- Žanras
- Novelinė pasaka
- Motyvai
- virėjas, karalius, liežuvis
- Šaltinių būsena
- variantinė
Pasaka: redakcinis perpasakojimas
Karalius turėjo sumanų virėją ir mėgdavo jo klausytis. Kartą paliepė kitą dieną pietums paruošti pačios brangiausios mėsos.
Virėjas nuėjo į skerdyklą ir užsakė liežuvių – galvijų ar kiaulių, kiek reikės porcijų. Išvirė ir patiekė. Karalius nustebo: „Prašiau brangiausios mėsos, o tu atnešei prasčiausią!“
„Brangesnės už liežuvį nėra, – atsakė virėjas. – Liežuviu žmonės susitaria statyti miestus, namus, dirbti įvairius darbus. Pasakoma, ką reikia padaryti, ir padaroma.“ Karalius paklausė ir pripažino jo tiesą.
Kitą dieną karalius tyčia liepė paruošti pietus iš pačios prasčiausios mėsos. Virėjas vėl užsakė liežuvių, išvirė ir padėjo ant stalo.
„Vakar sakei, kad tai brangiausia mėsa, o dabar ją vadini prasčiausia?“ – klausė karalius. Virėjas atsakė: „Liežuvis gali ir gera, ir bloga. Juo liepiama statyti namus, bet juo taip pat liepiama mušti, laužyti ir deginti. Žmonės išgirsta – ir sugriauna. Todėl liežuvis dvejopas.“
Apie šį variantą
1961 m. Kartenoje B. Kerbelytė ir L. Sauka pasaką užrašė iš 72 metų Antano Jadenkaus. Šaltinyje nurodyti LTR 3471(195) ir garso įrašo šifras LTRF 254(3). Pateikiamas tekstinis perpasakojimas, ne to įrašo transkripcija ar publikacija.
Pasaka laikosi dvigubos žodžio „liežuvis“ reikšmės: valgomas organas ir žmogaus kalba. Virėjas nekeičia patiekalo, tik parodo dvi to paties gebėjimo puses. Kainos klausimas virsta vertės klausimu.
Kaip sekti ir aptarti
Prieš antrąją vakarienę paklauskite, ką virėjas galėtų atnešti. Aptarkite, ar žodžių galia savaime yra gera arba bloga, ar priklauso nuo to, kam ji naudojama. Pavyzdžius kurkite patys ir aiškiai atskirkite juos nuo šaltinio pasakos.