Varnupiai, Marijampolės savivaldybė
Žuvinto biosferos rezervatas
Piliakalnis su senovine gyvenviete ir mitologiniu akmeniu Žuvinto rezervate
54.49000, 23.53400
45 min.-1,5 val.
sausas pavasaris arba ruduo, kai patogu lankyti kalvą ir netrikdomos jautrios šlapynės
Varnupių piliakalnis ir mitologinis akmuo Padkavinis, Padkavinis
Didžiausias Žuvinto rezervato archeologinis paminklas
Saugoma.lt Varnupių piliakalnį su senovine gyvenviete pristato kaip reikšmingiausią ir didžiausią Žuvinto biosferos rezervato archeologinį paminklą. Tai svarbu, nes Žuvintas dažniausiai siejamas su paukščiais, šlapynėmis ir ežeru, o Varnupiai parodo kitą - žmonių gyvenimo ir atminties - sluoksnį. Saugoma.lt nurodo, kad šioje teritorijoje tarp Žuvinto ir Amalvos palių žmonės gyveno jau akmens amžiuje.
Piliakalnis yra tarp jautrių pietų Lietuvos gamtinių teritorijų, todėl jo lankymas turi jungti archeologiją ir gamtos apsaugą. Čia negalima atsieti kalvos nuo aplinkinių šlapynių, pievų ir rezervato taisyklių. VLE nurodo, kad piliakalnis yra Marijampolės savivaldybės teritorijoje, Varnupiuose (Igliaukos seniūnija).
Forma, šlaitai ir pylimai
VLE nurodo, kad Varnupių piliakalnio šlaitai statūs, iki 12 m aukščio, o aikštelė ovali, 18 x 25 m dydžio. Aikštelę juosia iki 3 m aukščio ir iki 18 m pločio pylimas - tai stipri gynybinė konstrukcija, rodanti, kad vieta buvo rimtai įtvirtinta. Saugoma.lt priduria, kad piliakalnis, manoma, supiltas žmonių rankomis, o pylimo statybai naudota daug medžio.
VLE nurodo, kad papėdėje iškastas 0,2 m gylio ir 3 m pločio griovys, už jo supiltas 0,4 m aukščio ir 4 m pločio pylimas - tai išorinė gynybos linija. Deja, piliakalnis apniokotas: VLE pažymi, kad jį apgadino per Antrąjį pasaulinį karą iškasti apkasai ir kapų plėšikai. Todėl lankant ypač svarbu nevaikščioti ten, kur ardomas reljefas, ir nieko nekasti.
Jotvingių kultūra ir datavimas
Saugoma.lt nurodo, kad Varnupių piliakalnio teritorijoje rasta archeologinių radinių, priskiriamų jotvingių kultūrai ir datuojamų I tūkstantmečiu - XIII a. Tai suteikia objektui pietų Lietuvos (Sūduvos) istorinį kontekstą, skirtingą nuo Panemunės ar Žemaitijos piliakalnių. VLE datuoja piliakalnį šiek tiek plačiau - pirmo tūkstantmečio prieš Kristų pabaiga iki 13 a. po Kristaus.
Jotvingių paminėjimą reikia suprasti kaip kultūrinį ir archeologinį horizontą, o ne kaip supaprastintą etiketę. Lankytojas čia mato kalvą, bet jos prasmė atsiranda iš platesnės regiono istorijos - jotvingiai (sūduviai) buvo viena baltų genčių, gyvenusių į pietus nuo lietuvių ir vėliau sunykusių per kovas su Kryžiuočių ordinu.
Kasinėjimai ir radiniai
VLE nurodo, kad 1971 m. Varnupių piliakalnį tyrė Vilniaus universiteto ekspedicija, vadovaujama Petro Kulikausko. 200 m2 plote, iki 4,8 m gylio siekiančiame kultūriniame sluoksnyje, aptikta židinių, stulpaviečių ir medinių pastatų liekanų. Tai rodo, kad ant kalvos stovėjo mediniai statiniai ir vyko nuolatinis gyvenimas, o ne tik laikinas slapstymasis.
VLE išvardija radinius: šlakas, titnago skeltės, geležinis peilis ir keramikos dirbinių fragmentai. Šlakas liudija geležies apdirbimą, titnago skeltės siekia gilesnę praeitį, o geležinis peilis ir keramika rodo kasdienį geležies amžiaus gyvenimą. Šie radiniai paverčia Varnupius ne tik įspūdinga kalva, bet ir moksliškai ištirtu archeologijos paminklu.
Padkavinis - mitologinis akmuo
Šalia piliakalnio minimas mitologinis akmuo Padkavinis - jis įtrauktas net į oficialų objekto pavadinimą. Akmens vardas ir mitologinis statusas rodo, kad vietos kraštovaizdis turėjo pasakojamąją, ne vien praktinę ar gynybinę reikšmę. Tokie akmenys lietuvių tradicijoje dažnai siejami su pėdomis, ženklais ar apeigomis, o jų vardai išlaiko vietos atmintį.
Mitologinius akmenis verta pristatyti atsargiai: pasakojimai ir vardai padeda suvokti vietos atmintį, bet jie nėra dokumentuotas įvykio aprašymas. Geriausia juos laikyti tautosakiniu sluoksniu prie archeologinės vietos, kuris papildo, o ne pakeičia dokumentuotą piliakalnio istoriją.
Žuvinto rezervato taisyklės ir lankymas
Varnupių piliakalnis yra Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje, todėl lankant būtina laikytis saugomos teritorijos taisyklių. Rezervato vertė yra paukščiai, šlapynės, buveinės ir kraštovaizdžio ramybė, o ne visos aplinkinės vietos skirtos laisvam vaikščiojimui. Rinkitės oficialias lankymo kryptis, nevažiuokite per pievas, netrikdykite paukščių ir nebandykite savavališkai artėti prie jautrių šlapynių. Saugoma.lt įspėja, kad vieta nepritaikyta žmonėms su judėjimo negalia.
Piliakalniui skirkite 45 min.-1,5 val. Geriausias laikas - sausas pavasaris ar ruduo, kai reljefas geriau matomas ir mažiau rizikos pažeisti jautrią žemę. Kelionę verta derinti su Žuvinto lankytojų informacija, Dusios ar Metelio ežerais, kad Varnupiai taptų pietų Lietuvos ežerų, šlapynių ir archeologijos maršruto dalimi.
