- Žanras
- Novelinė pasaka
- Motyvai
- kareivis, karalius, trys klausimai
- Šaltinių būsena
- variantinė
Pasaka: redakcinis perpasakojimas
Atitarnavo kareivis dvidešimt penkerius metus ir grįžo namo. Kaimynai klausinėjo apie karalių, bet jis neturėjo ko papasakoti: per visą tarnybą karaliaus nė karto nebuvo matęs. Žmonės ėmė iš jo juoktis.
Kareivis neapsikentė, apsirengė ir nuėjo pas karalių. „Ko atėjai?“ – paklausė šis. „Dvidešimt penkerius metus tau tarnavau, o tavo veido nemačiau.“ „Tai žiūrėk, kiek nori.“ Kareivis tris kartus apėjo aplink karalių ir gerai jį įsidėmėjo.
Karalius nutarė kareivį paklausinėti. „Kaip aukštai dangus?“ Kareivis atsakė: „Jau karaliaus menės sijos ir lubos aukštai, o dangus kaip nebus aukštai!“
„Kaip plati žemė?“ „Saulė viename jos krašte pateka, kitame nusileidžia. Turbūt labai plati.“
„O kaip gili žemė?“ „Mano tėvas mirė ir buvo palaidotas. Jau devyniasdešimt metų praėjo, o jis dar negrįžo. Turbūt labai gili.“
Karalius tarė, kad kareivis jo mįsles įminė. Padovanojo jam tūkstantį auksinių ir išleido namo. Kareivis padėkojo, grįžo ir nuo tada gyveno gerai.
Apie šį variantą
1904 m. Ožkabaliuose V. Basanavičius variantą užrašė iš Aidukevičiaus; šifras LMD I 133(232). „Lietuvių tautosakos“ IV tome tai 30 tekstas. Perpasakojimas išlaiko visas tris užduotis ir kareivio apdovanojimą.
Pasakos laikas sąmoningai negludinamas: ilga tarnyba ir dar ilgesnis laikotarpis po tėvo mirties priklauso užrašyto pasakojimo hiperbolei. Kareivio atsakymai yra sąmojingi išsisukimai, o ne astronominiai ar geologiniai matavimai.
Kaip sekti ir aptarti
Perskaitykite klausimus atskirai ir pasiūlykite savo sąmojingus, ne faktinius atsakymus. Paskui palyginkite, kaip šaltinio kareivis kiekvieną neaprėpiamą dydį paaiškina kasdieniu vaizdu: lubomis, saulės keliu ir negrįžusiu tėvu.