- Vieta
- Marijampolė, Marijampolės savivaldybė
- Regionas
- Suvalkija
- Tipas
- aktyvioje istorinėje gimnazijoje veikiantis mokyklos istorijos muziejus, lankomas iš anksto rezervavus vizitą
- Adresas
- Kauno g. 7, LT-68175 Marijampolė
- Koordinatės
- 54.55996, 23.34921
- Kiek skirti laiko
- apie 45-60 min., pagal rezervuotą vizitą
- Geriausias metas
- iš anksto patvirtintu darbo dienos laiku; 2026-07-19 rezervavimo kalendorius siūlė 08:00-17:00 intervalą
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos istorijos muziejus, Rygiškių Jono gimnazijos muziejus, Gimnazijos istorijos muziejus Marijampolėje
Muziejus veikia mokykloje, todėl vizitą reikia rezervuoti
Tai nėra atskiras kasdien laisvai apeinamas miesto muziejus. Ekspozicija įrengta aktyvioje Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, todėl patekimą organizuoja pati mokykla. Oficialus muziejaus puslapis lankytoją nukreipia į rezervavimo sistemą, o savivaldybės pranešime išankstinė registracija įvardyta kaip privaloma. Savarankiško užėjimo be patvirtinto laiko planuoti nereikėtų.
2026 m. liepos 19 d. oficiali rezervavimo sistema siūlė darbo dienų, pirmadienio-penktadienio, laikus nuo 08:00 iki 17:00 ir vienos valandos kalendoriaus langus. Tai rezervavimo intervalo, o ne nekintančių muziejaus darbo valandų pažadas: konkretus laikas turi būti laisvas ir patvirtintas. Mokyklos svetainėje matomas pamokų tvarkaraštis nėra muziejaus viešo lankymo grafikas.
Žemėlapio taškas 54.559958, 23.349211 žymi istorinį gimnazijos pastatą dabartiniu Kauno g. 7 adresu, bet ne patvirtintą muziejaus kambario ar lankytojų durų vietą. 2007 m. Kultūros vertybių registro akte dar įrašyta Kauno g. 5; lankytojui aktualūs dabartiniai gimnazijos kontaktai ir Kauno g. 7 adresas.
Muziejus užaugo iš mokytojų ir buvusių mokinių sukauptos atminties
Mokyklos muziejaus idėja siekia tarpukarį, kai buvo renkama kraštotyros ir tautosakos medžiaga, tačiau okupacijos ir karas šiuos rinkinius išblaškė arba sunaikino. Gimnazijos istorijoje ypač skaudžiai pažymėti 1944 m., kai pastatas paverstas karo ligonine, ir pokario metai, kai nukentėjo senoji biblioteka bei kitas kultūrinis palikimas. Dabartinio muziejaus pradžią todėl tiksliau laikyti atkūrimu, o ne nenutrūkusia tarpukario kolekcija.
XX a. 7-ajame dešimtmetyje mokytojas Jonas Kvederaitis susirašinėjo su buvusiais gimnazistais ir rašytojais Vincu Mykolaičiu-Putinu, Antanu Venclova, Kaziu Boruta bei kitais kultūros žmonėmis. Laiškai, fotografijos ir dovanotos knygos tapo naujo rinkinio pagrindu. Artėjant mokyklos šimtmečiui, 1965 m. muziejaus steigimu rūpintis pavesta lietuvių kalbos mokytojui Vincui Peckui.
Muziejus iškilmingai atidarytas 1967 m., minint gimnazijos šimtmetį, o Vincas Peckus laikomas jo įkūrėju. 2026 m. atnaujintos ekspozicijos atidaryme jis vėl išskirtas kaip žmogus, išsaugojęs mokyklos atmintį. Dabartinė muziejaus vadovė Judita Zubavičienė kartu su gimnazijos bendruomene tęsia ne tik eksponatų saugojimą, bet ir jų pasakojimą lankytojams.
1867 m. gimnazija tapo lietuvių tautinio atgimimo židiniu
Mokyklos pirmtakė Marijampolėje veikė nuo 1840 m., o 1867 m. Rusijos imperijos valdžia ją pertvarkė į septynerių metų gimnaziją. Nors tai buvo carinės švietimo sistemos įstaiga, joje buvo dėstoma lietuvių kalba. Mokytojų Petro Armino-Trupinėlio ir nuo 1881 m. Petro Kriaučiūno aplinkoje brendo mokinių lietuviška savimonė, plito draudžiama spauda ir kūrėsi savišvietos rateliai. 1894-1897 m. mokiniai buvo susiję su slapta „Sietyno“ draugija.
Per Pirmąjį pasaulinį karą gimnazija buvo evakuota į Jaroslavlį, o Marijampolėje veiklą atnaujino 1918 m. pradžioje ir perėjo prie dėstymo lietuviškai. 1920 m. ji suvalstybinta ir pavadinta Rygiškių Jono vardu. Rygiškių Jonas buvo kalbininko Jono Jablonskio slapyvardis, todėl mokyklos pavadinimas nėra nuoroda į atskirą istorinį asmenį.
