- Žanras
- Grandininė pasaka
- Motyvai
- žvirblis, kietis, grasinimai
- Šaltinių būsena
- variantinė
Pasaka: redakcinis perpasakojimas
Nutūpė žvirblis ant kiečio ir sako: „Kieti, pasupk mane!“ Kietis nesutiko. Žvirblis nuskrido pas kiškį: „Nugraužk kietį, jis manęs nesupa.“ Kiškis atsisakė.
Tada žvirblis pakvietė lapę gaudyti kiškio, nes kiškis negraužia kiečio. Lapė neina. Paprašė vilko pjauti lapės, kad ši gaudytų kiškį. Vilkas neina. Medžiotojas nesutiko šauti vilko. Virvė nesutiko pakarti medžiotojo.
Žvirblis skrenda pas ugnį: „Sudegink virvę! Virvė nekaria medžiotojo, medžiotojas nešauna vilko, vilkas nepjauna lapės, lapė negaudo kiškio, kiškis negraužia kiečio, o kietis manęs nesupa.“ Ugnis atsisakė.
Vanduo nesutiko užlieti ugnies. Jautis nenorėjo išgerti vandens. Galų gale žvirblis paprašė buomo mušti jautį. Buomas kaip šoks!
Jautis prie vandens, vanduo prie ugnies, ugnis prie virvės, virvė prie medžiotojo, medžiotojas prie vilko, vilkas prie lapės, lapė prie kiškio, kiškis prie kiečio. Kietis ėmė supti žvirblį taip smarkiai, kad vos jo iki mirties neužsupo.
Apie šį variantą
Kietis yra augalas; šioje pasakoje jis tampa kalbančia sūpyne. Buomas – stambus karties pavidalo daiktas. Senasis medžiotojo pavadinimas „strielčius“ perpasakojime pakeistas dabartiniu žodžiu.
Variantą V. Basanavičius užrašė 1901 m.; archyvo šifras LMD I 133(271). Išlaikyta visa grasinimų seka ir ironiška pabaiga: žvirblio gautas supimas pasirodo beveik pražūtingas.
Kaip sekti ir aptarti
Neverskite šios pasakos vien gražiu bendradarbiavimo pavyzdžiu. Žvirblis telkia pagalbininkus grasindamas. Prieš skaitant mažesniems vaikams verta pasirinkti, ar toks istorinio teksto turinys tinka konkrečiai grupei. Grandinę galima atkurti paveikslėlių kortelėmis.