lankant svarbiausia perskaityti pačią seką. Nuo platesnės aukštumos Nemuno link pereinama per papilį, antrąjį ir pirmąjį priešpilius iki pagrindinio piliakalnio, o kiekvieną dalį žymi kitas aikštelės dydis, griovys, pylimas ar šlaitas. Oficialiose nuotraukose dalis aikštelių dirvonuoja, tačiau didžiąją reljefo dalį slepia lapuočiai medžiai ir krūmai.
50 m piliakalnio aikštelę saugo 7 m gylio griovys, o išorinės aikštelės vis didėja
Pagrindinė piliakalnio aikštelė yra trapecinė, pailga šiaurės rytų ir pietvakarių kryptimi, 50 m ilgio. Pietvakariniame gale jos plotis siekia apie 45 m, kitame - apie 25 m. Pietvakariniame pakraštyje išlikęs iki 0,8 m aukščio ir 10 m pločio pylimas, o nuo gretimos aukštumos piliakalnį atkerta iki 30 m pločio bei 7 m gylio griovys. Rytinis šlaitas siekia apie 25 m, šiaurinis į Nemuno slėnį - iki 33 m.
Pirmojo priešpilio netaisyklingo rombo aikštelė yra apie 80 x 75 m. Antrasis priešpilis turi 100 x 70 m keturkampę aikštelę ir pietiniame pakraštyje supiltą iki 3 m aukščio bei 15 m pločio pylimą, kurio išorinis šlaitas siekia 4-5 m. Papilio beveik kvadratinė aikštelė yra 105 x 100 m, o jos pietų, vakarų ir rytų šlaitai vietomis kyla 15-20 m.
Visų keturių įtvirtintų dalių kultūriniai sluoksniai dabartiniame KVR įraše vadinami netyrinėtais. Registre pažymėta, kad 1960 m. pagrindinėje aikštelėje pastebėta mūro liekanų, o 1923 m. teritorijoje esą rastą ieties galą radėjai nudegino ir nulaužė. Tai dokumentuoti pranešimai, ne paskelbto kasinėjimo rezultatai ar išlikusio radinio laboratorinė analizė, todėl jie neleidžia tiksliai atkurti pilies pastatų.
Senovės uostas yra 70 x 20 m uždumblėjusi iškasa, ne veikianti Nemuno prieplauka
Penktoji komplekso dalis yra senovės uostas 37210 piliakalnio šiaurinėje papėdėje. KVR jį aprašo kaip beveik šiaurės ir pietų kryptimi orientuotą keturkampę įplaukos ir laivų stovėjimo iškasą, kurios ilgis siekia iki 70 m, o plotis - iki 20 m. Jos kultūrinis sluoksnis taip pat netyrinėtas.
Iškasos vakarų ir rytų kraštuose iš supilto grunto suformuoti iki 70 m ilgio, 2 m aukščio ir 20-25 m pločio pylimai. Vakarų pylimą maždaug per vidurį kerta 1-1,5 m gylio ir iki 5 m pločio griovys. KVR fiksuoja, kad baseinas iš dalies užslinkęs, uždumblėjęs ir nusekęs, o krantai bei pylimai apaugę lapuočiais ir krūmais.
Todėl žodis uostas nereiškia dabartinės krantinės, valčių nuleidimo vietos ar sutvarkyto priėjimo prie vandens. Tai žmogaus pakeistas archeologinis reljefas, kurio ryšį su ankstesniu Nemuno vandens keliu rodo forma ir padėtis. Uosto mastas sustiprina svarbios pilies vietos interpretaciją, bet vienas pats neįrodo, kokiu vardu ši pilis minima kronikose.
Naujasis Bajerburgas yra siūloma lokalizacija, o Kristmemelis - atskira hipotezė
KVR šiame komplekse lokalizuoja apie 1344 m. Vokiečių ordino pastatytą Naujojo Bajerburgo pilį, o VLE atsargiau rašo, kad ji čia stovėjusi, manoma. Šaltiniuose pasakojama apie 1380 m. Kaributo vadovaujamų lietuvių šešias dienas trukusią apgultį. Artėjant pagalbai iš Prūsijos sudarytos paliaubos, o 1384 m. pilis buvo užimta ir sudeginta.
Ši chronologija svarbi, tačiau archeologiniai sluoksniai registre tebėra netyrinėti, todėl Maštaičių ir Naujojo Bajerburgo tapatybė nėra galutinai patvirtinta kasinėjimais. Tikslu vartoti formuluotes lokalizuojama, manoma arba siūloma tapatinti, o ne skelbti, kad kronikose minima pilis čia stovėjo neabejotinai.
Šakių rajono savivaldybės archeologinių vietų apžvalga Maštaičius mini ir tarp galimų Kristmemelio pilies vietų, atskirai siedama šį vardą su 1315 m. apgultimi bei 1328 m. sunaikinimu. KVR dar užrašo spėjimą, kad čia galėjo stovėti su kryžiuočiais kovojusio bajoro Masto pilis. Naujojo Bajerburgo, Kristmemelio ir Masto pilies versijų negalima sulieti į vieną įvykių grandinę - tai skirtingos vietos tapatybės hipotezės.
Mišku apaugusį kompleksą lankykite dieną, o 5,0 įvertinimą vertinkite kaip dviejų balsų momentinę nuotrauką
KVR 2013 ir 2022 m. nuotraukose matyti tankiai lapuočiais apaugę pagrindinio piliakalnio šlaitai ir grioviai, miško keliukai, dirvonuojančios išorinių aikštelių dalys bei siaura vandeninga uosto įduba. Reljefą pažeidė erozija, senas arimas, duobės, apkasai ir išvažinėti takai. Tai nėra atkurtos pilies parkas: saugokite šlaitus, nevažiuokite per aikšteles ir nekaskite archeologinėje teritorijoje.
Registre pasakojama apie nugrimzdusią pilį ir kunigaikštytes, kalne paslėptą auksą, rupūže paverstą merginą bei tunelį po Nemunu į Skirsnemunę. Dar vienas pasakojimas griovio įdubą vadina Septynių kunigaikštyčių vardu. Tai vietos tautosaka, o ne archeologinis požeminių patalpų, lobio ar tunelio įrodymas.
KVR lankytojų informacijos ir darbo valandų laukai tušti, o oficialūs šaltiniai neskelbia kasos, bilieto kainos, vartų ar pastovaus grafiko. Google kortelė patikros dieną rodė visos paros prieinamumą ir 5,0 balo iš 5 pagal 2 atsiliepimus, tačiau nei žemėlapio valandos, nei toks mažas reitingas nėra oficialaus aptarnavimo garantija. Du balsai yra itin nestabili imtis - vienas naujas įvertinimas gali vidurkį ryškiai pakeisti. Atvykite šviesiu paros metu, sausu oru, avėkite tvirtą avalynę ir parkavimo bei privažiavimo galimybes vertinkite pagal naujausius ženklus vietoje.