Tarp garsiausių mokinių buvo Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Kazys Grinius, Jurgis Matulaitis ir Vincas Mykolaitis-Putinas. Keturi buvę gimnazistai - Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Petras Klimas ir Justinas Staugaitis - pasirašė 1918 m. Vasario 16-osios Aktą. Muziejuje ši gausi vardų galerija svarbi ne kaip garsenybių sąrašas, o kaip vienos mokyklos ryšys su modernios Lietuvos kultūra ir valstybingumu.
Ekspozicija jungia dokumentus, portretus ir interaktyvų pasakojimą
Atnaujintas muziejus veda nuo carinės Rusijos laikų gimnazijos iki atkurtos Lietuvos nepriklausomybės. Čia rodomi mokyklos istorijos dokumentai, fotografijos, leidiniai ir žymių mokytojų bei auklėtinių portretai. Savivaldybė išskiria interaktyvų „kalbantį“ Vincą Kudirką ir galimybę ekspoziciją ne vien skaityti, bet liesti, bandyti bei tyrinėti. Tai mokyklos istorijos interpretacija, o ne bendras visos Marijampolės kraštotyros muziejus.
Skelbiamas rinkinių dydis skirtinguose šaltiniuose nesutampa. Oficialus gimnazijos istorijos puslapis nurodo beveik 4 000 pagrindinio ir apie 3 000 pagalbinio fondo eksponatų, o turizmo informacijos puslapyje rašoma apie daugiau kaip 9 500 vienetų. Šaltiniai nepaaiškina, ar skiriasi skaičiavimo data, klasifikacija ar rinkinio apimtis, todėl šių skaičių nereikėtų sudėti ar pateikti kaip vieno tikslaus dabartinio inventoriaus.
Dalį vertės sukuria ne vien atskiri objektai, bet jų kilmė: buvusių mokinių laiškai, dovanotos knygos ir mokyklos bendruomenės sukauptos fotografijos leidžia sekti gyvą ryšį tarp kartų. Todėl lankantis verta klausti ne tik „kas čia pavaizduotas“, bet ir kaip dokumentas pateko į gimnaziją bei kokį mokytojo, mokinio ar istorinio lūžio pasakojimą jis papildo.
2026 m. atnaujinimas pakeitė pateikimą, bet išlaikė muziejaus tęstinumą
Atnaujinta ekspozicija lankytojams pristatyta 2026 m. balandžio 23 d. Gimnazijos pranešime modernizavimas siejamas su „Tūkstantmečio mokyklų II“ programa, o ekspozicijos sistemą įgyvendino „HoPro“ komanda, vadovaujama Artūro Lukševičiaus. Šviesaus medžio konstrukcijos, tamsūs informaciniai paviršiai, ekranai ir sėdimosios vietos suformavo šiuolaikišką erdvę istoriniame mokyklos pastate.
Atidarymo pasakojime kartu minimi gimnazijos direktorius Vilhelmas Petkevičius, muziejaus vadovė Judita Zubavičienė ir įkūrėjas Vincas Peckus. Toks akcentas padeda teisingai suprasti renovaciją: 2026 m. atsirado nauja ekspozicijos forma, tačiau pats muziejus nebuvo įkurtas iš naujo. Jo institucinė pradžia lieka 1967 m., o rinkinių branduolys kauptas dar anksčiau.
Skaitmeniniai ir interaktyvūs elementai gali keistis greičiau nei istoriniai eksponatai. Konkretaus ekrano turinio, veikiančios įrangos ar edukacijos nereikėtų laikyti garantuota kiekvieno vizito dalimi; verta rezervuojant nurodyti grupės pobūdį ir pasitikslinti, ar tuo metu siūlomas pageidaujamas pristatymas.
Saugomas 1870 m. pastatas ir atskiras Putino muziejus
Kultūros vertybių registro vertinimo akte gimnazijos pastatas datuojamas 1870 m., o rekonstrukcijos pažymėtos 1890, 1960 ir 1977 m. Dokumentas saugo mūro konstrukcijas, koridorinį planą, laiptus, fasadų piliastrus, arkinius langus ir kitus elementus; jame vartojama neoklasicizmo stilistikos sąvoka. VLE architektūros apžvalga tą patį pastatą apibūdina kaip turintį ankstyvojo istorizmo bruožų, todėl vieno visiškai neginčijamo stiliaus pavadinimo čia neprimetame.
Tame pačiame gimnazijos pastate nuo 2002 m. veikia ir Vinco Mykolaičio-Putino muziejus, tačiau tai atskiras Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padalinys. Jo istorija, rinkiniai, registracija, bilietai ir prieinamumo informacija negali būti automatiškai taikomi Rygiškių Jono gimnazijos istorijos muziejui. Rezervuojant svarbu įvardyti, kurį iš dviejų muziejų norite aplankyti.
Viešai paskelbto dabartinio bilieto tarifo ar aiškaus bepakopio maršruto į gimnazijos istorijos muziejų tyrimo metu nerasta. Dėl kainos, grupės dydžio, laiptų, tinkamų durų ir reikalingos pagalbos reikia pasiteirauti prieš patvirtinant vizitą. Atvykus verta turėti rezervacijos informaciją, nevėluoti ir laikytis mokyklos darbuotojų nurodyto kelio, nes likusi pastato dalis tebėra ugdymo įstaiga.
