Katinėlis, gaidelis ir lapė

Pasaka

Katinėlis ir gaidelis gyvena kartu. Katinėlis išeina į darbą ar mišką ir įspėja gaidelį saugotis lapės, nežiūrėti pro langą ir nepasiduoti jos saldiems žodžiams.

Lapė ateina, giria gaidelį, vilioja jį grūdeliais ar gražiais pažadais. Gaidelis neišlaiko, iškiša galvą arba išeina, o lapė jį nusineša. Jis šaukiasi katinėlio pagalbos.

Katinėlis išgirsta ir išgelbsti draugą. Dažnai apgaulė kartojasi kelis kartus, kol gaidelis pagaliau išmoksta arba katinėlis lapę nubaudžia.

Interpretacija

Pasaka paremta aiškia vaikų folklorui artima struktūra: įspėjimas, pagunda, klaida, pagalba ir pakartojimas. Dėl to ji lengvai įsimenama ir tinka pasakoti balsu.

Lapė yra gudrumo ir apgaulės veikėja. Ji nelaimi jėga, o kalba, todėl pasaka moko atpažinti melagingą viliojimą.

Katinėlis veikia kaip patikimas globėjas. Jis negali visada būti šalia, bet jo įspėjimas ir pagalba grąžina gaidelį į saugią tvarką.

Istorija ir variantai

Gyvūnų pasakos Lietuvoje užrašytos daugeliu variantų. Šio siužeto detalės gali keistis, bet pagrindinė schema - lapė vilioja, gaidelis patiki, katinėlis gelbsti - išlieka lengvai atpažįstama.

Tikslios sukūrimo datos nėra. Pasaka gyvavo kaip sakytinis vaikų ir šeimos pasakojimas, kur svarbi ritmika, dialogai ir kartojimas.

Tarptautinėje Aarnės–Tompsono–Utherio sistemoje šis siužetas yra tipas ATU 61B „Katinas, gaidys ir lapė“: lapė vilioja gaidį daina, jį pagrobia, o katinas išgelbsti. Jis plačiai žinomas Rytų ir Vidurio Europoje. Lietuvių pasakų apie gyvūnus variantai (apie 2500, 100 siužetų tipų) klasifikuoti Bronislavos Kerbelytės pasakojamosios tautosakos kataloge (1999–2002).

Ką pastebėti skaitant?

Ši pasaka naudinga aiškinant, kaip gyvūnų pasakose žmonių santykiai perkelti į gyvūnų vaidmenis: lapė kalba kaip sukčius, gaidelis kaip neatsargus vaikas, katinėlis kaip globėjas.